Gyvenimas kartu

Ir aš taip manau dabar. Kas bus po 10m nežinau.

Nemokėjimas būti laimingam pačiam su savimi paprastai reiškia tuščias viltis, kad kažkas kitas gali tave padaryti laimingu, iš ko seka to "stebukladario" ieškojimas ir neišvengiami nusivylimai (netaikau Tau asmeniškai). "Dvasinis komfortas" (šiaip nemėgstu šio dirbtinoko termino), pilnatvė yra tai, kas šiek tiek aukštėliau už akimirkos džiaugsmą, laimę, pasisekimą. Šia prasme jam tikrai būtinas tas artimas žmogus. Taip, puiku, šiandien tarkime mane paaukštino pareigose, bet kas iš to, jei apskritai aš nelabai kam rūpiu? Yra draugai - artimesni, tolimesni, bet ne veltui vyras/žmona vadinamas/-a antrąja puse. Tai dalis vieno vieneto, o kartu ir atskiras asmuo, kuriam tu esi "-iausias/-iausia".

vadinasi, dvasiniam komfortui būtina, kad tave vertintų/mylėtų?

Mylėtų ir mylėtum.

mes žiauriai nukrypom nuo temos

Taip.

Mano aplinkoje buvo nemazai gyvenanciu nesusituokus, dauguma ju susituoke ir toliau graziai gyvena santuokoje, augina vaikucius.
Santykius vertina tiek susituoke, tiek nesusituoke manau vienodai, cia priklauso nuo zmogaus, o ne nuo to ar jie susituoke ar susideja gyvena.
Vieni gali 5 metus nesistuokdami gyventi ir tureti labai grazius santykius. Kiti susituoke po metu pradeda i kaire , desine lakstyti. Tokiu seimu zinau ne viena ir ne dvi...deja.
Smalsute nesinau kokioj tu ten aplinkoj gyveni, bet mano aplinkoje tie kurie pagyveno kazkiek nesituoke, veliau vis tiek ziedus sumaine. Is visu pazystamu gal vos dvi poros issiskyre po metu ar maziau pagyvenimo kartu. Deje ne viena pora pazystu, kurie susituoke negyvene, po keliu metu santuokos eme lakstyti kaip nuo lenciugu nutruke. Beje skirtis nesiskiria, bet ir seima ju kazkaip nebesivercia liezuvis vadinti
Mes su vyru iki santuokos gyvenom lygiai 2 savaites Ar tai galima vadinti pabandymu ir pazaidimu? Mes jau buvom be 5 minuciu sutuoktiniai. Ka pakeite prieskaika ir parasas? Manau, tik mano pavarde. MB labai isdidziai eme visiems mane pristatineti savo zmona ir tiek. Mylejom vienas kita kai draugavom ,mylejom,kai atsikeliau pas MB ir dabar tebemylim.
Finansus ir darbu pasiskirstyma aptarem dar kai negyvenom kartu. Konfliktu ar pykciu del to nekyla. Pinigai musu bendri, namus tvarkom ir valgyti gaminam pakaitom, yra dalyku kuria MB nemengsta daryti, yra ko as nemegstu. Bet viska imonoma susiderinti.




O tu manai,kad zmones, kurie netiki santuoka, kurie netiki Dievu ir baznycia ir gyvena kartu, jie gyvena del kitokiu priezasciu?? As manau,kad visi susibega gyventi kartu butent del to,kad jiems svarbu buti kartu,kad svarbu mylimas zmogus sale.
Mano vyro pusbrolis su savo partnere gyvena jau 18 metu kartu, turi du vaikus. Grazu pasiziureti, kaip jie viens kita myli ir gerbia. Jie abu netiki santuoka, bet ju gyvenimo kartu tikrai negalima pavadinti pasizaidimu ar pabandymu.

Atsiprasau, bet cia jau iskrypeliska Tarp vyro ir zmonos, turi buti erotiska meile ir vyras ir zmona turi buti geriausi draugai,bet su ta seseriska/broliska tu cia jau persudei

Apie tuos, kurie santuoka, kaip sakai, netiki, kurie yra įsitikinę, jog niekada ir nesituoks - atskira ir kalba. Visgi daugelis sugyventinių tuoktis ruošiasi - po dviejų savaičių arba "kadanors".

P.S. Tavo komentuojama mano žinutė nebuvo skirta lyginti santuoką su gyvenimu susimetus. Oponavau adaptacijai, kuri tvirtina, jog tiek santuoka, tiek gyvenimas susimetus yra skirti vien giminės pratęsimui.
Papildyta:

Tiesa, brolio aš neturiu, tai gal ir klystu su savo įsivaizdavimu, kaip jį reikėtų mylėti, bet kur čia tas iškrypėliškumas bepurkštaudama ( ) taip ir nepaaiškinai.
Papildyta:

Labai nemažai yra ir tokių, kurie neva kartu negyvena, bet kone kas antrą naktį nakvoja vienas pas kitą. Ne lagaminų persivežime juk esmė. Ir taip "tik draugaujama" ne metus ir ne dvejus. Kai žmonės tuokiasi priėję ribą: "arba skirtis, arba ženytis", bent manęs tai anaiptol nestebina, jog po pusmečio santuokinio gyvenimo prasideda lakstymai. O porų, kurios išsiskirtų po tikrai rimto rengimosi santuokai pvz. aš asmeniškai nepažįstu.

Myleti broliska meile ir santykiauti, stai kur iskrypeliska. Meile yra skirtinga: meile tevams, broliams, sesems, draugui/vyrui... Sios meiles rusys yra visiskai skirtingos. O kai meile vyrui ar draugui tokia pat kaip meile broliui

Leksa gerai parase. As asmeniskai turiu broli ir man meile broliui ir siaip draugams, net ir labiems artimiems ir meile vyrui skiriasi, kaip diena ir naktis. Na sakykim tu turi suneli, juk nesakai, kad pas jus su vyru motiniska/teviska meile viens kitam. Vyra ir zmona sieja imtymus santykiai, meile ir pagarba viens kitam, kur tuo tarpu brolius/seseris sieja visiskai kitokia meile, kuri jau yra nuo gymimo
As asmeniskai pazystu dvi poras, kurios tikrai rimtai rengesi santuokai, labai tikintys zmones, jokiu nakvojimu ir imtymiu santykiu iki santuokos nebuvo. Viena pora tebegyvena po vienu stogu, bet tik todel,kad baznycia skyrybu nepripazysta ir amzius maty jau ne tas, nes abiems apie 50 metu, bet jie kaip du atskiri pasauliai. Zinau , nes ta moteris yra mano giminaite artimai bendraujanti su mano mama. yvena su vyru kaip svetimi zmones, atskiri finansai, atskiri miegamieji.
Kita pora mano drauges sesuo, jai 44 metai, istekejo budama 20m. nekalta ir labai rimtai ziuredama i santuoka, taip pat ir jos vyras.Bet va atsitiko toks kvailas dalykas...neatitiko seksualiai zmones, nu ir po 16 santuokos metu, nuleke vyras lankosna....Issiskyre.

Iškrypėliška santykiauti su žmogumi, kuriam jauti tik brolišką meilę (nors jei taip elgiesi, matyt nejauti ir šios , bet čia atskira kalba). Jei įsimylimas buvęs "tik draugas", kur pradingsta buvusi draugiška/broliška meilė? Taip ima viena meilės rūšis ir sunaikina kitą? Net jei meilė iš pirmo žvilgsnio, kaip perkūnas iš giedro dangaus , vis tiek ilgainiui šalia žvilgsnio kaip į savo gyvenimo vyrą/moterį turi atsirasti vietos ir žvilgsniui tiesiog į žmogų.
Papildyta:

Broliška meile filosofijoje paprastai apibrėžiamas nebūtinai kraujo ryšys.
Papildyta:

Na truputį juokinga šiame kontekste pateikinėti pavyzdžius, kaip poros išsiskyrė po keletos dešimčių metų. Kaip sakoma, gera pradžia - pusė darbo. Pusė - tai dar ne visas.

"Kaip sakoma, gera pradžia - pusė darbo. Pusė - tai dar ne visas. "

labai teisingi zodziai, pritariu:)