QUOTE(Singerita @ 2009 01 29, 20:39)
Ir iš kur pas kitas tiek stiprybės, pagarba
Aš tai pradedu galvoti apie kitas alternatyvas, tokias kaip skyrybas ir naujo gyvenimo pradėjimą. Gal naujasis būtų laimingesnis
Singerita , labai gaila...Dėl tavo alternatyvų-tai galiu pasakyt tik tiek:
dabar esi neviltyje ir dėl to pas tave tokios mintys..jei žmogų, su kuriuo gyveni ir nori kartu pasenti
myli-niekas nebaisu-kaip tik turit vienas kitą palaikyt ir kartu išgyvent šį periodą, iki kito, galbūt sėkmingo karto
Taip atsiranda stiprybė..
Mes su vyru santuokoje 12 metų ir apie vyro "problemas" sužinojau prieš pat vestuves-buvo skaudu iki negalėjimo
...bet, kaip matai, žmogaus, kurį myliu-nepalikau ir nepaliksiu..Lygiai ir jis taip pat-sunkiom minutėm, sako-gal tau reiktų kito vyro, su kuriuo galėtum patirt svarbiausią jausmą gyvenime-motinystę, nes aš to duot negaliu..žodžiai prasiveržia silpnumo akimirkom, kai eilinį kartą nepasiseka IVF..o po to vėl kylam kartu-ir vėl kuriam svajones