Teorija paimta is ciaTrečdalių taisyklė ir Aukso pjūviai
Fotografijoje turbūt dažniausiai diskutuojama apie trečdalių taisyklę. Nuotrauką reikia padalinti į 3 horizontalias ir 3 vertikalias dalis.
Šios linijos turi būti nuotraukos gaires. Pabandysiu paaiškinti, kodėl tai taip efektyvu fotografijoje. Ši taisyklė kilo iš Auksinių taškų/vidurkių/pjūvių taisyklės. Remiantis ja, pagrindiniai nuotraukos objektai turi būti horizontalių ir vertikalių linijų susikirtimo taškuose:
Taigi, jei jūs komponuojate saulėlydžio fotografiją, pasistenkite, kad horizonto linija būtų ant vienos iš horizontalių linijų. Tokioje foto turi būti arba daugiau pirmojo plano, arba daugiau dangaus. Taip jūs iškart pajusite, kad jūsų peizažas yra stipresnis.
Yra daug auksinių taškų (vidurkių). Pavyzdžiui mokykloje mokėmės apie matematinį PI, kuris lygus 3.14 ir naudojamas geometrijoje. Auksinis vidurkis lygus 1.618. Matematikai naudoja graikišką raidę PI kai kalba apie auksinį vidurkį. Jis kilęs iš matematinės Fibonacci sekos.
Fibonacci buvo Italijos matematikas, gimęs apie 1170m. prieš Kristų, kuris sugalvojo tokią seką: prie 0 pridėjo 1 ir gavo 1. Tada pridėjo paskutinį naudota skaičių (vienetą) prie sumos rezultato (vieneto) ir gavo 2. ir taip iki begalybės:
0+1 = 1
1+1 = 2
1+2 = 3
2+3 = 5
3+5 = 8
5+8 = 13
8+13 = 21
13+21 = 34
21+34 = 55
34+55 = 89
55+89 = 144
89+144 = 233
144+233 = 377
233+377 = 610
........
Ką tai įrodo? Kol kas galiu pasakyt, kad nieko. BET jei pažvelgtumėm į šių skaičių santykį, galime pastebėti įdomų modelį:.
(prižadu, kad tuoj grįšim prie fotografijos skaitykite toliau... )
Santykis = 1 su 0 = 0
Santykis = 1 su 1 = 1
Santykis = 2 su 1 = 2
Santykis = 3 su 2 = 1.5
Santykis = 5 su 3 = 1.6666
Santykis = 8 su 5 = 1.6
Santykis = 13 su 8 = 1.625
Santykis = 21 su13 = 1.61538
Santykis = 34 su 21 = 1.61538
Santykis = 55 su 34 = 1.61764
Santykis = 89 su 55 = 1.6181
Santykis = 144 su 89 = 1.6179
Santykis = 233 su 144 = 1.6180
Santykis = 377 su 233 = 1.6180
Na va, nuobodžioji dalis baigta. Dabar pakalbėsim, ką visa tai reiškia fotografijoje. Pažvelgus į šį brėžinį matosi, kad pilkos linijos sudaro kvadratus, kurie savo ruožtu, sudaro stačiakampį. Šių kvadratų tarpusavio santykis yra mūsų magiškasis skaičius 1.618!
Na štai viskas įdomiau, ar ne?
Šis santykis randamas visame natūraliame pasaulyje....Yra augalu, kuriu augimo kreive tokia pat, kaip paveikslėlyje, santykis lygiai 1.618.
Leonardo DaVinci visus savo darbus grindė Auksinio vidurkio teorijos eksperimentais.
Dauguma geliu turi 3, 5, 8, 13, 21, 34, 55 or net 89 žiedlapius.
Net ir Mocarto bei Bethoveno simfonijas galima suskirstyti pagal šį santykį. Ar tai buvo padaryta specialiai ar atsitiktinai lieka tik spėlioti. Sklinda gandai, kad Mocarto hobis buvo matematika.
Prieš keletą metų buvo atlikti tyrimai su mados top modeliais. Jų veidai turėjo daug savybių, atitinkančių 1.618 santykį.
Šie skaičiai yra visur gamtoje, ir žmogus instinktyviai ieško gražių daiktų, kurie atitinka šį santykį.
Taigi iš šio santykio ir atsirado trečdalių taisyklė. Jei vaizdą sugraduotumėm į aštuonias dalis horizontaliai ir vertikaliai, ir nubrauktume linijas iš abiejų pusių ties trečia padala, susikirtimo taškuose gautume auksinio vidurkio taškus.
Tačiau kai mes žiūrime pro savo ieškiklį gi nematuosime su liniuote, kur yra tos aštuonios padalos, todėl naudojame trečdalio taisyklę, kuri yra labai artima auksiniams taškams
Tai mano vienas pirmųjų peizažų, ir jis yra kol kas vienas geriausių. Vaizdas yra padalintas į tris dalis smėlį, kalnus ir dangų. Ši nuotrauka yra kur kas įdomesnė, nei, kad aš būčiau horizonto liniją sukomponavus nuotraukos centre.
Grįžkim prie gėlių nuotraukų. Pati herbera sukomponuota tiesiai auksiniuose taškuose. Fonas nėra blaškantis. Vazos mėlynumas ištirpsta fono mėlynume, o ta mėlyna spalva labai gerai išryškina ir pabrėžia rožini objektą.
Šalia trečdalių taisyklės ir auksinių taškų yra ir kitų linijų bei formų, kurios sustiprina nuotrauką
Papildyta:Trikampis
Stačiakampio formos nuotrauka sukomponuota remiantis trikampiu, kuris iš vieno nuotraukos kampo eina į kitas dvi priešingas kraštines, kaip parodyta šiame paveikslėlyje, - visada labai geras būdas padaryti stipria nuotrauką.
Pavyzdžiui:
Akiniai ir laikraštis tarpusavyje sudaro įstrižą linija . Atkreipkite dėmesį, kaip yra padėti akiniai. Jie kartu su laikraščio linija dalina fotografija į trikampius. Trikampio formos objektus fotografuojame palyginti retai, bet paprastus objektus visada galime išdėstyti nuotraukoje taip, kad įstrižainėmis dalintu ją į trikampius.
Kitas trikampiu panaudojimo būdas:
nuotraukose matyti, kaip ji yra padalinta į 3 trikampius. Iš pirmo žvilgsnio nepatikėtumėt, kad ši foto sukomponuota iš 3 trikampiu, bet būtent taip ir yra
Rėmelis rėmelyje
Dar vienas būdas sustiprinti nuotraukas (ypatingai peizažus) įtraukti į jas šalia jūsų pirmame plane esančius daiktus, kaip 2-jų ar daugiau kraštinių rėmelius. Dažniausiai fotografijos kraštuose naudojami medžiai ar šakos. Bet, kaip matyti nuotraukoje, viršuje, si būdą galima interpretuoti įvairiai. Dažnai galima rasti akmenų su skylėmis juose juos galite panaudoti kaip natūralius rėmelius, fotografuodami peizažą pro skyle. Taip pat įdomių nuotraukų galima gauti fotografuojant išorę iš vidaus, kaip rėmelį panaudojant lango rėmus. Arkos, durys ir kiti įvairūs architektūriniai dariniai tinka šiam tikslui. Vienintelio dalyko reiktu vengti tai rėmelio tik vienoje kraštinėje tuomet nuotrauka praranda balansą.
Vedanti/lydinti linija
Keliai ir takeliai dar vienas svarbus dalykas mūsų fotografijos sėkmei. Šioje nuotraukoje takas tikrai išsiskiria, nes labai ryški, žalia lapija gerai kontrastuoja su sodriai rudu tako dirvožemiu. Kelias veda žiūrovą į nuotrauką, tarsi jis sektų pėdsakais. Taip fotografijoje gali būti panaudotas bet koks kelias:
Atkreipkite dėmesį, kaip kelias veda jūsų akis į paveikslėlį, tolyn į horizontą, kuris yra ant trečdalio linijos. Kita karta fotografuodami peizažą pabandykite pažaisti su horizonto linijos vieta nuotraukoje. Mūsų instinktai verčia jį komponuoti nuotraukos viduryje, bet perkėlus ji aukščiau, apimant daugiau pirmo plano, arba nuleidus žemiau, įtraukiant daugiau dramatiško dangaus, tai gali suteikti nuotraukai daugiau įtaigumo.
Vedančios linijos gali būti ne tik keliuose ar takeliuose. Ramunes žiedlapių kraštai gali būti lydinčios linijos į gėlės vidurį. Medžių eilė ar gatvės žibintai, kurie išnyksta tolumoje, gali sudaryti labai stiprias vedančias linijas, kurios veda žiūrovo akį visu keliu per nuotrauką.
Papildyta:ApskritimasPo ilgo mano pasakojimo apie trečdalių taisyklę ir aukso pjūvius , dabar aprašysiu taisyklę, kuri laužo taisykles. Apskritimas gali būti efektyviai panaudojamas jei objektas yra taisyklingas.
Pažvelkime į šią rožės nuotrauką. Žiedlapiai, kurie vienas kitą perkloja, natūraliai priverčia žiūrovo akį judėti ratu. Efektas panašus į vandens sūkurį įtraukia žiūrovą vidun (vedančios linijos) . O pagrindinis kompozicijos apskritimas taip pat virtualiai sudaro nuotraukos rėmelį, todėl visi nuotraukos elementai čia reikalingi. Tiek vedančios linijos, tiek apskritimas fotografijoje dirba kartu, suteikdami nuotraukai stiprią kompoziciją, nors ir laužo tradicines taisykles. Apskritimas yra klastingas fotografijos elementas, bet jei jis panaudojamas teisingai, galime gauti išskirtinę nuotrauką.
RitmasKitas būdas priduoti jūsų nuotraukai dinamikos ritmas. Tai formų ir daiktų pasikartojimas nuotraukoje.
Šioje nuotraukoje mažosios rodyklytes atsiranda iš viščiukų linijų, o zoomas ir bluras priverčia žiūrovo akį sufokusuoti į mėlynąjį viščiuką. Ritmas panaudotas kartu su vedančiomis linijomis priverčia atkreipti dėmesį į tą mėlynąjį bičelį.
Dar vienas ritmo panaudojimas kiekvienos taurės stiklo linijų atsikartojimas:
Neigiama/negatyvi erdve
Neigiamos erdves terminas fotografijoje reiškia pagrindinius objektus, kurie sudaro mažytę nuotraukos rėmelio dalį. Neigiama erdve dažniausiai naudojama, kai norima pabrėžti objekto mažumą, arba sudaryti įspūdį, kad objektas yra didelėje erdvėje.
Šioje nuotraukoje techniškai objektas yra kviečiai. Tačiau jie apsupti tokios didelės mėlynos erdvės, kad susidaro įspūdis, jog tai erdvus dangus, įtraukiantis mus taip pat stipriai, kaip ir kviečius.
Kaip naudoti šiuos metodus fotografuojant abstrakčias nuotraukas
Geriausias būdas mokytis kompozicijos daryti abstrakčias foto. Abstrakčios foto yra tokios, kuriose objektas yra praktiškai neatpažįstamas. Fotografuokite iš arti, naudokite spalvas ir linijas. Kai nufotografuojate tokias nuotraukas gerai apžiūrėkite, ar gerai jas sukomponavote.
Švelnios linijos ir švelni rožinė spalva inspiravo padaryti šią kalijos foto. Įstrižainės suteikia kompozicijai jėgos, o žiedlapiai jungiasi vienas su kitu nuotraukos trečdalio linijoje.
Tai tulpes lapas. Aš pastebėjau šviesą dešinėje, krentančią tiesiai ant raudono objekto fone ir užfiksavau dalį abiejų objektu, taip gaudama ryškią abstrakciją. Darsyk gerai matosi trečdalių taisyklė.
Tai treilerio, dažyto geltonais, suskeldėjusiais dažais, šonas. Kniedžių linija sukomponavau trečdalio linijoje, o tekstūra sukūrė įdomią abstrakciją. Tai ryškios spalvos, tekstūra ir kniedžių linija tai foto pagrindas. Dėl jų nuotrauka tampa įdomi.
Abstrakčios foto, aišku, patinka ne kiekvienam, bet jos gali būti nuostabus mokymosi įrankis. Jos priverčia tave atkreipti dėmesį į tai, į ką paprastai nekreiptum, pvz. trečdalių taisyklė.
Papildyta:Ar yra geresnis būdas tai padaryti?Paskutinis dalykas šioje pamokoje, apie kurį kalbėsime matymo taškas. T.y. jūsų, kaip fotografo matymo taškas. Kiek kartu jus matėte kažką vertingo fotografavimui, pvz. klėtį, medį ar jūsų šunį ir kiek kartų nufotografavote tai čia ir dabar?
Jei jūs tokiu būdu darote savo nuotraukas, tai galite jas pagerinti vienu vieninteliu veiksmu. Apeikite aplink objektą. Visa kelią aplink jį. Stebėkite, kaip keičiasi fonas visuose 360 laipsniuose aplink objektą. Tada atsigulkite ant žemės ir pakelkite savo fotoaparatą į objektą. Jeigu tai yra jūsų šuo, atsargiai, nes jis gali atbėgti ir palaižyti jūsų objektyvą
, bet jūs vis tiek turėsite naująjį matymo tašką. Užlipkite kopėčiomis, pasukite kamerą vertikaliai, paskui horizontaliai. Užpildykite visą foto juosta arba atminties kortelę to paties, bet drastiškai skirtingais matymo kampais nufotografuoto objekto nuotraukomis ir palyginkite rezultatus. Jūs nustebinsite patys save. Pabandymai kažko netradiciško pridės jūsų foto įtaigos.
Ši foto padaryta modeliui gulint. Tada aš paėmiau stovą, ir nufotografavau iš viršaus. Vėlgi fotografavau iš arti tik modelį, be jokio blaškančio fono, panaudodama įstrižainę, taip sustiprindama foto.
Kuomet einate aplink savo objektą ieškodami skirtingų matymo taškų, stebėkite, kas yra fone. Kalbu ne tik apie blaškančius objektus, bet pvz. Jeigu jūs fotografuojate tetą Sally sėdinčią kieme ir mezgančią, pažvelkite į krūmą už jos. Daug tetos Sally foto sugadintos dėl to, kad tetos Sally plaukai yra tos pat spalvos, kaip ir krūmas. Taip pat svarbu, kad staiga nepaaiškėtų, kad tas krūmas ar medis auga tetai tiesiai iš galvos.. Gudrybė yra tame, kad reikia žiūrėti, išties žiūrėti pro vaizdo ieškiklį prieš spaudžiant mygtuką. Stebėkite, kad visi daiktai būtų savo vietose, ir tokiose vietose, kur jūs norit, kad jie būtų.
Užduotys, kurios padės panaudoti visą šią teoriją jūsų fotografijose:1.Padarykite mažiausiai vieną abstrakčią foto, paremtą kompozicijos taisyklėmis, apie kurias kalbėjom. Objektai turi būti neatpažįstami. Paaiškinkite, kodėl jūsų manymu, ta foto yra stipri ir įdomi.
2. Padarykite objekto foto iš įvairių matymo taškų (iš arti, iš viršaus, iš apačios, iš už nugaros). Kuo kūrybiškiau, tuo geriau. Paanalizuokite, kuri foto labiausia patraukli ir kodėl.
man irgi kazkaip norisi ta vaiza siek tiek pastumti 
