Sveikos mielosios, visu pirma esu Jusu likimo drauge, uzjauciu visas, stipriai apkabinu ir liudziu, gedziu su Jumis visomis
((((
Na, o mano istorija tokia... po daugiau nei 4 metu draugystes su draugu nutareme pameginti susilaukti leliuko, juolab, kad man 27 metai, o visada svajojau susilaukti iki 25m. pirmojo, bet... taip jau susikloste.Tad pora kartu pabande,( greiciausiai buvo nevaisingos dienos, pries ir po mm.), nepastojau, sakau draugui : tiek to, susituoksime , tada ir planuosime savo leliuka, ir taip viena vakara po "meiles zaidimu", pajutau begalini skausma pilve, jo apacioje, pamaniau - netinkama poza
po savaites turejau gerti antibiotikus, turejau ureaplazma,taip pat nuo pienliges tabletes, dar po keliu sav.isvykome pas draugus i UK pasisveciuoti, buvo ir baliuku, ir daug vaiksciojimu mieste ir nuovargis, kazkaip vis pavalgius - supykindavo, bet galvojau skrandis susutojo.Grizome i LT, paketu pilnos tases, turejau susirgti, pilvo apacia vis maudzia, galvojau kaip visada veluoja... dar po keliu dienu, galvoju reikia pasidaryti testa, nusipirkau viena, tikrai galvojau bus neigiamas, nes atrode tuoj susirgsiu mm. Ir ka Jus manot, teigiamas
pajutau ir laime, ir baime, ir soka is netiketumo ir kaip idomiau pranesti draugui, dar nusipirkau kelis testus visi teigiami
parodziau draugui vakare, jo reakcija kaip ir mano, nutareme per daug nesidziaugti, kol nenueisiu pas gydytoja, jau pirmadieny is pat ryto sedejau prie kabineto, gyd.buvo maloniai nustebusi nes ka tik gydziausi ureaplazmas o va laukiuosi, paziurejo echo, 6 su puse savaites , sirdele plaka,viskas ok, liepe jaustis nescia
sekantis apsilankymas po poros sav., vel echo viskas ok 8 su puse savaites, viskas ok, sirdele plaka, tik pasakaiu kad maudzia pilvo apacia, pasiule magni gerti, ir is tikruju jis man padedavo, matyt nuimdavo spazmus, kitas apsilankymas po 3 sav. bet nuo paskutinio kazkokia nuojauta pradejo persekioti, juolab kad ir daug moteru persiledimai , nesivystantys, liudnos istorijos kurias skaitydavau, tada save tikindavau, kodel turetu buti blogai, ka cia sau galvoju ir nervinu save.( Beja niekas praktiskai nezinojo nutarem pranest tik po 12 sav., draugas ir pasipirso man,iteiko nuostabu zieda, susitvarkiau su darbais, isidarbinau pas pazistamus, nes tuo metu keiciau darbus kai pastojau.) Vakarais galvodavom juokingiausiu vardu, galvodavom kas bus, mergaite ar berniukas, drauges juokdavosi ir sake bus grazuolis kaip ir jis
Bet.. nuo tada kada pastojau nesapnuoju nieko grazaus, vis baisus sapnai, kosmarai ir tai gasdino, su baime ir jauduliu laukiau 11 d. tai yra uzvakar ,( o jauciausi gerai, net gi per gerai, jokiu kraujingu isskiru, tik pilvo apacia pamausdavo) , apsilankymo pas gydytoja, gydytoja pasitiko su sypsena, na ka nestejam sako
) sakau kazkaip jaudinuos, visko prisigalvoju, sako taip kol nejauciam judesiu visko prisigalvojam, nuejom echo daryt, ziurejo per pilva, na stai sako jusu pilietis... ir... ir nutilo... pamaciau kaip pasikeite jos veido israiska.. sako zinokit negerai.... sakau nebeplaka sirdele ?? sako taip, nebesivysto.... turejo buti 11 su puse savaites, o rode 9sav., dakatare kazka sako, o as jau nieko nebegirdejau , tik ziuriu i ekrana ir jauciu kad visa drebu.. ir galvoju ko labiausiai bijojau tas ir ivyko.. verkiau gydytoja guode, paskui kalbejom gal buvo like ureaplazmos, as pradejau galvoti gal tai del saaugu, kuriu pas mane buvo... po savaites turesiu vykti abrazijai... o dar pries tai, echo kamabarye kai viska pamate, iejo kita gydytoja, maniske medicininiu terminu jai pasake kas man, toji atsisuko, sako aha tai ginekologine ligone... ir iki dabar galvoju, nors zinau kad pirmi nestumai dazniausiai taip baigiasi, bet jei viskas butu ok musu sveikatom juk taip nenutiktu.... Aplink apsidairau tiek pazistamu, draugu rato, tiek vaikuciu visi turi ir kazkaip isnesioju, susilaukia, pagimdo... ir toliau galvoju, jei pasitaike pirma karta, turbut yra tikimybe,kad gali nesivystyti ir pasikartoti ir antraji... ir apima baime... Labai daug cia prirasiau, atleiskit, bet visas Jus suprantu, uzjauciu.. tikrai tai yra labai skaudu, labai sunku psichologiskai.. labai! Zinau ,kad turime tiketi, zinau nepakeliamai sunku, bet turime , merginos linkiu labai labai, kuo maziau o jei imanoma kad nei vienai netektu to ne tik daugiau patirti bet ir niekad to patirti
jau 5 sav ir kelios dienos, dariausi echo ir kol kas viskas gerai, dabar reikia palaukti PRISCO tyrimų, jie bus tik gruodžio pradžioje, bet aš dabar kiekviena dienos akimirka sau kartoju kad viskas bus gerai ir savo mažam stebukliukui nuolat sakau kad myliu. 
