Mano nuomonė panaši

Galima ginčytis, svarstyti įvairius variantus, tačiau tiesa yra tokia, jog niekas kitas, tik pats žmogus, kiekvienas atskirai, geriausiai žino ko jam iš tiesų reikia. Galbūt, niekada taip ir neatrasi ar per vadinamuosius "gap year" taip ir nesugebėsi suprasti kuri sritis būtų artimiausia širdžiai, nes būkim realistais, neturim patirties, bet pabandyti verta... Aš taip pat esu už tai, jog baigus vidurinę, nėra reikalo skubėti stoti į aukštąsiąs. Iš pažįstamų, kiek pasikalbam, dauguma norėtų pasielgti būtent taip, bet prasideda baimės, skaičiavimai, pasenusios nuostatos: "Kur matyta, jog 25 metų studentas mokytųsi kartu su 18,19-mečiais?". O kur slypi bėda?

Gyvename tik kartą, todėl kodėl nepabandžius elgtis būtent taip, kaip mums tą akimirką atrodo teisinga, paliekant visas baimes nuošaly