QUOTE(klauns @ 2009 03 13, 14:50)
Gerai pasakyta... kodel moteris taip negerbia saves...kodel taip blondiniskai masto...
mano vyras, aisku tuomet dar busimas buvo is anksto supazindintas, kad jeigu palis po kitu sijonu, kita diena lagaminai bus sukrauti, nors zinau, kad dusia draskytu juodai, nes toki zmogu, kad surasti man prireike 30 metu, ir jeigu jis nusileistu iki savo p..pio mastymo, man nebeliktu vilties, kad dar yra vyru, kurie gali buti istikimi...o gal tokiu yra...??? beje man negaioja tas visuotinai pripazintas moteru mastymas, kad visi vyrai neistikimi, bet tik nemano...galiu atleisti daug ka, bet neistikimybe pakirstu mano pasitikiejima zmogumi, o santuoka be pasitikejimo - zlugusi...aisku as kalbu, nes esu is tu kuri materialiai apsirupinus ir kas svarbiausia turiu tevus, kurie visuomet priims ir palaikys... drauges man sako, kaip tu kalbetum jei neturetum tokio pagrindo... manau ta pati... as tiesiog save labai gerbiu ir neleisciau nei vienam vyrui pasokinejus vienoje lovoje lipti "nesvariems" i manaja , net jei jis dievagotusi, kad mane ir tik mane myli, o ten tik siaip panardino snapa...
bet baisiausia yra tai, kad mes moterys apie tai kalbame, diskutuojame, saukiame kokie tie vyrai nieksai ir t.t., o kai pagalvoji juk tos pacios moterys,drauges, pazistamos isliuogia i seimynines lovas ir ardo seimas...vien tik mano aplinkoje kiek tokiu atveju, koktu sedeti prie bendro stalo, kai zinai... na bet cia jau kita tema...