QUOTE(The_Dieter @ 2009 06 24, 14:00)
Vargu ar įmanoma perauklėti vyrą.
Ir netik vyrą. Suaugusį žmogų, kuris yra pripratęs taip gyventi, kaip gyvena, susikūręs tokį mąstymą, pasaulio suvokimą, sunku jį pakeisti, perauklėti.
Aš neseniai pagalvojau, kad buvau auginta kaip berniukas, nieko nepadėdavau tvarkytis, indų neplaudavau, šiukšlių nenešdavau, negamindavau, žodžiu absoliučiai nieko nedarydavau, bet ištekėjus teko pradėti, nes nebuvo kam daugiau visko padaryti. Sunku buvo priprasti, kad dabar pačiai teks skalbti, tvarkytis, gaminti, kone isterija ir panika buvo
Nepratus buvau, ir dabar visai tai ne "mano dalykas". Vyrai taip pat. Kai matai, kad reikia, kitaip nebus, tai ir darai, kitaip šiukšlyne ir nevalgius gyvensi. Reikia jiems sąlygas sudaryti, kuriose matytų, kad REIKIA, nes NIEKAS KITAS nepadarys. Jeigu ko prašai, tai pati ir nepadaryk, tegu paskui pamato pasekmes to, kai pats nepadarai.
Man pačiai dabar reikia "auklėti" vyrą, nes pavalgo ir lėkščių nenuneša, išima butelį iš šaldytuvo ir atsigėręs nepadeda atgal, pasiima duonos ir nepadeda į duoninę ar maišą, palieka
Užkniso gražiai tariant. Nebepadedu atgal butelių į šaldytuvą, tai atėjęs atsigerti randa šiltą gėrimą, juk negerai, duoną palieku džiūti, randa sudžiuvusią, nėr ką valgyt (aš duonos nevalgau, man vienodai)
indų nerenku, tenka nusinešti, per indus gi nelaipios, trukdo.
Aš jį suprantu, buvau auginta taip pat, kai nieko daryt nereikėjo ir visai nesinori. Bet juk abiejų teisės turi būti lygios, abiems reikia.