Aš tai iš savo patirties ir stebėjimų galiu padaryti tokias išvadas:
Praleisti metus ir stoti kitąmet, yra geriau, jei:
1. esi gera ir pavyzdinga moksleivė, bet jautiesi pervargusi nuo egzaminų, stresų, namų darbų, nemiegojimo dėl pamokų ruošos ir egzistencinių ieškojimų bei samprotavimų, galovojimo kur stoti ir bijojimo, abejojimo dėl savo ateities, ir tas pervargimas tęsiasi jau visus metus, esi linkusi depresuoti, jautresnių nervų.
2. Jei NESI iš tų nenuoramų, kurie amžinai neatranda ką veikti ir kuriems pastoviai viskas nuobodu, kurie tokie nenustygstantys, kurie yra ekstravertai, pastoviai trokštantys veiklos.
3.Jei šiaip gyvenime esi pakankamai valinga, ir pradėjusi darbą ar pagavusi mintį, vėliau to nemeti, nes jei neturi valios, paskui gali priprasti prie nesimokymo, ir gali būti sunku vėl prisiimti atsakomybę ir prisiversti.
4. Stebėk save, kaip jautiesi po atostogų ar laisvų dienų mokykloje- ar tau po jų lengviau dirbti, nes pailsėjusi ir šviežia galva, ar kaip tik sunkiau, nes paprastai būni įsivažiavusi, ir dabar tas įsivažiavimas nutrūksta, ir reik iš naujo įsivažiuoti, kas nelengva. Aš asmeniškai niekada nesuprasdavau tų, kurie sugeba įsivažiuoti- aš kaip tik kuo seniau mokiusis, tuo šviežesnė mano galva ir daugiau motyvacijos, ir naujas ryžtas, ir sekdavosi man geriau tik po tostogų. bet žinau ir tokių, kuriems atvirkščiai. Jei esi iš tų, kam geriau sekasi pailsėjus ir atitolus nuo mokslo, tai daryk metų pertrauką.
5. Jei neturi nė menkiausio supratimo kur stoti, nepakankamai jautiesi žinanti apie visas specialybes, pasirinkimo galimybes, jautiesi nepakankamai išbandžiusi save- bet jei tik turėsi valios ir laiko tuos laisvus metus išnaudoti grynai profesiniam savęs orientavimui, išsikelti tokį tikslą, gal apsilankyti profesinio orientavimo kabinete ar šiaip geriau pažinti save. Nes pervargimas nuo egzaminų, namų darbų, mokyklos tvarkos, ypač kai mokykloje nelieka laiko savęs išbandyti kituose dalykuose, o tenka mokytis tik tuos dalykus, kuriuos labiausiai spaudžia mokytojai- dažnai būna klaidingų sprendimų kur stoti priežastis (man bent jau taip atsitiko).
6. Jei manai, kad po metų, pasikeitus studijų ir mokėjimo už jas tvarkai šiais permainų laikais, liksi pakankamai konkurentabili įstoti į nemokamą vietą, arba turėsi materialines galimybes mokėti už mokslą, jei reiktų.
7. jei studijuojant norimą specialybę tau nereiks pernelyg daug tiksliųjų mokslų žinių- nes jos labai greitai pasimiršta, ir atsiranda spragos, kurių neturės ką tik baigę mokyklą, ir stojantys, tavo kolegos.
Stoti iškart po mokyklos baigimo vertėtų, jei:
1.Mokykloje mokytis buvo sunku, nes stigo valios prisėsti, buvo sunku nebėgti iš pamokų, prisiversti paruošti namų darbus, mokeisi neitin gerai, kai kuriuos dalykus vos vos ištempdavai. Tokiu atveju metų pertrauka tau nepadės, nes atsakomybės vengimas ir valios stoka yra tavo silpnoji pusė, ir norėjimas atitolinti mokslus, gali būti tik pataikavimas šiai ydai, ir metai bus praleisti tuščiai, kadangi kalta ne situacija, o tavo būdas, ir net ir pasikeitus situacijai, būdas nepasikeis, ir norėsis dar ir dar nestoti, neprisiimti atsakomybės, atidėlioti.
2. Jei atidėliojimas ir per ilgas rinkimasis, apskritai neapsisprendimas gvenime dėl įvairių dalykų, yra tavo yda- vėl gi, rizikuoji pataikauti ydai, kas nieko neduos- geriau tokiu atveju stoti bet kur, o tada žiūrėti, kur nori, ir bendyti pereiti- niekada nebūna taip, kad kur įstojai, ten šventa- galimybių perstoti ir pasukti kitu keliu būna net esant griežtai sistemai.
3. Jei šeimos socialinė/materialinė padėtis sunki, tėvų sveikata silpna, materialinė būklė nestabili, ir nesi užtikrinta, ar kitąmet šeimos neištiks bankrotas, dėl kurio tavo galimybės stoti ir mokytis bus apribotos.
4. Jei tiksliai žinai ko nori, esi tai išbandžiusi dar mokykloje, ir žinai, kad sugebėtum ir norėtum to mokytis ir turėsi būdo savybių dirbti pagal spec. Yra viena auksinė tiesa, kurios neišgirdau ir neatkreipiau dėmesio savo laiku, todėl padariau klaidą, ir pasirinkau ne tą spec. pgl kurią galėsiu/norėsiu dirbti. Žinok, kad renkantis reikia kreipti dėmesį ne į tai, ko nori ar apie ką svajoji, ir ne į tai, kas pelninga, prestižiška, o kas ne- bet reikia kreipti dėmesį į tai, ką tu jau dabar darai- nebūtinai veiklos požiūriu (nes natūralu, jei rimt veiklų dar nedarai ir kažko organizuotai neveiki)- bet daugiau veiksmų požiūriu. Be kokių veiksmų tu negali gyventi- gal diskutuodama kur forumuose vis nejučia linksti į kokius tai samprotavimus panašiomis temomis, filosofavimus, kurie priverčia susidomėt, gyvai ieškoti informacijos, kad ir neprofesionalios, bet uždega atrėžti pašnekovui

Gal mėgsti visu mosuoti pieštuku, apipaišyti, aprašyti, gal mėgsti planuoti išlaidas. Kai stojau, galvojau, kad protingi žmonės renkasi prestižines, gerai apmokamas, paklausias specialybes, man ta mintis atrodė solidi, bet supratau, kad klydau taip galvodama. Karjerą padaro ir užsidirba tas, kas atranda save, ir dega dėl savo specialybės, natūraliai nori virti tame ir nejučia verda. Bet kad padaryti karjerą neprstižinėj, nepaklausioj spec. reikia išties degti.
5. jei esi iš tų žmonių, kurie apskritai nelinkę dėl ko nors labai degti, ant ko nors labai pasinešti, tačiau ir nėra tau sričių, kurios tave vimdo- jei esi iš tų žmonių, kuriems visur daugmaž sekasi bent vidutiniškai arba gerai, ir kurie pasigilinę į bet kokį dalyką, anksčiau ar vėliau pagauna nediduką kaifą arba bent jau sportinį susidomėjimą padaryti darbą gerai, neblogai susidoroja su bet kokiu darbu. Ir taip beveik su visom sritim.
6. jei jauti, kad artimiausiu metu nušvitimas neįvyks, nes tada gali atsidėti neribotam laikui, todėl tada geriau stoti pradžioj bet kur, kad nestovėti vietoje, nes tokiu atveju paragavimas studijų ir geresnis įvairių disciplinų pažinimas , kuris būnant universitete atsiranda, gal padėtų apsispręsti.
7. jei esi pernelyg linkusi aptingt, užsiciklinti neveiklume, greit įpranti prie nieko neveikimo, ir vėliau veiklos ir nesinori.
8. jei nesi psichiškai ar fiziškai išsekusi nuo mokslų, ir tau užtektų neilgų atostogų, kad pailsėtum nuo mokslų ir įtampos, ir su nauju ryžtu.