QUOTE(Madeleine @ 2009 02 03, 13:02)
Na, bet kita vertus, aš arši
, jeigu būtų kokia panaši situacija, kaip kad jūs čia pasakojat, tai net sakinio pabaigt neleisčiau.
Turbūt ir paskaitą šia tema atskaityčiau, profilaktikai
Pradžioj laaabai sunku buvo išlaikyti tvirtus nervus, pastoviai pykdavausi su mamyte (mes kartu gyvenam), o dabar jau ramiai reaguoju, bent jau stengiuosi
O apie paskaitos skaitymą net minties nėra - jai ta visa informacija yra nesamonė, prisigalvojimas, va, kai ji augino ir užaugino sveikas savo dukras. O kad aš visą vaikystę ir jaunystę kankinausi su skrandžio skausmais tai jai nieko nesako
Matyt, gerai primaitinta kūdikystėje buvau
QUOTE(Pjaf @ 2009 02 03, 17:35)
o as pasiguosiu, kad mano mama grasina anuke pavaisinti normaliu maistu
tipo jau didele [3 men.] ir vien mp neuztenka
tai dabar bijosiu palikti daboti vaika
Mano tai laaabai laukė, kada pradėsiu primaitinti košytėmis, tipo vaikui valgyti reikia, kiek gi gali vien pieną gerti
Ir jau taip pat laukia, kada galės nešti namo skanumynus anūkei, sako, pasislėpsim abi ir valgysim
QUOTE(Night @ 2009 02 03, 18:05)
Aš savo anytai ir nepalieku, nes vis sako, kad 'o davai duodam šokolado, pažiūrėsim kaip reaguos'
Mmmmda...
Šokolado, karbonado...
QUOTE(Shatura @ 2009 02 03, 20:13)
Del tokio poziurio i maitinima paskui vaikas augdamas susitaiko su tuo, kad jam nuolat nuo kazkokio maisto rugstys kyla arba skrandis kazko nevirskina. Man atrodo butent tame ir esme, kad kudikysteje buvo sugadintas skrandis.
Va va, mano situacija...
Papildyta:QUOTE(xeditux @ 2009 02 03, 22:42)
Jokiu saldainiu dar irgi nesiruosiu duot
Aš taip pat noriu, kad kuo ilgiau nepažintų saldumynų. O apie kokakolas ir čipsus net pagalvoti negaliu, brrrrrr.....