QUOTE(Maidenana @ 2009 01 22, 21:10)
žaviuosi žmonėmis mokančiais taip mylėt save
QUOTE(alfija @ 2009 01 22, 21:12)
o kas tame blogo? as puikiai zinau visus savo minusus ir net nesiruosiu ju slepti, kad pasirodyciau geresne
siaip, tai aplinkiniu problema - ne mano
QUOTE(Maidenana @ 2009 01 22, 21:25)
o kas tame blogo? as puikiai zinau visus savo minusus ir net nesiruosiu ju slepti, kad pasirodyciau geresne siaip, tai aplinkiniu problema - ne mano
siaip, tai aplinkiniu problema - ne mano aš tiesiogiai sakiau
tikrai žaviuosi.
QUOTE(Maidenana @ 2009 01 22, 21:29)
talentas va taip va v svojo udovolstvija i vneuščerb okružajuščem, kaip čia va prabanga ir geras skonis
QUOTE(Zuikytukėliausia @ 2009 01 21, 03:24)
jis sake 
kad buvo nuejes pas savo klasioke, kad isbanditu musu jausmus ir pasiziuretu ar as ji miliu ir ar uzpiksiu, nes buvo meilutis pagalvojas, kad jo nebemiliu ir norejo pasiziureti ar pavidesiu ir ar dar miliu. Tai as supratau, kad ji labai miliu, nes labai labai uzpikau. bet kaip mums buvo sunku giventi susipikus 
- bet as irgi iskart negalejau atleisti nes pagalvojau, kad jis taip padare kad manes nemili, tai jis tada mane pradejo lepinti kaip karalaite ir labai daug meiles roditi, geles pirkti ir pagaliau as supratau, kad tikrai labai mili mane mano puikutis Todel mes ir romantiskai pietaujame ir i keliones vikstame, kad romantiskai pabuti, o ne del pinigu 
Ir rubelius jis man perka , kad as jam grazi atrodiciau ir as jam noriu labai grazei atroditi, o ne is kazkokokiu pinigu.
Bet tada tai buvo labai skaudu patikeki, as buvau labai issigandus, kad nebesusitaikisiu
Nezinau labai skaudu prisiminti, tai net apsiverkiau atsiminus kaip as givenau ant jo uzpikus, o jo klasioke man skambinedavo ir sakidavo, kad jis labai pergivena ir nori sugrist pas mane, bet iskart negalejau atleist, tai jis net i uzsieni buvo isvazeves darbo pasieskot, bet pasiseke, kad nerado ir greit grizo pas mane
kad buvo nuejes pas savo klasioke, kad isbanditu musu jausmus ir pasiziuretu ar as ji miliu ir ar uzpiksiu, nes buvo meilutis pagalvojas, kad jo nebemiliu ir norejo pasiziureti ar pavidesiu ir ar dar miliu. Tai as supratau, kad ji labai miliu, nes labai labai uzpikau. bet kaip mums buvo sunku giventi susipikus - bet as irgi iskart negalejau atleisti nes pagalvojau, kad jis taip padare kad manes nemili, tai jis tada mane pradejo lepinti kaip karalaite ir labai daug meiles roditi, geles pirkti ir pagaliau as supratau, kad tikrai labai mili mane mano puikutis Todel mes ir romantiskai pietaujame ir i keliones vikstame, kad romantiskai pabuti, o ne del pinigu Ir rubelius jis man perka , kad as jam grazi atrodiciau ir as jam noriu labai grazei atroditi, o ne is kazkokokiu pinigu. Bet tada tai buvo labai skaudu patikeki, as buvau labai issigandus, kad nebesusitaikisiu
Nezinau labai skaudu prisiminti, tai net apsiverkiau atsiminus kaip as givenau ant jo uzpikus, o jo klasioke man skambinedavo ir sakidavo, kad jis labai pergivena ir nori sugrist pas mane, bet iskart negalejau atleist, tai jis net i uzsieni buvo isvazeves darbo pasieskot, bet pasiseke, kad nerado ir greit grizo pas mane ...cia kaip vaiku darzelis...
QUOTE(vfeja @ 2009 01 22, 19:58)
dauguma seimu galeciau pavadinti kalejimais, kad zmones tampa priklausomi vienas nuo kito ir vienas kitam...masciau kad nenoriu tokio kalejimo...<...>
1. Jūs pati sukuriate sau kalėjimą savo smegenyse, pati tampate priklausoma kaip narkomanė savo vyro egzistavimu šalia jūsų. Apsidairykite ir pamatykite kelis realius skirtumus tarp vyrų ir moterų: moteris geba paaukoti savo draugystes ir išmaino į laiką praleistą su vyru, o vyras išlaiko ir moters dėmesį, ir neapleidžia savo draugų. Jūs paniekinate savo poreikius versus šeimos poreikių, užsikeldama (net dažnai ir neprašoma) viską ant savo pečių, apleidžiate savęs mylėjimą.
2. Kas yra asmeninė laisvė? Asmeninės laisves, kaip visiškai neįspraustos į rėmus - nėra. Ji visada yra ribojama tam tikrų veikų (moralės, visuomenės, savo asmeninių poreikių nepatenkinimo, šeimos, giminės ir t.t.). Laisvės, kaip absoliutaus jausmo, nėra ir negali būti, kadangi mes gyvename bendruomenėje su jos primestomis taisyklėmis.
3. Yra labai protingas įsakymas - mylėk savo artimą, taip kaip pats save. Ne daugiau ir ne mažiau, neatiduok savęs per daug, nei norėtum gauti. Elkis su savo artimu taip, kaip nori, kad būtų su tavim elgiamasi.
QUOTE(Nakviša @ 2009 01 22, 23:35)
2. Kas yra asmeninė laisvė? Asmeninės laisves, kaip visiškai neįspraustos į rėmus - nėra. Ji visada yra ribojama tam tikrų veikų (moralės, visuomenės, savo asmeninių poreikių nepatenkinimo, šeimos, giminės ir t.t.). Laisvės, kaip absoliutaus jausmo, nėra ir negali būti, kadangi mes gyvename bendruomenėje su jos primestomis taisyklėmis.
bendruomeneje as esu lygiai tiek laiko, kiek man reikia per diena. yra elgesio normos, kurios mus skiria nuo pirmykstes bendruomenes. ir tiek. jeigu kas nors laiko laisve valgyti rankomis 5* restorane - as nemanau, kad tai laisve - tai yra tiesiog neisprusimas ir savo kvailumo parodymas. man asmeniskai laisve - tai mano asmenine dvasine laisve. ir ji tikrai nepriklauso nei nuo mano tevu, nei nuo draugu, nei nuo kazkieno dar nuomones. o kaip as turiu elgtis visuomenej (kad ir parduotuvej ar darbe) - tai tiesiog civilizacija. Bet ten as privalau atiduoti duokle tai paciai visuomenei, kad jie manes neissigastu - ar fizine ar moraline prasme - as nenoriu traumuoti aplinkiniu, todel esu priversta elgtis kai jie. Bet is sios puses - kadangi aplinka nera tolerantiska man - ar galeciau mano pacios "nesupratima" traktuoti kaip jega/priverstinuma (pardon..) savo atzvilgiu? juk as homo sapiens ir mane taip pat turi suprasti. juk nevisada suprasti aplinka turiu tik AS vienpusiskai...
QUOTE(Bittersweet @ 2009 01 22, 15:48)
tai jo jo 
taip ir iseina 
bet tokia viru prigimtis, tai as nepikstu o tos kas piksta tai blogai daro, nes virai pabegs pas tas kurios nepiksta 
taip ir iseina bet tokia viru prigimtis, tai as nepikstu o tos kas piksta tai blogai daro, nes virai pabegs pas tas kurios nepiksta 
QUOTE(vilmux5 @ 2009 01 22, 20:11)
...cia kaip vaiku darzelis...
cia uzkreciamas virusas...
zuikiu ferma tuojau uzveisim
QUOTE(Maidenana @ 2009 01 22, 23:01)
bendruomeneje as esu lygiai tiek laiko, kiek man reikia per diena. yra elgesio normos, kurios mus skiria nuo pirmykstes bendruomenes. ir tiek. jeigu kas nors laiko laisve valgyti rankomis 5* restorane - as nemanau, kad tai laisve - tai yra tiesiog neisprusimas ir savo kvailumo parodymas. man asmeniskai laisve - tai mano asmenine dvasine laisve. ir ji tikrai nepriklauso nei nuo mano tevu, nei nuo draugu, nei nuo kazkieno dar nuomones. o kaip as turiu elgtis visuomenej (kad ir parduotuvej ar darbe) - tai tiesiog civilizacija. Bet ten as privalau atiduoti duokle tai paciai visuomenei, kad jie manes neissigastu - ar fizine ar moraline prasme - as nenoriu traumuoti aplinkiniu, todel esu priversta elgtis kai jie. Bet is sios puses - kadangi aplinka nera tolerantiska man - ar galeciau mano pacios "nesupratima" traktuoti kaip jega/priverstinuma (pardon..) savo atzvilgiu? juk as homo sapiens ir mane taip pat turi suprasti. juk nevisada suprasti aplinka turiu tik AS vienpusiskai...
Jei vis tik paklūsti visuomenės (civilizacijos) taisyklėms, ar gali sakyti, kad esi pilnai dvasiškai laisva?
QUOTE(alter ego @ 2009 01 23, 11:58)
Jei vis tik paklūsti visuomenės (civilizacijos) taisyklėms, ar gali sakyti, kad esi pilnai dvasiškai laisva?
nes nera istatymu, reguliuojanciu mano vidu (mintis, jausmus, pergyvenimus, poziurius i tam tikrus dalykus). nera kodekso, kuriame surasyti straipsniai apie tai, kas man leidziama jausti, kada, kiek laiko, kokiomis dienomis as turiu teise sypsotis ir kokios sankcijos man numatomos, jei spektaklis man nepatinka. Atvirksciai, yra konstitucijoj pabrezta, kad esu laisva asmenybe, turiu teise i varda, i savo laisva pasirinkima.
QUOTE(alter ego @ 2009 01 23, 12:58)
Jei vis tik paklūsti visuomenės (civilizacijos) taisyklėms, ar gali sakyti, kad esi pilnai dvasiškai laisva?
Aš tai manyčiau, o kodėl gi ne
Juk gali būti dvasiškai laisvas ir laikydamasis tų civilzacinių taisyklių, turbūt nebūtina sau leisti viešoj vietoj po nosį su pirštu krapštynėtis ir tik tada pajusti visišką dvasinę laisvę, nu iš tos serijos darau ką noriu ir man dzin? Juk tos taisyklės yra dėl mūsų visų komforto, va dabar sau maumoju saldainį ir tikrai susivemčiau, jei šalia sėdintis kolega staiga pamiršęs visas taisykles pradėtų gardžiuotis savo nosies turiniu
