****Naudingos nuorodos****
blogas
Fokusavimas
Išlaikymas
Ryškumo zona
''Triukšmai''
Trečdalių taisyklė
**NUOTRAUKŲ ALBUMAS**
vardas: pradziamoksles
slapt.: nuotraukos
Ankstesnės temos
I tema II tema III tema IV tema V tema VI tema
Norintiems prisijungti prie musu, rekomenduojama pasiskaitineti ankstesnes temas, bei pasipraktikuoti atliekant techninius namu darbus:
1. Fotografuojam kokį nors daiktą nekeisdami atstumo iki objekto, nezūmindami, tik kaitaliodami diafragmą. Didžiausia, maženė, dar mažesnė... (Mažindami diafragmą didinkit iso).
2.Fotografuojam daiktą nekeisdami diafragmos, nekeisdami atstumo iki objekto, bet zūmindami - t.y. keisdami objektyvo židinio nuotolį. Pasirenkat fotografavimo tašką, tada vis arčiau ir arčiau "pritraukiat" objektyvu objektą.
3. Fotografuojam daiktą nekeisdami diafragmos, nezūmindami, bet fiziškai keisdami atstumą iki objekto. Iš toliau, iš arčiau iš visai arti.
4.Trys daiktai. Fotografuojame tris, priesais fotoaparata padetus daiktus, paeiliui fokusuodami i pirma, antra, ir trecia. Viso turi buti trys foto. Pavyzdziu galima pamatyti cia
5. WB nustatymas. Balta daikta fotografuojam 2-jose aplinkose: naturaliam apsvietime ir dirbtiniam apsvietime (kambario sviestuvai, be blico!).
**Kad geriau matytumem skirtuma, darom po 3 spalvotas foto kiekvienam apsvietime:
1. automatiniu wb - auto wb,
2. pusiau automatiniu - daylight wb (dazniausiai buna nupiesta saulyte),
3. rankiniu wb - custom wb
Siek tiek naudingos teorijos (aciu Raigei
):ISO
ISO (ISO speed) - matricos arba foto juostos jautrumas šviesai. Kuo didesnė ši reikšmė (100, 200, 400 ir t.t.), tuo jautriau matrica reaguoja į šviesą, tuo mažiau šviesos užtenka nuotraukai gauti.
Galimybė padidinti matricos jautrumą šviesai padeda dirbti prasto apšviestumo sąlygomis, bet to kaina - padidėjęs triukšmų kiekis.
Labai didelę įtaką nuotraukos triukšmingumui keliant ISO turi matricos dydis. Mažoje matricoje pikseliai mažesni ir arčiau vienas kito, todėl keliant ISO ima "trukdyti" vienas kitam. Štai kodėl kompaktiniais aparatais (muilinėmis) fotografuotose fotografijose triukšmai gana ryškūs net nelabai žymiai pakėlus ISO.
Išlaikymas
Išlaikymas (shutter speed) parodo, kiek laiko šviesa pro objektyvą ir atvertą diafragmą kris ant matricos (arba juostos). Laikas paprastai skaičiuojamas nuo dešimčių sekundžių (tamsoje) iki kelių tūkstantųjų sekundės dalių.
Nesunku suprasti, kad kuo ilgesnis išlaikymas, tuo ilgesnį laiko tarpą šviesa pro objektyvą apšviečia kadrą, tuo šviesesnis bus atvaizdas matricoje/juostoje.
Jei prisiminti čia jau minėtą analogiją su į dubenį iš čiaupo bėgančiu vandeniu, tai išlaikymas bus tas laikas, kurį bėgs vanduo (šviesa). Vanduo turi bėgti tiek laiko, kad dubuo būtų pilnas (teisingai išeksponuota nuotrauka). Jei vanduo bėgs per trumpai - dubuo nebus pilnas (nuotraukoje trūks šviesos), jei per ilgai - dubuo persipildys ir vanduo bėgs per krastus (gausime peršviestą kadrą).
Ekspozicija
Ekpozicija ir išlaikymas - dažnai painiojamos ir net tapatinamos sąvokos.
Ekspozicija (exposure) - bendras šviesos kiekis, patenkantis ant matricos/juostos fotografavimo metu.
Taigi - išlaikymas tai laikas, per kurį šviesa krito ant matricos, o ekspozicija - šviesos kiekis per tą laiką patekęs ant matricos.
Grįžtant prie mūsų analogijos - vandens kiekis per tam tikrą laiką pritekėjęs į dubenį.
Tai va, pagrindinės sąvokos, kurias norėjau kad žinotumėt ir suprastumėt. Rytoj pabandysiu apjungt viską ir parašyt traktatą, kurį laaaaabai gerai supratę ir įsisavinę, pagrindinę techninę dalį jau kaip ir žinosit. Beliks smulkmenos ir svarbiausia - lavinti ranką ir akį
Papildyta:
Ryškumo zona ir ją įtakojantys faktoriai
Ryškumo zona arba gylis (angl. DOF -Depth Of Field) - atstumų zona, kurioje fotografuojamas objektas yra ryškus. Atstumų zona, kaip ir bet koks atstumas, matuojamas ilgio vienetais. Todėl ir sakom - ryškumo zona labai maža, vos keli mm, arba atvirkščiai - didelė, siekianti kelis metrus.
Yra trys pagrindiniai faktoriai įtakojantys ryškumo gylį:
1) Diafragmos reišmė
Kuo plačiau atverta diafragma, t.y. kuo f reikšmė mažesnė, tuo ryškumo zona mažesnė. Čia buvo pirmoji mūsų ekperimento dalis.
f/8.0
f/5.6
f/2,8
2) Objektyvo židinio nuotolis.
Kuo didesnis objektyvo židinio nuotolis, tuo ryškumo zona mažesnė.
Židinio nuotolis matuojamas milimetrais, o objektyvai skirstomi į fiksuoto židinio nuotolio ir kintamo židinio nuotolio objektyvus. Pastarieji žargonu dar vadinami zoomais. Ir ko gero dauguma jūsų tokius ir turit išskyrus keletą mergaičių, kurios fotografuoja su 50 mm objektyvais. Konkretaus objektyvo židinio nuotolis ar jo galimos kitimo ribos nurodytos ant paties objektyvo.
Taigi labai paprastai kalbant, norint kuo mažesnės ryškumo zonos reikia didinti mm skaičių, t.y. zoominti.
Aiškumo dėlei dar šis tas. Objektyvai pagal tai kokiame mm diapazone dirba, skirstomi į plataus kampo objektyvus, tele objektyvus ir standartinius objektyvus.
Čia jums šiokia tokia lentelė, skirstymas tas toks gana sąlyginis, bet maždaug:
Ir vat čia yra atsakymas į tą dažnai skyrelyje girdėtą klausimą: kodėl su paprasta muilinuke sunku ar net neįmanoma gauti gražiai sulieto fono. Paprastai tokių aparatų objektyvai plačiakampiai, t.y. su mažai mm (pasiimkit, pažiūrėkit). Taigi šitas faktorius ir nulemia didelę ryškumo zoną. Ir kartais kiti du faktoriai jau nebegelbėja.
Tiesa, yra dar vienas aspektas - matricos dydis. Kompaktinių aparatų matricos mažesnės lyginant su veidrodinių aparatų matricomis. Taigi: kuo aparato matrica didesnė, tuo prie tų pačių likusių parametrų (diafragmos, židinio nuotolio, atstumo iki objekto) ryškumo zona bus mažesnė.
3) Atstumas iki objekto.
Kuo mažesnis atstumas iki objekto, tuo ryškumo zona mažesnė.
Čia buvo mūsų trečioji ekperimento dalis.
Taigi: kuo plačiau atverta diafragma, kuo didesnis objektyvo židinio nuotolis ir kuo fotografuojamas objektas arčiau objektyvo tuo ryškumo gylis bus mažesnis.
Jei dar kas neaišku - laukiu klausimų. Yra visokių DOF skaičiuoklių, pažaidimui galit pabandyt: pakaitaliokit diafragmą, židinio nuotolį, atstumą iki objekto ir įvertinkit gautą rezultatą:
http://www.cambridge...th-of-field.htm
http://www_dofmaster_com/dofjs.html
Naudinga info:
Baltos spalvos balanso koregavimas
Tuomet galima baltos spalvos balansą nustatyti rankiniu būdu. Šiuolaikiniuose modeliuose paprastai būna keletas tipinių baltos spalvos balanso režimų, kurių mėgėjiškai fotografijai tikrai užteks. Dažniausiai galima pasirinkti parametrus, skirtus fotografuoti saulės šviesoje (Daylight), debesuotą dieną (Cloudy), esant įjungtoms kaitrinėms lemputėms (Tungsten), dienos šviesos (Fluorescent) lempoms ir apšviečiant blykstei (Flash).
Profesionaliuose fotoaparatuose įmanoma baltos spalvos balansą nustatyti pačiam fotografui nurodant kokios kombinacijos RGB derinuką laikyti balta spalva.
Įmanomas ir dar vienas būdas baltos spalvos balansui parinkti. Meniu pasirinkus baltos spalvos nustatymo balansą, nukreipkite objektyvą į balto popieriaus lapą (arba bet kokį baltos spalvos paviršių) taip, kad visas kadras būtų užpildytas balta spalva be šešėlių ar atspindžių. Spalvos balansas nustatomas paspaudus užraktą. Skirtinguose modeliuose ši procedūra gali skirtis, dar reiktų atidžiau paskaityti naudojimosi instrukciją.
Nepamirškite, jog koreguodami baltos spalvos balansą galima padaryti geresnę nuotrauką. Manipuliuodami juo kaip menine priemone, galite iš karto atlikti nesudėtingus nuotraukos korekcijos veiksmus netgi be specialių grafikos programų. Akimirksniu pakeisite nuotraukos nuotaiką, siužetą taip nedideli skaitmeninių fotoaparatų trūkumai, lyginant juos su analoginiais, virsta į didelius privalumus.
Išvados
*
Nesuderinus baltos spalvos balanso, nuotraukos gali gautis su nepageidaujamu fonu (melsvu, rausvu ir pan.).
*
Baltos spalvos balansas nurodo, kokį spalvų derinį fotoaparato procesoriui laikyti balta spalva pagal ją interpoliacijos principu atkuriamos visos kitos nuotraukos spalvos ir atspalviai.
*
Patogiausias būdas suderinti baltos spalvos balansą - panaudoti tipinius baltos spalvos režimus, įdiegtos pačio gamintojo.
*
Profesionalūs fotoaparatai leidžia baltos spalvos balansą suderinti rankiniu būdu, nustatant kokią spalvų kombinaciją laikyti balta spalvą.
*
Baltos spalvos balansą galima išderinti ir naudoti kaip meninę priemonę nuotraukos nuotaikai ir siužeto pakeitimui.
paemiau is: foto.plius straipsnio...
Taigi - skaitom fotiko instrukcija ir ieskom, kaip fotike nustatomas custom wb
Su savo fotiku (canon) as tai darau taip:
1.nusistatau auto wb
2. toje aplinkoje, kurioje noriu fotkint (pvz. pas mus kambariuose skiriasi apsvietimas, tai kiekviename kambaryje procedura kartoju) nufotkinu balta lapa (jis neturi but didelis, svarbu, kad uzimtu visa kadra, fokusuoju rankiniu rezimu, nes autofokusas neranda i ka fokusuot ir fotikas nefotkina)
3. einu i wb meniu, nusistatau custom wb
4. tada nufotkinta kadra pasirenku, kaip baltos spalvos pagrinda
5. fotkinu tai, ka norejau...
