Sodas/kiemas be vejos (paskutinės tendencijos iš parodų) mano manymu yra realus ten, kur visas plotas 1-3 arai, nes standartiniam lietuviškam 10-30 arų sklypui kopijuojant tas tendencijas priežiūros būtų pernelyg daug - neaprėpt tiek.
Žinoma, galimas variantas
žydinti pieva, šienaujama dukart per metus, bet kad ji būtų dekoratyvi, ja nepatartina vaikščioti. Savas kiemas ne parkas kad tik takučiu pėdinti- norisi ir kamuolį pagainiot, ir pasivoliot ant vejos, ir basam pavaikščiot.
O kiek lietuvių turi išpuoselėtą trešiamą veją be dobiliukų, kiaulpienių? Greičiau jau lietuviška veja yra tiesiog
trumpai pjaunama žolytė. Pvz. pas mane sėta tik pusė normos vejos mišinio, piktžolės prieš tai nenaikintos, su kiaulpienėmis kovot ar tręšt tuo labiau neketinu.
O dėl
*MONAMI* ketinimo užsėt veją ir paskui kur reikia ją pakeist gėlynais manau štai ką: jei
tikrai žinai, kur bus gėlynas ar dekoratyviųjų augalų kompozicija, tada sėt tikrai tikrai neverta, nes darbelio veją pakeist gėlynu į valias. Aš bent jau pasiplanuočiau kur bus
didieji augalynų plotai prieš sėdama veją ir juos palikčiau, o mažesniesiems galima ir vėliau veją pakedent
Jei žmogus planuoja pats (be apželdintojų pagalbos) tik po metų kitų ateina suvokimas, kur ir koks plotelis turi būt užsodintas. Žinoma, pagrindas-karkasas turėtų būt jau iš pat pradžių.