Ilgo ir sėkmingo žindymo paslaptys

gal niekas

na, bet jei susidometų kokia nors laida šia problema- pradėtų gvildenti, eit po ligonines, daryt žurnalistinius tyrimus, kodėl kas ir kaip....darytų apklausą pvz. kodėl nemaitinu, kas patarė mišinį ir t.t....manau, kad gal susidomėtų tokia laida ir pediatrės


arba pvz. padaryt kvalifikacinį egzą......klausimai maždaug tokie: ką daryt kai mama sako, kad p nėra, kai spalva kitokia, kai speneliai kraujuoja, kada nutraukt žindymą- ar nenutraukt, ilgas žindymas ir jo nauda, nu ir t.t.

Yra gera laida "Kur dingsta pinigai", tai cia butu galima kazka panasaus su patarimais vaziuot pas mamytes su laida "Kur dingsta pienelis"

Atsimenu, kad kazkada per BTV rode laida super mamos... bet dabar jau turbut jos nebera ten tikrai i teme butu...

Sveikatos ABC nerodys tokios laidos. Jus tik paziurekit, prie kiekvienos problemos jie iskart pasiulo koki vaista ar maisto papilda, nes juos remia farmacines kompanijos. O MP tai kas jiems, tik papildomas trukdis parduodant misinius....
ne, nu bet kazka daryt reikia....

tai jau tikrai, kad tos visos laidos apie sveikata - tai tik vaistu reklama

Gal reiktu koki laiska parasyti i kokia laida, gal tikrai kazkas susidomes ir atliks zurnalistini tyrima

tik reiktų šdomiai pagrįstai išdėstyt mintis

Dabar dar kartą perskaičiau temos pavadinimą ir susimasčiau - kokia gi ta mano ilgo (na dar nelabai ilgo, bet vistiek) ir sėkmingo žindymo paslaptis
Turbūt pasiruošimas prieš gimdymą ir laikymasis savo žinių, neklausant visų aplinkinių Dar daug niuansų visokių, bet pagrindas turbūt tas

Lengva sakyt, kai didmiestyje gyveni
Papildyta:
Jo, svarbiausia paslaptis- zinojimas

Įdomių minčių sukėlė tavo postas
Kai žindžiau pirmąją dukrą kažkaip ėjau asmeniniu klaidų ir bandymų metu, nes patikimos info, SM, interneto nebuvo. Kai dabar pagalvoju, galėjau lengvai "užlipt ant kokio grėblio" taip, kad būtų pasibaigęs visas mano žindymas. Bet kažkaip kad ir "aklomis", bet sėkmingai išlaviravau iki 1,4 metų. Nors pirmus 3 mėnesius žindžiau su antspeniais, iki 3 mėnesių nusitraukinėjau likutį, nes normaliai nemokėjau susidorot su laktostazėm ir baisiai jų bijojau. Tai galvojau, kad jei nusitrauksiu likutį, mažiau bus laktostazių Nuo trečio mėnesio jau viskas nuvažiavo sklandžiai.

Bet realiai visą žindymą "sistemiškai" suvokiau ir supratau jau tik pradėjusi žindyt antrąją dukrą, t.y. supratau, ne tik ką kaip, bet - kodėl daryti, kodėl nenusitraukinėt, kaip tvarkytis su stazėmis, kaip pasidaugint pienuko ir t.t.

Dabar galiu objektyviau žiūrėt į įvairius "patarimus", nuomones dėl įvairių su žindymu susijusių problemų ir atsirinkt, kas tikra, o kas tik individuali asmeninė kieno nors patirtis ar įsitikinimas. Tai dabar matau, kaip stipriai žindymas yra apaugintas įvairiausiais mitais, pasenusiais įsitikinimais ir kiek daug mamų (jau nekalbant apie visuomenę) klaidžioja kažkokiais klystkeliais...

Man labai patiko viename filmuke apie žindymą pasakyta mintis, kad žindymas yra ĮGŪDIS. Įgūdis, kurio reikia išmokti, kaip bet kokio kito dalyko. Bet šiaip, tai natūralus ir paprastas dalykas, tik reik žinot kelis pagrindinius momentus. Juk net su šaukštu valgyt kažkada reikėjo išmokt

Kažkaip tik iš laiko ir patirties perspektyvos viskas paprasta atrodo, ar ne?

na o mano paslaptis tai turbut tikejime. Kai suzinojau kad laukiuosi dvyniu tai kazkaip net neabejojau kad maitinsiu abu pati. O tas tikrumas buvo del to, kad zinojau jog mano mama maitino pilnai du vaikus tik MP iki 6 menesiu (mane ir kaimynes dukryte) ir dar veido kaukems uztekdavo pienelio as zinau kad nepaveldima tai, bet man tai labai padejo patiketi kad tikrai imanoma zindyti du vaikus. Na o paskui visko buvo..sunku, na fiziniu (speneliai nugrauzti, mastitai ir pan) - nebuvo, buvo tik abejones, kurias pasejo ne kas kitas o gerbiami pediatrai....deja...
man vis buvo idomu, ar sugebeciau zindyti trynukus ale dabar kai vaikai valgo daug kosiu ir as vis vaikstau slapiom maikutem, tai pagalvoju kad tikrai sugebeciau, tik patikrint tai jau gal nenoreciau

nu va ir vėl tos pačios bėdos
http://www.supermama...;#entry23887860

gaila, kad turiu lėkti negaliu iškart paguosti mamytės......

as trupuciuka paguodziau, bet nezianu ka daryt kai vaikas neima kruties, gal kas patarsit mamytei.