| QUOTE (renax @ 2004 04 06, 20:45) |
Mes buvom pas ortopeda turejom 20 spec masazu ,nes kol sausgysles per trumpos jiems skauda kai batuke raumenys tempesi ,na su laiku istempem  Masaziukai ,spec lankstymai ir panasiai . |
maniske svetimu zmoniu masazams nelabai prisileidzia.
Po 4 atpalaiduojanciu masazu teko raminancius vaistus gerti, nes vaikas siaubingai sudirges buvo - todel dabar jau tik pati masazuoju.
sveikos, mielosios mamytės,
kaip džiaugiuosi, kad jums ir jūsų lelkoms viskas baigėsi gerai...
aš pati gimdžiau 26 savaitę
gydytojai iki šiol nenustatė, kas tada atsitkiko. tiesiog su vyru nuvažiamos į mano mamos gimtadienį. matyt, kelias buvo tolimas (Vilnius - Klaipėda), autobuse karšta ir tvanku...
žodžiu, Klaipėdoje nuejom su tevais iki turgaus, užsipirkti produktų gimtadieniui. kas gyvena Klaipėdoje žino, kad nuo "Žemaitijos" kinoteratro iki senojo turgaus nėra labai toli....
pakeliui į turgų pajutau, kad kažkas varva kojomis. tada dar pajuokavai, kad aš arba šlapimo nelaikau, arba vandenys nubėgo... atydžiai klausiausi savo organizmo, ieškodama to, kas "negerai". nieko neradau, nieko neskaudėjo, jaučiausi gerai, bet kol grįžau namo, pro batus jau bėgo...
dėl visa ko vis gi nuprendžiau navažiuoti į ligoninę. (svarbiausia, kad visi dokumentai, taip pat ir neščiosios kortelė liko pas gydytoją Vilniuje).
ligoninėje patvirtino, kad po truputį bėga vandenys. namo jau nebeišleido, paguldė čia pat, suleido vaistų, kad įšsiskleistų vaikelio plautukai, iškvietė greitukę ir laukė, kol mane išveš į Kauno klinikas, nes Klaipėdoje pabijojo priimti gimdimą 26 savaitę.
kaune kelias dienas gydytojai dar bandė išlaikyti neštumą, bet paskui pasakė, kad laukti ilgiau nėra ko - vandenų liko 13 vienetų iš reikiamo 100, tad buvo didelė rizika vaikui...
po gimdimo skatinimo pradėjimo pagimdžiau po 30 valandų. ačiū dievui, visą laiką šalia buvo vyras... be jo, ko gero, nebučiau visko ištvėrus....
gimdime dalyvavo kokie 13 žmonių (dvi brigatos - man ir vaikui). kad gimė sūnus pasakė vyras. man gi net neleido į jį žvilgtelti - iš karto padėjo į inkubatorių ir išvėžė į reanimaciją..... sūnus gimė 842 g, 1-3 pagal APGAR....
o tada prasidėjo laukimas.... gydytojai pasakė, kad jei vaikas išgyvens per artimiausias septynias - dešimt dienų, - reiškia, gyvens....
mano sūnėlis mirė vienuoliktos dienos rytą.... jo plautukai taip ir neišsiskleidė, o širdelė tiesiog neatlaikė didelio krūvio.... [COLOR=blue]
kaip džiaugiuosi, kad jums ir jūsų lelkoms viskas baigėsi gerai...
aš pati gimdžiau 26 savaitę
gydytojai iki šiol nenustatė, kas tada atsitkiko. tiesiog su vyru nuvažiamos į mano mamos gimtadienį. matyt, kelias buvo tolimas (Vilnius - Klaipėda), autobuse karšta ir tvanku...žodžiu, Klaipėdoje nuejom su tevais iki turgaus, užsipirkti produktų gimtadieniui. kas gyvena Klaipėdoje žino, kad nuo "Žemaitijos" kinoteratro iki senojo turgaus nėra labai toli....
pakeliui į turgų pajutau, kad kažkas varva kojomis. tada dar pajuokavai, kad aš arba šlapimo nelaikau, arba vandenys nubėgo... atydžiai klausiausi savo organizmo, ieškodama to, kas "negerai". nieko neradau, nieko neskaudėjo, jaučiausi gerai, bet kol grįžau namo, pro batus jau bėgo...
dėl visa ko vis gi nuprendžiau navažiuoti į ligoninę. (svarbiausia, kad visi dokumentai, taip pat ir neščiosios kortelė liko pas gydytoją Vilniuje).
ligoninėje patvirtino, kad po truputį bėga vandenys. namo jau nebeišleido, paguldė čia pat, suleido vaistų, kad įšsiskleistų vaikelio plautukai, iškvietė greitukę ir laukė, kol mane išveš į Kauno klinikas, nes Klaipėdoje pabijojo priimti gimdimą 26 savaitę.
kaune kelias dienas gydytojai dar bandė išlaikyti neštumą, bet paskui pasakė, kad laukti ilgiau nėra ko - vandenų liko 13 vienetų iš reikiamo 100, tad buvo didelė rizika vaikui...
po gimdimo skatinimo pradėjimo pagimdžiau po 30 valandų. ačiū dievui, visą laiką šalia buvo vyras... be jo, ko gero, nebučiau visko ištvėrus....
gimdime dalyvavo kokie 13 žmonių (dvi brigatos - man ir vaikui). kad gimė sūnus pasakė vyras. man gi net neleido į jį žvilgtelti - iš karto padėjo į inkubatorių ir išvėžė į reanimaciją.....
sūnus gimė 842 g, 1-3 pagal APGAR....o tada prasidėjo laukimas.... gydytojai pasakė, kad jei vaikas išgyvens per artimiausias septynias - dešimt dienų, - reiškia, gyvens....
mano sūnėlis mirė vienuoliktos dienos rytą.... jo plautukai taip ir neišsiskleidė, o širdelė tiesiog neatlaikė didelio krūvio....
[COLOR=blue]
Uzjauciu Katusik
Kendi, ačiū....
bet pati, ko gero, suptanti, kad žodžiais čia nieko nepakeisi....
labai noriu kito vaikelio.... labai labai labai....
bet gydytojai net negali tiksliai pasakyti, ar aš galėsiu daugiau turėti vaikų.....
bet pati, ko gero, suptanti, kad žodžiais čia nieko nepakeisi....
labai noriu kito vaikelio.... labai labai labai....
bet gydytojai net negali tiksliai pasakyti, ar aš galėsiu daugiau turėti vaikų.....
Labai labai liudna , Katusik. Tik reik tiketis, kad ateity viskas bus tikrai geriau ir sulauksi sveikucio vaikucio. Kuo nuosirdziausiai to ir linkiu.
, Katusik. Tik reik tiketis, kad ateity viskas bus tikrai geriau ir sulauksi sveikucio vaikucio. Kuo nuosirdziausiai to ir linkiu.
Katusik uzjausiu, nezinau ka tokiu atveju daugiau
galeciau pasakyti, ir linkiu kuo greiciau, kad pavyku
susilaukti mazylio. Sekmes
galeciau pasakyti, ir linkiu kuo greiciau, kad pavyku
susilaukti mazylio. Sekmes
Katusik patikek galesi ,man gydytojai ta pati sake . Kad negalesiu ,kad nezino kodel organizmas jau toks ,antra nestuma persileidimas buvo .Ir aisku prognozes nekokios ,kad isvis ne tik 30 ,10 sav neisnesiosiu.Pastojau .16 sav gimdos kaklelis atsivere 5 cm ,na ir ka pagulde i ligonine palaike ir paleido pasake isaugot nerealu ir ner ko kankinti jokio poveikio i vaistus mano organizmas nerode ) .T.y savijauta gera o atsidarimas 5 cm ,ir echoskopija galvutes atrofija . O kas linksmiausia isnesiojau 40 sav ,atvaziajus i priimamaji visi isgriuvo ,o maniske su atrofuota galvute eme ir uzkimso isslindimo skyle (kitu paaiskinimu nera 
). Tai va turiu mergyte su truputi deformuota kaukole (ta prasme kad cia nieko baisaus tik vizualiai ,bet plaukuciai dengia ) ,bet jei vaikutis nori gimt jis gims . O atrofavija tai kad ecoskopas mate maziau nei turejo but . Tai kad nereikia viskuom tiketi ,jei vaikuciui lemta jis gims .Daug semes ir tikejimo kad bus gerai .Nes jie patys ne viska zino
). Tai va turiu mergyte su truputi deformuota kaukole (ta prasme kad cia nieko baisaus tik vizualiai ,bet plaukuciai dengia ) ,bet jei vaikutis nori gimt jis gims . O atrofavija tai kad ecoskopas mate maziau nei turejo but . Tai kad nereikia viskuom tiketi ,jei vaikuciui lemta jis gims .Daug semes ir tikejimo kad bus gerai .Nes jie patys ne viska zino
Palyginus su Katusik, tai man buvo tik gelytes...
Gimdziau 2 sav anksciau, gydytojai nuramino, kad nieko blogo, tik gali vystytis vaikutis leciau, tai jau galvojau bus visai atsilikes...Net isigandau...Ir net pikta buvo, kad pasake: "Matosi, kad anksciau gime..."
O del vystymosi, tai augo ir stiprejo kaip ir visi vaikuciai, net ir aplenkdamas kitus.
Gal tik gelta del to buvo rimciau uzpuolusi, negu iki galo isnesiotus vaikucius.
Tiesa, svoris ir ugis 3kg ir 52cm.
Gimdziau 2 sav anksciau, gydytojai nuramino, kad nieko blogo, tik gali vystytis vaikutis leciau, tai jau galvojau bus visai atsilikes...Net isigandau...Ir net pikta buvo, kad pasake: "Matosi, kad anksciau gime..."
O del vystymosi, tai augo ir stiprejo kaip ir visi vaikuciai, net ir aplenkdamas kitus.
Gal tik gelta del to buvo rimciau uzpuolusi, negu iki galo isnesiotus vaikucius.
Tiesa, svoris ir ugis 3kg ir 52cm.
ACIU VISOMS ESANCIOMS IR BUSIMOMS MAMYTEMS UZH UZHUOJAUTA IR NUOSHIRDZHIUS ZHODZHIUS.....
| QUOTE (Katusik @ 2004 04 23, 13:24) |
| ACIU VISOMS ESANCIOMS IR BUSIMOMS MAMYTEMS UZH UZHUOJAUTA IR NUOSHIRDZHIUS ZHODZHIUS..... |
man labai gaila del to,ka dabar isgyveni.noreciau papasakot tau savo istorija,gal,sakau,kiek paguosiu,nors tai toli grazu ne tas pats ka isgyveni.
na,as pirma karta pastojau budama 16metu(beje,nuo savo dabartinio vyro,su juo mes kartu jau 3metus).tuo metu buvom uzsieny.nezinau,kodel,bet as supanikavau,tikrai nesijauciau pasiruosus buti mama,todel grizau namo ir...nutraukiau nestuma-tuo metu man buvo apie 5sav.grizau i uzsieni.jau ir pries tai sirgau anoreksija,veliau ji tik dar pasmarkejo,blogejo sveikata.grizau vel atgal-sikart gydytis.maitino antidepresantais,pakriko santykiai su vaikinu,issiskyrem.ginekologe per apziuras saltakraujiskai uztikrino,jog vaiku daugiau galiu nebelaukti,per daug jauna "issivaliau",be to ir organizmui"sakes"...issikyriau su draugu,puoliau i depresija,po to vel isvaziavau i uzsieni.perejau ne viena sunkuma,teko nuklysti ir ten kur nereikejo,bet nesinori daug pasakoti:(veliau nusisypsojo laime,grizau i prota ir susitaikem su vyru.po menesio pastojau:)dabar man jau 33savaites ir 3dienos,jei skaiciavimai tikslus:)todel nenuleisk ranku,viskas imanoma.o daktarai kartais pasako tai,ko nera.laikykis.na,o mano mamai dare gimdos kaklelio operacija po pirmo gimdymo,gai jai buvo aiskiai pasakyta-daugiau vaiku nebus!o ka jus manot-turiu saunia 12-amete sesute:)tai tiek norejau papasakot.zinau,kad sunku,bet nenuleisk ranku,nes gyvenimas nera jau toks neteisingas kaip kartais gali atrodyt ir visada su kaupu grazina tai,ka ateme
mano jaunėlė gimė 2 sav. ir 2d. anksčiau, išlėkė gleivių kamštis...mažoji svėrė 3260g., tai nelaikoma priešlaikiniu gimdymu, viskas puikiai, bet mane ir su pirmu nėštumu (po to net 2d. pernešiojau) ir su antru nėštumu gal po kokius 3-4 kartus ligoninėn guldė dėl gresiančių persileidimų ir priešlaikinių gimdymų, su jaunėle leido apie 32sav. magnio, plaučius brandinančių vaistų dėl visa ko, nežinau, kaip bus su trečiu, jau kartą vėl gulėjau ligoninėj, dar mums tik 15 sav., bet baimė ir įtampa neapleidžia 
, džiaugiuos kiekviena išnešiota diena...
, džiaugiuos kiekviena išnešiota diena...
| QUOTE (renax @ 2004 04 21, 10:08) |
| echoskopija galvutes atrofija . O kas linksmiausia isnesiojau 40 sav ,atvaziajus i priimamaji visi isgriuvo ,o maniske su atrofuota galvute eme ir uzkimso isslindimo skyle (kitu paaiskinimu nera ). |
Pas mus tas pats su ta atrofija buvo Geriausias bajeris, kad ir 17 sav., ir 27 sav, kai darė echoskopiją, jokios atrofijos nebuvo, o 35 sav. - staiga galvos atrofija 
Siuntė konsultuotis į Antakalnį, bet nespėjau - pagimdžiau 36 sav. Ir su normaliausia galvyte, be jokių ten atrofijų Ir ką jie su tais savo echoskopais mato
