Mano nėštumas buvo sunkus

Nuo 12sav n kartų gulėjau ligoninėj

30sav naktį pasirodė kraujingų išskyrų. Paskambinau gydytojai, tai ji nuramino, kad nieko labai blogo, bet geriau atvažiuot pasitikrint. Paguldė mane į ligoninę eilinį kartą

Apžiūrint echoskopu, pasirodė, kad pas mane placentos pirmeiga. Nors visad ta placenta vietoj buvo

Žodžiu, niekas nesuprato kaip ji ten žemai atsidūrė

Po savaitės paleido namo ir prisakė gulėt lovoj. O aš, ekstremalė, į kaimą išvažiavau atostogaut

Nu nežinojau, kuo tai gali baigtis

36sav pabaigoj pradėjo žiauriai skaudėt strėnas, dubenį, pilvą. Negalėjau net paeit normaliai. 37sav planiškai mane paguldė į ligoninę ir ruošėsi po savaitės daryt planinį cezarį. Skausmas vis nepraėjo

Daktarė sakė, kad tai normalu. Aš tuo iki šiol abejoju

Žodžiu, vakare atsiguliau miegot, apie 24val nuėjau "siusiuko" ir..... pasipylė juodas kraujas

Per valandą mane paruošė operacijai, vis tikrino vaikučio širdies tonus, kurie, kaip dabar suprantu, kėlė nerimą

Viskas vyko kaip pagreitintam filme

Ant operacinio stalo atsidūriau 01.40, gavau pilną narkozę ir 2.00 jau buvo gimęs mano sūnelis. Svėrė jis 3258g ir buvo 49cm

Porą dienų praleido naujagimių reanimacijoj, paskui jau atnešė pas mane, o po savaitės iškeliavom namo

Pradžioje mažiukas atsiliko nuo bendraamžių, bet dabar jau yra guvus ir išdykęs berniūkštis