QUOTE(Shatura @ 2009 02 08, 10:11)
Oj, mamytes, baisoka darosi. Jau arteja tas laikas, kai turesiu pritaikyti savo teorines zinias
nerimauju, kad gali nepavykti. O dar, kai nuolat apie zindyma diskutuoju su mama, tai is principo noriu, kad viskas pavyktu
mano nuomone, labai svarbus yra noras ir pasiryzimas zindyti. mano zindymo pradzia buvo nelengva - abiems su pirmagymiu suneliu truko ziniu ir igudziu, kentejau skausmus, kai nukramte spenelius (matyt prastai abziodavo), pataikiau pas "seno kirpimo"ginekologa, liepe is tos kruties visai nemaitinti, neva pienas joje jau blogas (spenelis kraujavo), kad pagytu - israse kvarco lempas. tada nuo kruties pradejo luptis oda... nu zodziu, visiska nesamone gavosi. toje krutyje stipriai sumazejo pieno. taciau susiemiau, ir maitinau. labai padejo patirties turinti drauge (beje ji medike). sake, kad jokiu budu nereikia nutraukti, pienas krutyje visada geras, net jei mama karsciuoja. maitinti is skaudancios kruties tik tol, kol dar skausmas nera astrus (kol laisvai bega pienas) ir neduoti ilgai ciulpti. geriau dazniau, bet trupiau - kad nespetu labai isbrinkti oda.
ir ka gi jus manot - sunu maitinau iki metu ir 9 men, dukryte dar vis tebemaitinu.
taigi, Shatura, nustok nerimauti - busi nuostabi mama! islik rami, nes ramybe - sekmingo maitinimo kelrodis! sekmes!