QUOTE(GalBut @ 2009 02 12, 13:38)
Ja,suprantu...užsimerki ir problemos nebėr...arba grįžti nelaiku iš komandiruotės,girdi kniaukimą iš savo miegamojo...tyliai tyliai pasišalini,kad grįžtum rytoj...ir nėra problemos...
pasakyta. Ne žmogaus prigimčiai tai - įtart ir nieko nesiaiškint. Nežinia alina daug labiau, nei žinojimas. Sužinosi - pažliumbsi, atskaudės, kiek skaudėt turi ir bandysi gyvent toliau, o nežinia graužia kaip rūdys, prisigalvoji visokių nesąmonių, viskas atrodo dar blogiau nei galbūt yra, nusiminęs guliesi, nusiminęs keliesi ir t.t. Nežinau kaip kitiems bet man tas gumos tempimas, kai nežinai tikrosios padėties ir nežinai, kaip tau elgtis, kaip toliau tvarkyt savo gyvenimą - blogiau už daugelį dalykų.
Na, bet gal taip tik kai kuriems, ne visiems.
Papildyta:
QUOTE(Poseidonas @ 2009 02 11, 03:38)
O, ka dar galima pridurt? Vistiek jus nieko nepataret, kaip tik gynet maniske. Moteriskas solidarumas. O as su saviske susiedziau, pasakiau, kad viska zinau ir daugiau nebendrauju.Nezinau net kaip ir su ja bendraut.
Kaip nieko nepatarėm?! Man atrodo, kad patarimų buvo pakankamai. Vieni sakė - nelįsk, nesiaiškink (neklausei), kiti pritarė tau, kad reikia sužinot (valio! Sužinojai), kai jau žinai kaip viskas yra, lieka tik du variantai: 1) skirtis; 2) nesiskirt. Abejoju ar atsiras dar kokia nors kita išeitis. Nebent...
Neduok dieve... Be to, kam tau patarimai, jei tu jų vis tiek nepastebi.
nu tai dabar belieka pasveikinti jus 
nepykit tik..bet kvailiau susisikti savo gyvenima neimanoma 
Belieka tik pritart.
