Iš varžytinių parduodamas turtas

cituoju ištraukėlę iš vieno straipsniuko

Yra manančių, jog iš varžytinių negalima parduoti nekilnojamojo turto, kuris yra vienintelis šeimos, turinčios nepilnamečių vaikų, būstas. Reikia pažymėti, jog tokia nuostata yra klaidinga. Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 663 str. numato apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto. Tas pats straipsnis imperatyviai nurodo, kad apribojimai netaikomi, kai išieškoma iš įkeisto turto. Žinoma, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bet reikia pabrėžti, kad pagal šią konvenciją, didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą tenka tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tad šeimai susidūrus su finansiniais sunkumais derėtų protingai įvertinti gaunamas pajamas bei patiriamas išlaidas, o pastarųjų, jei jos nėra būtinos, atsisakyti.
Papildyta:
dar šiek tiek naudingos info iš civilinio kodekso:

Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jei jie prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, jis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. nustatytos turto kainos.

Iki varžytinių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją.

Paskelbęs varžytines neįvykusiomis, antstolis išieškotojui raštu pasiūlo paimti neparduotą turtą. Jeigu išieškotojas atsisako paimti šį turtą, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytinių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytines.

Antrosios varžytinės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios, bet parduodamo turto pradinė kaina sudaro 60 proc. nustatytos jo kainos.

Jeigu neįvyksta ir antrosios varžytinės, antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytinėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą. Jeigu išieškotojas atsisako paimti jam perduodamą turtą, jis grąžinamas skolininkui.

Pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.

Neparduotą iš varžytinių turtą grąžinus skolininkui, išieškojimas gali būti nukreipiamas bendra tvarka į kitą skolininkui priklausantį turtą.

Gal galit įkelti nuorodą to straisniuko

stai cia

Man toks klausimas iškilo- ar gali varžytinėse dalyvauti giminaičiai?Visur ieškojau, bet niekur neradau tokio dalyko. Radom nebrangų objektą, bet ko gero juo domimės tik mes vieni. Antstolis leido suprasti, kad turim atvažiuoti dviese, nes kitaip varžybos bus paskelbtos neįvykusiomis....Tai galvoju pakalbinti brolį... įdomu, ar galima taip? gal kas esat susidūrę...

mano nuomonė, kuri nebūtinai turi būti teisinga:
jaučiant, kad turtas domina tik jus vienus, reikėtų vistiek bandyti dalyvauti varžytinėse vieniems. nes jei taip įvyks ir jūs neturėsite konkurentų, siekinačių įsigyti tą NT, varžytinės bus skelbiamos neįvykę ir po mėnesio skelbiamos kitos varžytinės, tik jau kaina yra mažinama iki 60proc. turto vertės.
tokiu būdu atsiranda galimybė įsigyti tą patį turtą už ženkliai mažesnę kainą. tačiau taip pat ir atsiranda rizika, kad žemesne kaina gali susidomėti ir kiti pretendentai ir antrosiose varžytinėse sukelti kainą netgi didesnę už skelbtą pirmosioms.

ėmiau domėtis šiais procesais, nes manau dalyvauti vienose varžytinėse. pagyvensim - pamatysim

Lyg ir galit dalyvauti su broliu.

Kol bus tokių, kurie nori svetimu skausmu aplaistyto turto, tol tų gedinčių ir namų netekusių bus daugiau. Niekada nepirkčiau įkeisto turto, žinant, kaip mūsų šalyje galima lengvai susidoroti su vos galą su galu suduriančiais ar kam nors neįtinkančiais....Anstolio darbo irgi niekada nedirbčiau. Šioje profesijoje žmogiškumo nėra, tik byrantys procentai už kito nelaimę...Žinau šeimą, kuri prarado namus plėšdami savo vaiko gyvybę iš sunkios ligos...Be to, kiekvienas žmogus išeidamas iš savo namų, ir ypač prievarta, jame palieka dalelę savęs, savo skausmo...Negalėčiau tokiuose gyventi.

bet prie ko perkantis zmogus, koks cia amoralumas, jei zmones prasiskoline, nesugeba tvarkytis, tai kokia iseitis?argi pirkejai atima tuos butus?patys zmones juk prasiskolina, ikeicia, uzstato savo brangiuosius namus.tai tie pirkejai jiems kaip tik pagelbeja, kas butu jei niekas nenupirktu?kas padengtu ju skolas?tai ka gal bankai ir valstybe ar kazkas turetu nurasyti tas skolas?kur cia logika sito nemoralumo, neisikertu

Čia taip pat kaip su ekologija - palaikai tai arba ne aš irgi nepirkčiau turto tokiomis sąygomis

na gerai, bet jei niekas neperka?argi ne vistiek ismeta juos is to buto, o dar ir skolu padengti nera kuom..

kuo ilgiau nera perkanciu, tuo daugiau auga antstolio paslaugu kainos, tuo labaiu krenta turto pardavimo kaina.
todel zmonems yra geriau, kad jau pirmu varzytyniu metu ju turtas butu parduotas.

Niekada nespjaukim į šulinį...Valstybės sistema tokia, kad ir dirbantys bei tvarkingi žm. gali nesunkiai namus prarasti.

Ruta, mano kvaila nuomone, jus suplakate i viena daug skirtingu dalyku:
1.ikeista: durniu ir baznycioj musa, uz goduma likimas kersija ziaurumu ir tai yra teisinga bei NERA nezmogiska.
2.gyde vaika: jie ne prarado, protingi zmones butu turta pardave isanksto. Likimas pasiunte nelaime, zmones privalejo pasirinkti - arba vaikas, arba turtas. Parduodam nama, isgelbstim vaika. T.y., turta jie turejo parduoti pirmiausia, tam kad turetu pinigu gydymui. O jie norejo tureti abu dalykus - tai yra godumas, uz ka likimas ir nubaude.
3.anstolio darbas: visuomene savo nariams atsilygina uz paslaugas vienokia ar kitokia forma. Jei paslaugos vertingos - atlygis didelis. Kazkas turi padaryti ta juoda darba - pasakyti, kad nelaime zmogus susikure pats ir ivykdyt teisinguma. Tam reikia dvasines stiprybes.
Niekas zmogui neatnesa tiek daug nelaimiu, kiek jis pats sau. Bukim savikritiski ir teisingi.