jo... o kaip jaučiates šiomis dienomis? pvz.aš praitą savaitę pražliumbiau nuo dūšios 
šia savaitę lengviau... tik kiek ilgai? 
kas žino?
jo... o kaip jaučiates šiomis dienomis? pvz.aš praitą savaitę pražliumbiau nuo dūšios šia savaitę lengviau... tik kiek ilgai? kas žino?
Na man tai tokia ale apatija viskam ir biski pykcio prisikaupe uztat uzsimaniau atsisiusti indisku filmu ir paverkti, ka vakar ir padariau 
O del ko tu verkei?
uztat uzsimaniau atsisiusti indisku filmu ir paverkti, ka vakar ir padariau O del ko tu verkei?
QUOTE(sachar @ 2009 02 24, 08:37)
Na man tai tokia ale apatija viskam ir biski pykcio prisikaupe uztat uzsimaniau atsisiusti indisku filmu ir paverkti, ka vakar ir padariau
O del ko tu verkei?
uztat uzsimaniau atsisiusti indisku filmu ir paverkti, ka vakar ir padariau O del ko tu verkei?
nežinau
pasidarė labai liūdna,lindo bjaurios mintys į galvą ir kaltinau visus... o pati žliumbiau keturias dienas ir naktis
QUOTE(rainie2636 @ 2009 02 24, 11:45)
nežinau pasidarė labai liūdna,lindo bjaurios mintys į galvą ir kaltinau visus... o pati žliumbiau keturias dienas ir naktis
pasidarė labai liūdna,lindo bjaurios mintys į galvą ir kaltinau visus... o pati žliumbiau keturias dienas ir naktis Tai gal kas sirdele neramina?
QUOTE(sachar @ 2009 02 24, 10:57)
tu kaip su pirtu į akį ... žinoma kad taip ,šiuo metu neturiu darbo ,namuose haosas ir turėjau sansą įsidarbinti bet nepapyraginau darbdaviui ir dabar jis ignoruoja mano skamučius... kaip manai ar aš praradau šį šansa?
QUOTE(rainie2636 @ 2009 02 24, 12:06)
tu kaip su pirtu į akį ... žinoma kad taip ,šiuo metu neturiu darbo ,namuose haosas ir turėjau sansą įsidarbinti bet nepapyraginau darbdaviui ir dabar jis ignoruoja mano skamučius...
Tai kad kitaip ir buti negalejo
O tai, kad darbo negavai, vadinas jis ne tau buvo skirtas, rasi geresni Beje viena drauge yra man pasakius "Jei Dievas nori Jums iteikti dovana, jis ivinioja ja i problema" (nesu as tikinti baisiai, bet zodziai tikrai geri)
QUOTE(sachar @ 2009 02 24, 11:08)
Tai kad kitaip ir buti negalejo O tai, kad darbo negavai, vadinas jis ne tau buvo skirtas, rasi geresni Beje viena drauge yra man pasakius "Jei Dievas nori Jums iteikti dovana, jis ivinioja ja i problema" (nesu as tikinti baisiai, bet zodziai tikrai geri)
O tai, kad darbo negavai, vadinas jis ne tau buvo skirtas, rasi geresni Beje viena drauge yra man pasakius "Jei Dievas nori Jums iteikti dovana, jis ivinioja ja i problema" (nesu as tikinti baisiai, bet zodziai tikrai geri)kad ne man skirtas tai šitą bajeri žinau ,bet galvoju kad dar galiu ka nors daryti nes čia viskas eina tik per pažintis,gal dar nera visai viskas.
QUOTE(rainie2636 @ 2009 02 24, 12:15)
kad ne man skirtas tai šitą bajeri žinau ,bet galvoju kad dar galiu ka nors daryti nes čia viskas eina tik per pažintis,gal dar nera visai viskas.
Na svarbu nenusimink ir nekankink saves, viskas susitvarkys
Kur tavo stiprybe? 
QUOTE(sachar @ 2009 02 24, 11:25)
gal praeityje paieškoti stiprybės ka?
QUOTE(rainie2636 @ 2009 02 24, 12:33)
gal praeityje paieškoti stiprybės ka?
O prie ko cia praeitis?
Stiprybes reikia ieskoti savyje.
"Gyvenime reikia ir sunkumų"
"Kartą žmogus seno medžio plyšyje pastebėjo kokoną. Jam bežiūrint, kokonas praplyšo. Žmogus ilgai stebėjo, kaip pro mažą plyšelį stengiasi išlįsti drugelis.
Laikas ėjo, drugelį lyg ir apleido jėgos, o plyšys vis buvo per mažas. Atrodė, kad drugelis padarė viską, ką galėjo, bet jo jėgos išsiveržimui į laisvę buvo per menkos.
Žmogus nusprendė drugeliui padėti: Jis išsitraukė peiliuką ir perpjovė kokoną.
Drugelis tuoj išrėpliojo.Bet jo kūnelis buvo gležnas, jo sparneliai buvo silpni ir neišsivystę. Drugelis juos vos judino.
Žmogus stebėjo toliau, tikėdamasis, kad drugelis tuoj tuoj išskleis sparnus ir nuskris.
Žmogus norėjo padėti, tačiau nežinojo, kad pastangos lendant pro siaurą plyšį plaštakei būtinos. Tik taip jos kraujas iš kūno patenka į sparnus, kad jie galėtų išsiskleisti, kad peteliškė galėtų skristi.
Gyvenimas vertė plaštakę sunkiai veržtis į laisvę, kad ji sutvirtėtų.
Juk ir mums gyvenime kartais labai reikalingos pastangos.
Gyvendami be sunkumų mes nusilptume, nebūtume stiprūs.
O silpni negali skristi
Aš prašiau stiprybės, o gyvenimas man davė sunkumus, kad juos įveikdamas tapčiau stiprus.
Aš prašiau išminties, o gyvenimas man davė problemas, kad jas įveikdamas mokyčiausi.
Aš prašiau turtų, o gyvenimas man davė jėgas ir protą, kad galėčiau dirbti.
Aš prašiau sugebėjimo skristi, o gyvenimas man skyrė kliūtis, kad jas įveikčiau.
Aš prašiau meilės, o gyvenimas man siuntė žmones, kuriems aš galėjau padėti įveikti jų problemas.
Aš prašiau gerovės, o gyvenimas davė man galimybes.
Aš negavau nieko, ko prašiau, bet gavau viską, ko man reikėjo.
Gyvenk be baimės, drąsiai sutik visas kliūtis ir įrodyk, kad tu gali jas įveikti."
"Kartą žmogus seno medžio plyšyje pastebėjo kokoną. Jam bežiūrint, kokonas praplyšo. Žmogus ilgai stebėjo, kaip pro mažą plyšelį stengiasi išlįsti drugelis.
Laikas ėjo, drugelį lyg ir apleido jėgos, o plyšys vis buvo per mažas. Atrodė, kad drugelis padarė viską, ką galėjo, bet jo jėgos išsiveržimui į laisvę buvo per menkos.
Žmogus nusprendė drugeliui padėti: Jis išsitraukė peiliuką ir perpjovė kokoną.
Drugelis tuoj išrėpliojo.Bet jo kūnelis buvo gležnas, jo sparneliai buvo silpni ir neišsivystę. Drugelis juos vos judino.
Žmogus stebėjo toliau, tikėdamasis, kad drugelis tuoj tuoj išskleis sparnus ir nuskris.
Žmogus norėjo padėti, tačiau nežinojo, kad pastangos lendant pro siaurą plyšį plaštakei būtinos. Tik taip jos kraujas iš kūno patenka į sparnus, kad jie galėtų išsiskleisti, kad peteliškė galėtų skristi.
Gyvenimas vertė plaštakę sunkiai veržtis į laisvę, kad ji sutvirtėtų.
Juk ir mums gyvenime kartais labai reikalingos pastangos.
Gyvendami be sunkumų mes nusilptume, nebūtume stiprūs.
O silpni negali skristi
Aš prašiau stiprybės, o gyvenimas man davė sunkumus, kad juos įveikdamas tapčiau stiprus.
Aš prašiau išminties, o gyvenimas man davė problemas, kad jas įveikdamas mokyčiausi.
Aš prašiau turtų, o gyvenimas man davė jėgas ir protą, kad galėčiau dirbti.
Aš prašiau sugebėjimo skristi, o gyvenimas man skyrė kliūtis, kad jas įveikčiau.
Aš prašiau meilės, o gyvenimas man siuntė žmones, kuriems aš galėjau padėti įveikti jų problemas.
Aš prašiau gerovės, o gyvenimas davė man galimybes.
Aš negavau nieko, ko prašiau, bet gavau viską, ko man reikėjo.
Gyvenk be baimės, drąsiai sutik visas kliūtis ir įrodyk, kad tu gali jas įveikti."
QUOTE(sachar @ 2009 02 24, 11:35)
gerai jau gerai stengsiuos buti ir dabar ne tik praeityje stipri.Papildyta:
QUOTE(deiido @ 2009 02 24, 14:27)
"Gyvenime reikia ir sunkumų"
"Kartą žmogus seno medžio plyšyje pastebėjo kokoną. Jam bežiūrint, kokonas praplyšo. Žmogus ilgai stebėjo, kaip pro mažą plyšelį stengiasi išlįsti drugelis.
Laikas ėjo, drugelį lyg ir apleido jėgos, o plyšys vis buvo per mažas. Atrodė, kad drugelis padarė viską, ką galėjo, bet jo jėgos išsiveržimui į laisvę buvo per menkos.
Žmogus nusprendė drugeliui padėti: Jis išsitraukė peiliuką ir perpjovė kokoną.
Drugelis tuoj išrėpliojo.Bet jo kūnelis buvo gležnas, jo sparneliai buvo silpni ir neišsivystę. Drugelis juos vos judino.
Žmogus stebėjo toliau, tikėdamasis, kad drugelis tuoj tuoj išskleis sparnus ir nuskris.
Žmogus norėjo padėti, tačiau nežinojo, kad pastangos lendant pro siaurą plyšį plaštakei būtinos. Tik taip jos kraujas iš kūno patenka į sparnus, kad jie galėtų išsiskleisti, kad peteliškė galėtų skristi.
Gyvenimas vertė plaštakę sunkiai veržtis į laisvę, kad ji sutvirtėtų.
Juk ir mums gyvenime kartais labai reikalingos pastangos.
Gyvendami be sunkumų mes nusilptume, nebūtume stiprūs.
O silpni negali skristi
Aš prašiau stiprybės, o gyvenimas man davė sunkumus, kad juos įveikdamas tapčiau stiprus.
Aš prašiau išminties, o gyvenimas man davė problemas, kad jas įveikdamas mokyčiausi.
Aš prašiau turtų, o gyvenimas man davė jėgas ir protą, kad galėčiau dirbti.
Aš prašiau sugebėjimo skristi, o gyvenimas man skyrė kliūtis, kad jas įveikčiau.
Aš prašiau meilės, o gyvenimas man siuntė žmones, kuriems aš galėjau padėti įveikti jų problemas.
Aš prašiau gerovės, o gyvenimas davė man galimybes.
Aš negavau nieko, ko prašiau, bet gavau viską, ko man reikėjo.
Gyvenk be baimės, drąsiai sutik visas kliūtis ir įrodyk, kad tu gali jas įveikti."
"Kartą žmogus seno medžio plyšyje pastebėjo kokoną. Jam bežiūrint, kokonas praplyšo. Žmogus ilgai stebėjo, kaip pro mažą plyšelį stengiasi išlįsti drugelis.
Laikas ėjo, drugelį lyg ir apleido jėgos, o plyšys vis buvo per mažas. Atrodė, kad drugelis padarė viską, ką galėjo, bet jo jėgos išsiveržimui į laisvę buvo per menkos.
Žmogus nusprendė drugeliui padėti: Jis išsitraukė peiliuką ir perpjovė kokoną.
Drugelis tuoj išrėpliojo.Bet jo kūnelis buvo gležnas, jo sparneliai buvo silpni ir neišsivystę. Drugelis juos vos judino.
Žmogus stebėjo toliau, tikėdamasis, kad drugelis tuoj tuoj išskleis sparnus ir nuskris.
Žmogus norėjo padėti, tačiau nežinojo, kad pastangos lendant pro siaurą plyšį plaštakei būtinos. Tik taip jos kraujas iš kūno patenka į sparnus, kad jie galėtų išsiskleisti, kad peteliškė galėtų skristi.
Gyvenimas vertė plaštakę sunkiai veržtis į laisvę, kad ji sutvirtėtų.
Juk ir mums gyvenime kartais labai reikalingos pastangos.
Gyvendami be sunkumų mes nusilptume, nebūtume stiprūs.
O silpni negali skristi
Aš prašiau stiprybės, o gyvenimas man davė sunkumus, kad juos įveikdamas tapčiau stiprus.
Aš prašiau išminties, o gyvenimas man davė problemas, kad jas įveikdamas mokyčiausi.
Aš prašiau turtų, o gyvenimas man davė jėgas ir protą, kad galėčiau dirbti.
Aš prašiau sugebėjimo skristi, o gyvenimas man skyrė kliūtis, kad jas įveikčiau.
Aš prašiau meilės, o gyvenimas man siuntė žmones, kuriems aš galėjau padėti įveikti jų problemas.
Aš prašiau gerovės, o gyvenimas davė man galimybes.
Aš negavau nieko, ko prašiau, bet gavau viską, ko man reikėjo.
Gyvenk be baimės, drąsiai sutik visas kliūtis ir įrodyk, kad tu gali jas įveikti."
Ačiū! Tikra tiesa
