aš stojau iš kart po mokyklos. stojau ten kur nereikėjo tų dalykų, kurie man nepatiko, egzaminų, po pusmečio ėmė patikt. šiaip aš labiau už pertrauką po bakalauro nei po vidurinės. aukštoji mokykla šiaip ar taip duoda nemenkos patirties emigruot ir aš norėjau, tik atėjus krizei noras dingo
QUOTE(Giagute @ 2009 01 28, 09:53)
Sveikos merginos,
tai sakot sprendžiat ką daryt ir truputuką taip keista vos vos.. Tiesa, aš pati šią situaciją apturėjau jau labai seniai, pati padariau "tradiciškai" ir po mokyklos stojau į universitetą, jį baigiau.. na ir t.t. Tačiau šiandien galiu pasakyt kad tai buvo geriausias mano sprendimas. Kodėl?
Pirma, gyvenau nedideliame mieste ir pradėjus studijuoti Vilniuje išmokau labai daug dalykų - kaip būti savarankiškai (patikėkit, tai visai kas kita nei savarankiškai būti tėvų namuose ), kaip prasiskinti kelią pusmilijoniniame mieste, kuriame kasmet atvažiuoja dar daugiau nei 20.000 tokių pačių kaip aš, galų gale čia sukūriau savo gyvenimą taip kaip norėjau - su savom taisyklėm, draugais ir aplinka. Tas yra smagu žinokit
Antra - stojau irgi su abejone. Bet kadangi pavyko egzaminus puikiai išsilaikyt, stojau ten kur buvo geras vardas bet ir čia atradau savo nišą nes po poros metų bendrų dalykų pasiėmiau sau patinkančią studjų atšaką, aktyviai sukausi studentų organizacijose, išvažiavau į erasmus programą pastudijuot užsienyje (kas man beje beveik nekainavo), pasibandžiau poroje darbelių. Ir metai kaip tėvai sakė tikrai patys gražiausi buvo
Ir trečia - po studijų pradėjau dirbti. Ir mačiau kaip mano draugams tikrai buvo milijoną kartų sunkiau (kalbu apie mokslų nebaigusius). Visi vienu ar kitu metu nusėdo arba prie administratorės grožio salone stalelio arba Airijon pomidorų pakuot. Ar jie laimingi? Jie mano kad normaliai - o va aš manau kad jie praleido labai didelę progą gyvenimą pasidaryti gražesnį.
O pabaigai - dabar sėdžiu ir mastau kad visgi dar savęs neatradau, tad planuoju pasiimti kokį pusmetį/metus laisvus ir pakeliauti, pamastyti ko noriu ir ką dar galiu. Bet dabar aš žinau kad tai man nesukels jokių bėdų - nes turiu ir išsilavinimą, ir darbo patirtį, ir pradinį kapitalą savęs ieškojimui. Ir kad grįžus netrinktelsiu dugnan nes kaip ir sakiau - turiu užnugarį, kurį susikūriau per tuos kelis metus atgal.
Tad mano pasiūlymas - imkit ko širdis nori labiau, stokit ir mokykitės. Pačios nepajusit kaip susikursit tai ko norit (jei aišku norit, čia savęs to labai turit paklaust ir kaip didelės ir protingos logiškai viską apsvarstyt) - galimybių yra begalės . Galų gale užsienin išvažiuot smagiau kai turi tikslą patobulėt o ne vien tik nugarą lenkt prie braškių lysvės
tai sakot sprendžiat ką daryt ir truputuką taip keista vos vos.. Tiesa, aš pati šią situaciją apturėjau jau labai seniai, pati padariau "tradiciškai" ir po mokyklos stojau į universitetą, jį baigiau.. na ir t.t. Tačiau šiandien galiu pasakyt kad tai buvo geriausias mano sprendimas. Kodėl?
Pirma, gyvenau nedideliame mieste ir pradėjus studijuoti Vilniuje išmokau labai daug dalykų - kaip būti savarankiškai (patikėkit, tai visai kas kita nei savarankiškai būti tėvų namuose ), kaip prasiskinti kelią pusmilijoniniame mieste, kuriame kasmet atvažiuoja dar daugiau nei 20.000 tokių pačių kaip aš, galų gale čia sukūriau savo gyvenimą taip kaip norėjau - su savom taisyklėm, draugais ir aplinka. Tas yra smagu žinokit
Antra - stojau irgi su abejone. Bet kadangi pavyko egzaminus puikiai išsilaikyt, stojau ten kur buvo geras vardas bet ir čia atradau savo nišą nes po poros metų bendrų dalykų pasiėmiau sau patinkančią studjų atšaką, aktyviai sukausi studentų organizacijose, išvažiavau į erasmus programą pastudijuot užsienyje (kas man beje beveik nekainavo), pasibandžiau poroje darbelių. Ir metai kaip tėvai sakė tikrai patys gražiausi buvo
Ir trečia - po studijų pradėjau dirbti. Ir mačiau kaip mano draugams tikrai buvo milijoną kartų sunkiau (kalbu apie mokslų nebaigusius). Visi vienu ar kitu metu nusėdo arba prie administratorės grožio salone stalelio arba Airijon pomidorų pakuot. Ar jie laimingi? Jie mano kad normaliai - o va aš manau kad jie praleido labai didelę progą gyvenimą pasidaryti gražesnį.
O pabaigai - dabar sėdžiu ir mastau kad visgi dar savęs neatradau, tad planuoju pasiimti kokį pusmetį/metus laisvus ir pakeliauti, pamastyti ko noriu ir ką dar galiu. Bet dabar aš žinau kad tai man nesukels jokių bėdų - nes turiu ir išsilavinimą, ir darbo patirtį, ir pradinį kapitalą savęs ieškojimui. Ir kad grįžus netrinktelsiu dugnan nes kaip ir sakiau - turiu užnugarį, kurį susikūriau per tuos kelis metus atgal.
Tad mano pasiūlymas - imkit ko širdis nori labiau, stokit ir mokykitės. Pačios nepajusit kaip susikursit tai ko norit (jei aišku norit, čia savęs to labai turit paklaust ir kaip didelės ir protingos logiškai viską apsvarstyt) - galimybių yra begalės . Galų gale užsienin išvažiuot smagiau kai turi tikslą patobulėt o ne vien tik nugarą lenkt prie braškių lysvės
labai faina, kai baige mokykla jaunuoliai isvaziuoja i didesni miesta mokytis ir kurti savo gyvenima.....bet as kaip gyvenau vilniuj su tevais, taip cia ir liksiu, jokiu naujoviu, jokio savarankiskumo aisku tai nera priezastis isvaziuoti o siais krizes laikais, kai tiek viskas kainuoja turbut tuo reiktu dziaugtis...
Grisha,
toks jausmas kad tiesiog liūdesys žiemos tave apėmęs Kam tiek nihilizmo? "niekas nepasikeis, jokio savarakiškumo, taip čia ir liksiu, krizė"... Kaip ir pabrėžiau - viską turėsi tik jei pati norėsi, o dabar kažkaip man atrodo, kad lyg ir nori, bet dar ne tiek, kad kažką darytum dėl to
Pamatysi. Per studijų metus net ir vilniečiai labai pasikeičia ir - nepabijokim to žodžio - subręsta ir suauga. Gi būsi tai vienoj krūvoj su žmonėmis, kurie tik pradeda čia kurti savo gyvenimus - tad tai neišvengiamai ir tau persiduos O dabar tai siūlau atsipalaiduot, ruoštis egzaminams ir planuot savo ateitį bent keturiems metams į priekį
p.s. o studentams tarp kitko vistiek geriau gyvent nei paprastiems žmogeliams Kai pamenu kiek nuolaidų ir "blatų" šis titulas suteikia, tai net užsinoriu atgal
toks jausmas kad tiesiog liūdesys žiemos tave apėmęs Kam tiek nihilizmo? "niekas nepasikeis, jokio savarakiškumo, taip čia ir liksiu, krizė"... Kaip ir pabrėžiau - viską turėsi tik jei pati norėsi, o dabar kažkaip man atrodo, kad lyg ir nori, bet dar ne tiek, kad kažką darytum dėl to
Pamatysi. Per studijų metus net ir vilniečiai labai pasikeičia ir - nepabijokim to žodžio - subręsta ir suauga. Gi būsi tai vienoj krūvoj su žmonėmis, kurie tik pradeda čia kurti savo gyvenimus - tad tai neišvengiamai ir tau persiduos O dabar tai siūlau atsipalaiduot, ruoštis egzaminams ir planuot savo ateitį bent keturiems metams į priekį
p.s. o studentams tarp kitko vistiek geriau gyvent nei paprastiems žmogeliams Kai pamenu kiek nuolaidų ir "blatų" šis titulas suteikia, tai net užsinoriu atgal
QUOTE(Grisha @ 2009 01 28, 19:36)
labai faina, kai baige mokykla jaunuoliai isvaziuoja i didesni miesta mokytis ir kurti savo gyvenima.....bet as kaip gyvenau vilniuj su tevais, taip cia ir liksiu, jokiu naujoviu, jokio savarankiskumo aisku tai nera priezastis isvaziuoti o siais krizes laikais, kai tiek viskas kainuoja turbut tuo reiktu dziaugtis...
QUOTE(Giagute @ 2009 01 29, 09:23)
Grisha,
toks jausmas kad tiesiog liūdesys žiemos tave apėmęs Kam tiek nihilizmo? "niekas nepasikeis, jokio savarakiškumo, taip čia ir liksiu, krizė"... Kaip ir pabrėžiau - viską turėsi tik jei pati norėsi, o dabar kažkaip man atrodo, kad lyg ir nori, bet dar ne tiek, kad kažką darytum dėl to
Pamatysi. Per studijų metus net ir vilniečiai labai pasikeičia ir - nepabijokim to žodžio - subręsta ir suauga. Gi būsi tai vienoj krūvoj su žmonėmis, kurie tik pradeda čia kurti savo gyvenimus - tad tai neišvengiamai ir tau persiduos O dabar tai siūlau atsipalaiduot, ruoštis egzaminams ir planuot savo ateitį bent keturiems metams į priekį
p.s. o studentams tarp kitko vistiek geriau gyvent nei paprastiems žmogeliams Kai pamenu kiek nuolaidų ir "blatų" šis titulas suteikia, tai net užsinoriu atgal
toks jausmas kad tiesiog liūdesys žiemos tave apėmęs Kam tiek nihilizmo? "niekas nepasikeis, jokio savarakiškumo, taip čia ir liksiu, krizė"... Kaip ir pabrėžiau - viską turėsi tik jei pati norėsi, o dabar kažkaip man atrodo, kad lyg ir nori, bet dar ne tiek, kad kažką darytum dėl to
Pamatysi. Per studijų metus net ir vilniečiai labai pasikeičia ir - nepabijokim to žodžio - subręsta ir suauga. Gi būsi tai vienoj krūvoj su žmonėmis, kurie tik pradeda čia kurti savo gyvenimus - tad tai neišvengiamai ir tau persiduos O dabar tai siūlau atsipalaiduot, ruoštis egzaminams ir planuot savo ateitį bent keturiems metams į priekį
p.s. o studentams tarp kitko vistiek geriau gyvent nei paprastiems žmogeliams Kai pamenu kiek nuolaidų ir "blatų" šis titulas suteikia, tai net užsinoriu atgal
del liudesio gal ir tiesa....bet atsipalaiduoti ir ruostis egzaminams? nesuderinama siaip ar taip jusu zinute mane labai optimistiskai nuteike
Suderinama suderinama
Nosį aukštyn ir pranešk kaip seksis
quote=Grisha,2009 01 29, 16:13]
del liudesio gal ir tiesa....bet atsipalaiduoti ir ruostis egzaminams? nesuderinama siaip ar taip jusu zinute mane labai optimistiskai nuteike
[/quote]
Nosį aukštyn ir pranešk kaip seksis
quote=Grisha,2009 01 29, 16:13]
del liudesio gal ir tiesa....bet atsipalaiduoti ir ruostis egzaminams? nesuderinama siaip ar taip jusu zinute mane labai optimistiskai nuteike
[/quote]
Aš tai iš savo patirties ir stebėjimų galiu padaryti tokias išvadas:
Praleisti metus ir stoti kitąmet, yra geriau, jei:
1. esi gera ir pavyzdinga moksleivė, bet jautiesi pervargusi nuo egzaminų, stresų, namų darbų, nemiegojimo dėl pamokų ruošos ir egzistencinių ieškojimų bei samprotavimų, galovojimo kur stoti ir bijojimo, abejojimo dėl savo ateities, ir tas pervargimas tęsiasi jau visus metus, esi linkusi depresuoti, jautresnių nervų.
2. Jei NESI iš tų nenuoramų, kurie amžinai neatranda ką veikti ir kuriems pastoviai viskas nuobodu, kurie tokie nenustygstantys, kurie yra ekstravertai, pastoviai trokštantys veiklos.
3.Jei šiaip gyvenime esi pakankamai valinga, ir pradėjusi darbą ar pagavusi mintį, vėliau to nemeti, nes jei neturi valios, paskui gali priprasti prie nesimokymo, ir gali būti sunku vėl prisiimti atsakomybę ir prisiversti.
4. Stebėk save, kaip jautiesi po atostogų ar laisvų dienų mokykloje- ar tau po jų lengviau dirbti, nes pailsėjusi ir šviežia galva, ar kaip tik sunkiau, nes paprastai būni įsivažiavusi, ir dabar tas įsivažiavimas nutrūksta, ir reik iš naujo įsivažiuoti, kas nelengva. Aš asmeniškai niekada nesuprasdavau tų, kurie sugeba įsivažiuoti- aš kaip tik kuo seniau mokiusis, tuo šviežesnė mano galva ir daugiau motyvacijos, ir naujas ryžtas, ir sekdavosi man geriau tik po tostogų. bet žinau ir tokių, kuriems atvirkščiai. Jei esi iš tų, kam geriau sekasi pailsėjus ir atitolus nuo mokslo, tai daryk metų pertrauką.
5. Jei neturi nė menkiausio supratimo kur stoti, nepakankamai jautiesi žinanti apie visas specialybes, pasirinkimo galimybes, jautiesi nepakankamai išbandžiusi save- bet jei tik turėsi valios ir laiko tuos laisvus metus išnaudoti grynai profesiniam savęs orientavimui, išsikelti tokį tikslą, gal apsilankyti profesinio orientavimo kabinete ar šiaip geriau pažinti save. Nes pervargimas nuo egzaminų, namų darbų, mokyklos tvarkos, ypač kai mokykloje nelieka laiko savęs išbandyti kituose dalykuose, o tenka mokytis tik tuos dalykus, kuriuos labiausiai spaudžia mokytojai- dažnai būna klaidingų sprendimų kur stoti priežastis (man bent jau taip atsitiko).
6. Jei manai, kad po metų, pasikeitus studijų ir mokėjimo už jas tvarkai šiais permainų laikais, liksi pakankamai konkurentabili įstoti į nemokamą vietą, arba turėsi materialines galimybes mokėti už mokslą, jei reiktų.
7. jei studijuojant norimą specialybę tau nereiks pernelyg daug tiksliųjų mokslų žinių- nes jos labai greitai pasimiršta, ir atsiranda spragos, kurių neturės ką tik baigę mokyklą, ir stojantys, tavo kolegos.
Stoti iškart po mokyklos baigimo vertėtų, jei:
1.Mokykloje mokytis buvo sunku, nes stigo valios prisėsti, buvo sunku nebėgti iš pamokų, prisiversti paruošti namų darbus, mokeisi neitin gerai, kai kuriuos dalykus vos vos ištempdavai. Tokiu atveju metų pertrauka tau nepadės, nes atsakomybės vengimas ir valios stoka yra tavo silpnoji pusė, ir norėjimas atitolinti mokslus, gali būti tik pataikavimas šiai ydai, ir metai bus praleisti tuščiai, kadangi kalta ne situacija, o tavo būdas, ir net ir pasikeitus situacijai, būdas nepasikeis, ir norėsis dar ir dar nestoti, neprisiimti atsakomybės, atidėlioti.
2. Jei atidėliojimas ir per ilgas rinkimasis, apskritai neapsisprendimas gvenime dėl įvairių dalykų, yra tavo yda- vėl gi, rizikuoji pataikauti ydai, kas nieko neduos- geriau tokiu atveju stoti bet kur, o tada žiūrėti, kur nori, ir bendyti pereiti- niekada nebūna taip, kad kur įstojai, ten šventa- galimybių perstoti ir pasukti kitu keliu būna net esant griežtai sistemai.
3. Jei šeimos socialinė/materialinė padėtis sunki, tėvų sveikata silpna, materialinė būklė nestabili, ir nesi užtikrinta, ar kitąmet šeimos neištiks bankrotas, dėl kurio tavo galimybės stoti ir mokytis bus apribotos.
4. Jei tiksliai žinai ko nori, esi tai išbandžiusi dar mokykloje, ir žinai, kad sugebėtum ir norėtum to mokytis ir turėsi būdo savybių dirbti pagal spec. Yra viena auksinė tiesa, kurios neišgirdau ir neatkreipiau dėmesio savo laiku, todėl padariau klaidą, ir pasirinkau ne tą spec. pgl kurią galėsiu/norėsiu dirbti. Žinok, kad renkantis reikia kreipti dėmesį ne į tai, ko nori ar apie ką svajoji, ir ne į tai, kas pelninga, prestižiška, o kas ne- bet reikia kreipti dėmesį į tai, ką tu jau dabar darai- nebūtinai veiklos požiūriu (nes natūralu, jei rimt veiklų dar nedarai ir kažko organizuotai neveiki)- bet daugiau veiksmų požiūriu. Be kokių veiksmų tu negali gyventi- gal diskutuodama kur forumuose vis nejučia linksti į kokius tai samprotavimus panašiomis temomis, filosofavimus, kurie priverčia susidomėt, gyvai ieškoti informacijos, kad ir neprofesionalios, bet uždega atrėžti pašnekovui Gal mėgsti visu mosuoti pieštuku, apipaišyti, aprašyti, gal mėgsti planuoti išlaidas. Kai stojau, galvojau, kad protingi žmonės renkasi prestižines, gerai apmokamas, paklausias specialybes, man ta mintis atrodė solidi, bet supratau, kad klydau taip galvodama. Karjerą padaro ir užsidirba tas, kas atranda save, ir dega dėl savo specialybės, natūraliai nori virti tame ir nejučia verda. Bet kad padaryti karjerą neprstižinėj, nepaklausioj spec. reikia išties degti.
5. jei esi iš tų žmonių, kurie apskritai nelinkę dėl ko nors labai degti, ant ko nors labai pasinešti, tačiau ir nėra tau sričių, kurios tave vimdo- jei esi iš tų žmonių, kuriems visur daugmaž sekasi bent vidutiniškai arba gerai, ir kurie pasigilinę į bet kokį dalyką, anksčiau ar vėliau pagauna nediduką kaifą arba bent jau sportinį susidomėjimą padaryti darbą gerai, neblogai susidoroja su bet kokiu darbu. Ir taip beveik su visom sritim.
6. jei jauti, kad artimiausiu metu nušvitimas neįvyks, nes tada gali atsidėti neribotam laikui, todėl tada geriau stoti pradžioj bet kur, kad nestovėti vietoje, nes tokiu atveju paragavimas studijų ir geresnis įvairių disciplinų pažinimas , kuris būnant universitete atsiranda, gal padėtų apsispręsti.
7. jei esi pernelyg linkusi aptingt, užsiciklinti neveiklume, greit įpranti prie nieko neveikimo, ir vėliau veiklos ir nesinori.
8. jei nesi psichiškai ar fiziškai išsekusi nuo mokslų, ir tau užtektų neilgų atostogų, kad pailsėtum nuo mokslų ir įtampos, ir su nauju ryžtu.
Praleisti metus ir stoti kitąmet, yra geriau, jei:
1. esi gera ir pavyzdinga moksleivė, bet jautiesi pervargusi nuo egzaminų, stresų, namų darbų, nemiegojimo dėl pamokų ruošos ir egzistencinių ieškojimų bei samprotavimų, galovojimo kur stoti ir bijojimo, abejojimo dėl savo ateities, ir tas pervargimas tęsiasi jau visus metus, esi linkusi depresuoti, jautresnių nervų.
2. Jei NESI iš tų nenuoramų, kurie amžinai neatranda ką veikti ir kuriems pastoviai viskas nuobodu, kurie tokie nenustygstantys, kurie yra ekstravertai, pastoviai trokštantys veiklos.
3.Jei šiaip gyvenime esi pakankamai valinga, ir pradėjusi darbą ar pagavusi mintį, vėliau to nemeti, nes jei neturi valios, paskui gali priprasti prie nesimokymo, ir gali būti sunku vėl prisiimti atsakomybę ir prisiversti.
4. Stebėk save, kaip jautiesi po atostogų ar laisvų dienų mokykloje- ar tau po jų lengviau dirbti, nes pailsėjusi ir šviežia galva, ar kaip tik sunkiau, nes paprastai būni įsivažiavusi, ir dabar tas įsivažiavimas nutrūksta, ir reik iš naujo įsivažiuoti, kas nelengva. Aš asmeniškai niekada nesuprasdavau tų, kurie sugeba įsivažiuoti- aš kaip tik kuo seniau mokiusis, tuo šviežesnė mano galva ir daugiau motyvacijos, ir naujas ryžtas, ir sekdavosi man geriau tik po tostogų. bet žinau ir tokių, kuriems atvirkščiai. Jei esi iš tų, kam geriau sekasi pailsėjus ir atitolus nuo mokslo, tai daryk metų pertrauką.
5. Jei neturi nė menkiausio supratimo kur stoti, nepakankamai jautiesi žinanti apie visas specialybes, pasirinkimo galimybes, jautiesi nepakankamai išbandžiusi save- bet jei tik turėsi valios ir laiko tuos laisvus metus išnaudoti grynai profesiniam savęs orientavimui, išsikelti tokį tikslą, gal apsilankyti profesinio orientavimo kabinete ar šiaip geriau pažinti save. Nes pervargimas nuo egzaminų, namų darbų, mokyklos tvarkos, ypač kai mokykloje nelieka laiko savęs išbandyti kituose dalykuose, o tenka mokytis tik tuos dalykus, kuriuos labiausiai spaudžia mokytojai- dažnai būna klaidingų sprendimų kur stoti priežastis (man bent jau taip atsitiko).
6. Jei manai, kad po metų, pasikeitus studijų ir mokėjimo už jas tvarkai šiais permainų laikais, liksi pakankamai konkurentabili įstoti į nemokamą vietą, arba turėsi materialines galimybes mokėti už mokslą, jei reiktų.
7. jei studijuojant norimą specialybę tau nereiks pernelyg daug tiksliųjų mokslų žinių- nes jos labai greitai pasimiršta, ir atsiranda spragos, kurių neturės ką tik baigę mokyklą, ir stojantys, tavo kolegos.
Stoti iškart po mokyklos baigimo vertėtų, jei:
1.Mokykloje mokytis buvo sunku, nes stigo valios prisėsti, buvo sunku nebėgti iš pamokų, prisiversti paruošti namų darbus, mokeisi neitin gerai, kai kuriuos dalykus vos vos ištempdavai. Tokiu atveju metų pertrauka tau nepadės, nes atsakomybės vengimas ir valios stoka yra tavo silpnoji pusė, ir norėjimas atitolinti mokslus, gali būti tik pataikavimas šiai ydai, ir metai bus praleisti tuščiai, kadangi kalta ne situacija, o tavo būdas, ir net ir pasikeitus situacijai, būdas nepasikeis, ir norėsis dar ir dar nestoti, neprisiimti atsakomybės, atidėlioti.
2. Jei atidėliojimas ir per ilgas rinkimasis, apskritai neapsisprendimas gvenime dėl įvairių dalykų, yra tavo yda- vėl gi, rizikuoji pataikauti ydai, kas nieko neduos- geriau tokiu atveju stoti bet kur, o tada žiūrėti, kur nori, ir bendyti pereiti- niekada nebūna taip, kad kur įstojai, ten šventa- galimybių perstoti ir pasukti kitu keliu būna net esant griežtai sistemai.
3. Jei šeimos socialinė/materialinė padėtis sunki, tėvų sveikata silpna, materialinė būklė nestabili, ir nesi užtikrinta, ar kitąmet šeimos neištiks bankrotas, dėl kurio tavo galimybės stoti ir mokytis bus apribotos.
4. Jei tiksliai žinai ko nori, esi tai išbandžiusi dar mokykloje, ir žinai, kad sugebėtum ir norėtum to mokytis ir turėsi būdo savybių dirbti pagal spec. Yra viena auksinė tiesa, kurios neišgirdau ir neatkreipiau dėmesio savo laiku, todėl padariau klaidą, ir pasirinkau ne tą spec. pgl kurią galėsiu/norėsiu dirbti. Žinok, kad renkantis reikia kreipti dėmesį ne į tai, ko nori ar apie ką svajoji, ir ne į tai, kas pelninga, prestižiška, o kas ne- bet reikia kreipti dėmesį į tai, ką tu jau dabar darai- nebūtinai veiklos požiūriu (nes natūralu, jei rimt veiklų dar nedarai ir kažko organizuotai neveiki)- bet daugiau veiksmų požiūriu. Be kokių veiksmų tu negali gyventi- gal diskutuodama kur forumuose vis nejučia linksti į kokius tai samprotavimus panašiomis temomis, filosofavimus, kurie priverčia susidomėt, gyvai ieškoti informacijos, kad ir neprofesionalios, bet uždega atrėžti pašnekovui Gal mėgsti visu mosuoti pieštuku, apipaišyti, aprašyti, gal mėgsti planuoti išlaidas. Kai stojau, galvojau, kad protingi žmonės renkasi prestižines, gerai apmokamas, paklausias specialybes, man ta mintis atrodė solidi, bet supratau, kad klydau taip galvodama. Karjerą padaro ir užsidirba tas, kas atranda save, ir dega dėl savo specialybės, natūraliai nori virti tame ir nejučia verda. Bet kad padaryti karjerą neprstižinėj, nepaklausioj spec. reikia išties degti.
5. jei esi iš tų žmonių, kurie apskritai nelinkę dėl ko nors labai degti, ant ko nors labai pasinešti, tačiau ir nėra tau sričių, kurios tave vimdo- jei esi iš tų žmonių, kuriems visur daugmaž sekasi bent vidutiniškai arba gerai, ir kurie pasigilinę į bet kokį dalyką, anksčiau ar vėliau pagauna nediduką kaifą arba bent jau sportinį susidomėjimą padaryti darbą gerai, neblogai susidoroja su bet kokiu darbu. Ir taip beveik su visom sritim.
6. jei jauti, kad artimiausiu metu nušvitimas neįvyks, nes tada gali atsidėti neribotam laikui, todėl tada geriau stoti pradžioj bet kur, kad nestovėti vietoje, nes tokiu atveju paragavimas studijų ir geresnis įvairių disciplinų pažinimas , kuris būnant universitete atsiranda, gal padėtų apsispręsti.
7. jei esi pernelyg linkusi aptingt, užsiciklinti neveiklume, greit įpranti prie nieko neveikimo, ir vėliau veiklos ir nesinori.
8. jei nesi psichiškai ar fiziškai išsekusi nuo mokslų, ir tau užtektų neilgų atostogų, kad pailsėtum nuo mokslų ir įtampos, ir su nauju ryžtu.
na, o aš beveik apsisprendžiau stoti šiais metais iš visų prieš tai išvardintų punktų, tikrai dar tvirčiau apie tai galvoju
ex, bet dabar visa savaitė tokia nuotaika, jog nenoriu mokytis, nenoriu eiti į mokyklą, ir vos atsikeliu grįžtu namo, susiriečiu į kamuoliuką ir snaudžiu ir visi aplink tik šneka mokslas pirmoj vietoj, mokslas svarbiausia aš žinau tai, kovoju su savim, bet tiesiog "išsikroviau"
tik tas gaila, kad nebeliko pusiau finansuojamų studijų, o į nemokamas nžnau ar pavyks įstot
ex, bet dabar visa savaitė tokia nuotaika, jog nenoriu mokytis, nenoriu eiti į mokyklą, ir vos atsikeliu grįžtu namo, susiriečiu į kamuoliuką ir snaudžiu ir visi aplink tik šneka mokslas pirmoj vietoj, mokslas svarbiausia aš žinau tai, kovoju su savim, bet tiesiog "išsikroviau"
tik tas gaila, kad nebeliko pusiau finansuojamų studijų, o į nemokamas nžnau ar pavyks įstot
QUOTE(astuškinas @ 2009 01 30, 22:35)
na, o aš beveik apsisprendžiau stoti šiais metais iš visų prieš tai išvardintų punktų, tikrai dar tvirčiau apie tai galvoju
ex, bet dabar visa savaitė tokia nuotaika, jog nenoriu mokytis, nenoriu eiti į mokyklą, ir vos atsikeliu grįžtu namo, susiriečiu į kamuoliuką ir snaudžiu ir visi aplink tik šneka mokslas pirmoj vietoj, mokslas svarbiausia aš žinau tai, kovoju su savim, bet tiesiog "išsikroviau"
tik tas gaila, kad nebeliko pusiau finansuojamų studijų, o į nemokamas nžnau ar pavyks įstot
ex, bet dabar visa savaitė tokia nuotaika, jog nenoriu mokytis, nenoriu eiti į mokyklą, ir vos atsikeliu grįžtu namo, susiriečiu į kamuoliuką ir snaudžiu ir visi aplink tik šneka mokslas pirmoj vietoj, mokslas svarbiausia aš žinau tai, kovoju su savim, bet tiesiog "išsikroviau"
tik tas gaila, kad nebeliko pusiau finansuojamų studijų, o į nemokamas nžnau ar pavyks įstot
kokia pazystama situacija galima bus imti studentiska paskola ir stoti i mokamas vietas, skaciau kad bus daugiau mokamu vietu ir mazesne konkurencija...geriau stosiu i mokama kur noriu( o gal pavyks ir i nemokama) negu bet kur, tik kad nemokama....
na aš tai bandysiu stot į anglų filologiją ir sociologiją, gal dar viešąjį administravimą na ir tada žiūrėsiu, kaip man gausis jei pakliūsiu į nemokamą, tai na, o jei ne mokėsiu o tu berods Grisha į ekonomiką ar marketingą norėjai?
ex, norėčiau aš būt iš mažo miestelio ir atvykt studijuot tada man rodos pasijaučia tikras studentiškas gyvenimas
ex, norėčiau aš būt iš mažo miestelio ir atvykt studijuot tada man rodos pasijaučia tikras studentiškas gyvenimas
QUOTE(astuškinas @ 2009 01 31, 02:07)
na aš tai bandysiu stot į anglų filologiją ir sociologiją, gal dar viešąjį administravimą na ir tada žiūrėsiu, kaip man gausis jei pakliūsiu į nemokamą, tai na, o jei ne mokėsiu o tu berods Grisha į ekonomiką ar marketingą norėjai?
ex, norėčiau aš būt iš mažo miestelio ir atvykt studijuot tada man rodos pasijaučia tikras studentiškas gyvenimas
ex, norėčiau aš būt iš mažo miestelio ir atvykt studijuot tada man rodos pasijaučia tikras studentiškas gyvenimas
taip, tik ten istot sunku..... as irgi to paties noreciau, arba isvaziuot studijuot i uzsieni tik gaila siais metais jau pe velu apie tai galvoti.....
ne per vėlu juk deadline'as kovą o į kurią šalį norėtum? aš taip pat labai norėjau į užsienį, bet net nžn kdl pabūgau bandysiu išvažiuot su erasmus pusmečiui, ir jei patiks tada jau žiūrėsiu (na aišku pirma įstot reikia )
o tau matematika patinka? mokslų mugėj, ktu dėstytojas matiekos ar ekonomikos, na susijęs su skaičias, patarė daugeliui, kad geriau stot į taikomąją matematiką ir po to magistre imt ekonomiką, jo nuomone, taip daugiau pasiektum
o tau matematika patinka? mokslų mugėj, ktu dėstytojas matiekos ar ekonomikos, na susijęs su skaičias, patarė daugeliui, kad geriau stot į taikomąją matematiką ir po to magistre imt ekonomiką, jo nuomone, taip daugiau pasiektum
QUOTE(astuškinas @ 2009 01 31, 13:29)
ne per vėlu juk deadline'as kovą o į kurią šalį norėtum? aš taip pat labai norėjau į užsienį, bet net nžn kdl pabūgau bandysiu išvažiuot su erasmus pusmečiui, ir jei patiks tada jau žiūrėsiu (na aišku pirma įstot reikia )
o tau matematika patinka? mokslų mugėj, ktu dėstytojas matiekos ar ekonomikos, na susijęs su skaičias, patarė daugeliui, kad geriau stot į taikomąją matematiką ir po to magistre imt ekonomiką, jo nuomone, taip daugiau pasiektum
o tau matematika patinka? mokslų mugėj, ktu dėstytojas matiekos ar ekonomikos, na susijęs su skaičias, patarė daugeliui, kad geriau stot į taikomąją matematiką ir po to magistre imt ekonomiką, jo nuomone, taip daugiau pasiektum
patinka, hm....reiktu pasidometi bet gali buti kad ten stojant fizikos reiks, ko as nelaikysiu.....velu del to kad reikia issilaikyti anglu specialu egza, o man tam pasiruosimo reiktu..... be to mano pazystami visi kurie siunte jau issiunte, jau atsakymus gauna....net pavydas ima biski o su erasmus studijuojan anglu kalba turetu buti gana lengva isvaziuot gaila kad as nelinkus i kalbas