Keletas minčių iš F. Taunytės knygos "9/10 laimės" apie alergiją (
manau galima būtų įmesti ir į sekančios temukės pirmą psl. - gal kas susidomės )
1
. Alergija-viso organizmo būvis, kai blogai dirba kepenys, inkstai, žarnynas. Suvalgytas maistas turi būti pasisavintas, o poto pašalintas. Tą darbą atlieka kepenys, kada, skrandis, žarnynas. Šie alergiškų žmonių organai dirba blogai ir nepasisavintas baltymas pakliūva į kraują. Iš ten jį išfiltruoti, išmesti iš organizmo turi inkstai, bet ir jie blogai dirba. Tada organizmas pagamina antikūnių, kurie susijungę su nepasisavintu baltymu jau gali būti "išmesti" į odą, plaučius, širdies maišelį, sąnarius, smegenis ir t.t. Dėl to atsiranda odos niežėjimas, bėrimas, bronchų astma ir kt.
Pirmą kartą suvalgius produkto, kurio organizmas nesugeba pasisavinti, alerginių reakcijų neatsiranda. kad pasigamintų antikūniai, reik laiko. Kitą sykį suvalgius nepageidaujamo maisto, gali kilti sunki, net žaibiška alerginė reakcija. Tačiau nedidelės reakcijos alergija sergančiam žmogui reikalingos. Jų metu iš organizmo išmetami nepasisavinti, tam žmogui kenksmingi baltymai. Išvengti nepageidaujamos baltymininės reakcijos galima nevartojant tų produktų, kurie alergizuoja, ilgesniam laikui atisakant gyvulinio baltymo (pirmiausia pieno, varškės, kiaušinių). Sunkiais atvejais tenka atsisakyti ir mėsos, racione paliekant taukus, perplautą vandeniu ar lydytą sveistą, lašinukus.
Visą duodamą maistą vaikui pati mama (močiutė)
pakramtydavo (maitino tuo, ką pati valgė), net pieną palaikydavo burnoje. Teigiamų rezultatų visada sulaukdavome. Suaugusiems padėtų badavimas.
Odos paraudimas, niežėjimas - organizmo reakcija į karvės pieno ir kiaušinio baltymą. Kūdikio seilėse ir skrandyje dar nėra pakankamai virškinamųjų fermentų, tačiau nereikėtų skubėti gydyti. Geriau parinkti maistą, kurį jie sugebėtų pasisavinti.Kartais tinka ožkos, kartais kitos karvės pienas. O jei netinka, vaiką greičiau derėtų pratinti prie suaugusiųjų maisto.
Maistas, nuo kurio vaikutį beria- nenaudingas.
Odos niežėjimą pavyksta sumažinti ranką suvilgius šaltame vandenyje ir glostant kūnelį - vanduo vėsina ir garuodamas silpnina niežėjimą. Tokia procedūra arba apsipylimai kambario temperatūros vandeniu skatina hormonų gamybą, kurių ligoniukui trūksta.
Alerginių reakcijų priežastys ne vien paveldėjimas, bet ir besilaukiančios mamos mityba.
Visi pripažįsta, kad alerginių ligų gydymas sunkus, ilgas, dažnai nesėkmingas, ypač kai įprasti vaistai nepadeda ar net kenkia. Ką reiškia įprastas gydymas? Niekas neslepia - tai tik simptomų gydymas, kada slopinamos pernelyg stiprios organizmo reakcijos į dirgiklį. Vaistų anotacijose parašyta apie pašalinį poveikį... Odą tepame vaistais, duodame jų gerti, kad būtų nuslopinta organizmo reakcija, kuri ištiesų reikalinga, kad iš kraujotakos būtų pašalintos žmogui kenksmingos medžiagos. Homeopatai tai kritikuoja, tvirtindami, kad taip liga iš išorės suvaroma į vidų. Slopinimas ligos negydo.
Gydyti reiktų šalinant priežastį.Antialerginiai vaistai dažnai slopina ne tik ligos simptomus, bet ir patį žmogų.
Būtų naudinga, jei mama kiekvieną rytą
apsipiltų šaltu/drungnu vandeniu, nes žinoma, jog po tokios procedūros (atliekamos rytais iki 9 h) padaugėja hormonų, slopinančių alergiją. Po to mama ar kūdikiui tinka aviena, ožkiena.
Naudinga:
palaikyti vaikus už kojų žemyn galva - taip skystinamas kraujas;
juoktis (pakutenti vaikus). Vietoj visų vartotų vaistų dėti dėles.
Verta prisiminti taures - jos paspartina medžiagų apykaitą, o po oda išsiliejęs kraujas didina organzimo atsparumą.
Alergiškų vaikų kraujas neretai yapč geras, jame daug hemoglobino - bet tai rodo, kad kraujas pertirštas ir gali ištikti astmos priepuolis. Alergiškam vaikui, kurio kraujas geras, gerai dėti dėlių ar net leisti kraują skystinančių vaistų.
Nupirkti vaikui gyvūnėlį - gyvūnų teigiamas poveikis didesnis už neigiamą. Rezultatai pranoko lūkesčius.
Alergiškiem vaikams sirgti "padeda" per didelė švara, nuo menkiausios temperatūros dudami vaistai, vitaminai, maisto papildai. Kai švara per didelė organizmas neišmoksta kovoti, neišsivysto imunitetas ir organizmas pradeda keistai reaguoti į chemines medžiagas, bakterijas, vaistus, maisto produktus.
Ką daryti, kad neišsivystytų alergija? Mažiau gydytis, privaloma tuštis per dieną 2 kartus (nes užkietėjus viduriams nepasišalina nuodingos medžiagos). Jei vaikas valgys juodą duoną, rupias košes, vaisius, daržoves - bus gerai.
Alergiukų centrinė nervų sistema visada dirginama, todėl alergiški žmonės dažnai būna gabūs ir talentingi.
Skiepijimai reikalingi, bet bet į alergiją linkusiems vaikams juos reiktų atlikti kiek galima vėliau, o kartais ir visai atsisakyti. Skiepai - toks pats, tik kartais mažesnis negalavimas už tikrą ligą, kuria galima ir nesusirgti, o nuo skiepų išsigelbėti sunku.