QUOTE(Vora @ 2009 01 26, 13:53)
Pratybas mes turėjom, jas atsivežėm iš Vln, bet man pasakė, kad jų nereikės. Miestelio gyventojai daugiausia kalba, kad ši mokytoja labai tingi viską daryt ir tėveliai papildomai moko vaikus visų dalykų namie.
As kaip tik sakyciau, kad mokytojoms lengviau uzduoti is pratybu sasiuviniu, nei galvoti ka vaikas veiks per pamoka (gal isskyrus matematika, nes kol kiekvienas nusirasys veiksmus nuo lentos tai daug laiko praeis).
As siaip nelabai suprantu poziurio: ant vaiko reikia, tai as paskambinau; tada reke ant manes; vyras sako, kad nereikia nieko daryti; vaikas nenori, kad mama eitu pasneketi, bet apsidziaugia, kad bus irodymu... Juk paprasciausias budas, nueiti pasneketi su mokytoja, nes ka ji turi daryti kai jus paskambinat su priekaistais.
Maniskes klasej yra panasus atvejis: raso mokytojai zinute "suraskit sunaus pirstine". Mokytoja eina ieskoti ir skambina mamai, kad nerado. Mano akys patrigubejo ir as paklausiau, ar mama pati savo vaiku negali pasirupinti. Mokytoja pasake, kad jau buvo panasus atvejis ir ji is direktoriaus suzinojo, kad mama buvo atejus i mokykla (i klase neuzeina, susirinkimuose nebuna). Mokytoja sugebejo su normaliai telefonu kalbetis, as jei paskambinciau, isdeciau viska ka galvoju ir daugiau zinuciu neskaityciau.
As nesakau, kad jusu toks stilius, bet pirmiausia reikia kalbetis, o ne net nenuejus i mokykla rinkti irodymus (ir svarbiausia, vaikui parodyti, kad mintis del manipuliavimu mokymusi yra sveikintina).