QUOTE(_Smalsutė_ @ 2009 11 29, 20:57)
Žiūriu žiūriu į šią nuotrauką
ir niekaip nesuprantu - lyg ir nesimato, kad čia būtų prieš surenkant akis vąšeliu apnerta?
Ir kaip apskritai jas taisyklingai prinerti - paprastais stulpeliais, vėžlio žingsniu ar dar kaip nors?
O dėl pirmojo būdo, tai taip išeina, kad norint pataikyti, kiek akių uždėti tam vėliau prisiuvamam krašteliui, būtina pirmiausiai susiskaičiuoti vienos akies tikslumu, kiek jų yra mezginio krašte?
Ką tik dariau apykalę tuo būdu, kai vąšiuku nusineri akis. NEPAFOTOGRAFAVAU, nes laaabai nedėkinga foptografavimui spalva {marginta vyšninė}.
Tai va, kai TIESIOG surenki krašto akis virbalu, gali būti nevisai lygus dailus kraštas.
VĄŠELIU prineri {siūlas eina apačioje, kilputes trauki į viršų ir perkeli ant virbalo} eilutę
labai labai arti krašto, tai
kaip ir prasitęsia mezginys pagrindinis.
Vėl darysiu tokią apykaklę. Liemenei. ITIN
dėkingos spalvos - juoda vilna su žaliu moheriu.
Vienžo, jei bus koks fotogeniškas mezginys, parodysiu.
Papildyta:
O dėl antrosios klausimo dalies - centimetrais paskaičiuoji, juk paparastai turi mėginuką pamegztą, ir žinai, kiek, tarkim, stulpeliu rašto akių užima vieną cėmė.
Apykaklę paprastai {jei ji nėra populiaraus VS tipoo - dyyydelė ir atverčiama} mezgu plonesniais virbaliukais, nei kūnelį. Standesnė būna.
Papildyta:
Vąšeliu pririnkau ir šiai liemenei apykaklę.
{margas laikotarpis man}
“You can't stay in your corner of the Forest waiting for others to come to you. You have to go to them sometimes.”
― A.A. Milne, Winnie-the-Pooh