Kartais trokšdamas padaryti kitą žmogų laimingu, netgi
turi pasitraukti iš šio žmogaus gyvenimo, nes buvimas šalia jį daro nelaimingu.
Kadangi prievarta mielas nebūsi, o laimė reliatyvi sąvoka,
kurią apsprendžia žmogaus savijauta, požiūris į aplinką ir jos veiksius, o ne patys veiksniai, tai ir poveikis turėtų būti nukreiptas, kad žmogus j
austūsi gerai, o ne kad tavo požiūriu šis poveikis turėtų jį padaryti laimingu... Tai kas yra gerai Tau, nebūtinai turi atnešti laimę ir jam. Tad yra menas nujausti mylimo žmogaus poreikius, kurti tokią aplinką, kuri teiktų teigiamas emocijas, jausmus,
kurie neštų laimę ir Tau. Man didžiausia dovana yra mano sukeltas mylimo žmogaus džiaugsmo juokas ar ašaros, akyse atsispindintis dėkingumas, šiluma, troškimas būti kartu, gyvenimo džiaugsmas - laimė... Ir tai neturėtų apsiriboti vien tik tiesioginiu poveikiu - tai turėtų apimti ir tokių aplinkybių sudarymas, kai tos
teigiamos energetikos pasikraunama ir iš aplinkos... Ta prasme, suteikti laimės
ir kitų rankomis...