Krikštynos. Kam?

siandien vaika pakrikstyt, tai tas pats, kas pries daugeli metu ji priverst tapti spaliuku ar pionierium ten kazkokiu.
Nieko nepadarysi..
Tevai su savo vaikais tai daro is baimes.. arba ka kaimynai pagalvos..arba labai megsta leisti helio balionus i dangu...

čia ne krikštynas vertinu, o vaiko užsispyrimą O kas belieka? Vaikelio krikštas man svarbus, bet norėjau, kad ir mano artimieji pajustų šventę. Ir tai, buvo norinčių atvažiuoti tik vakare, bet visiems pasakiau, kad šventė ne vakare, šventė - nuo pusės keturių, kad čia - ne eilinis pasėdėjimas, kavos su brendžiuku pagėrimas, tai Jokūbo šventė. Be to, jei jau šventė, kodėl gi nepagalvojus ir apie smulkmenas? Taip taip, smulkmenas, nuotraukos - nėra svarbu, bet, jei jau neskubama su Krikšto sakramentu, kodėl gi nepagalvoti? (gal iš šalies įdomiai skamba mano minčių nuotrupos, bet...)

Ir dėl krikščioniškų vertybių juraga. Diegiam, o kas nediegia? Nebent krikščioniškos vertybės yra bažnytinių apeigų išmanymas ir panašiai. O mes tikrai stengiamės, taip, kaip ir mano tėvai dėl manęs stengėsi, vaiką geru žmogumi auginti, žmones ir save mylėti, nevogti, neskriausti, nesimušti... Ne visada pavyksta, bet "kas be nuodėmės, meskit į mane akmenį"

"Išreiškia valią prieš tėvų įgeidžius" Iki septynių metų, taip kunigas sakė, už vaiką sprendžia tėvai. Krikšto Jokūbui seniai linkėjau, bet norėjau, kad tai būtų graži šventė, kad galėtume visi gražiai susirinkti, kad visas dėmesys būtų Jokūbui, linkėjimai ir dovanėlės, maldos jam... O surinkti didelę mūsų šeimą buvo sudėtinga. Ir Jokūbėlio krikštas - didžiausia mūsų iki tol rengta šventė. Ir absoliučiai nesigailiu, nes triukšmingai nešventėm, o viskas buvo smagu, įdomu ir prasminga. Bet ką čia aš teisinuosi. Nesu davatkiška, taip. Nesielgiau pagal visas "privalomas" taisykles. Norėjau, kad ir kiti, kurie nedažnai lankosi bažnyčioj pajustų, kad tai yra svarbu. Manau, kad tikrai pavyko.

Tikiuosi, dabar mane supratot. Nesu iš tų, kuri tik "dėl mados" krikštija, nesuvokdama krikšto reikšmės ir prasmės. Mane tikrai augino su dievu ir su bažnyčia, pati ir bažnyčios chore giedojau, retą kurį sekmadienį praleisdavau...

Pataisykit, jei aš klystu, bet susidariau įspūdį, kad jam ta šventė nepatiko.
O jums taip pat bereikalingas stresas.

p. s. Man tai ypač šiurpi ta nuotrauka, kur tupi kunigas raudonu veidu prieš vaiką gulinti ant kilimo- grynu gryniuasias preivartos aktas.

O ką jūs tada veikiat krikštynų temoje, jei jums taip kelia siaubą ir prievartą Gal blondino pusseserė būsi

Man tos nuotraukos labai patiko.
O jums nepadarė įspūdžio?

Patiko Dabar sako, kad nebaisu krikštytis. Aš labai blogai padariau, kad jam daug pasakojau. Mes buvom susitarę, ir angeliuko norėjo, ir dievo vaikeliu tapti norėjo, ir švento vandenėlio ant kaktytės sakė, nebijos... Bet kartais taip būna Darželyje per šventes irgi užsispiria ir neina su visais šokti ir dainelių dainuoti. Gal išaugs?
O jo ten tikrai niekas netąsė ir netampė. Pastovėjom, palaukėm, kol išsigulės. Kunigas ir taip ne baltas buvo, o tokia nemaloni situacija tai tikrai sutrikdė jį gerokai, bet... sakė, kad Jokūbas toks ne pirmas. Ko gero, ir ne paskutinis. Na, reikia pažinti tą mano vaiką, kad suprastum, kad jam jokios traumos niekas nepadarė. O nuotraukose ne viskas atrodo taip, kaip yra ar buvo iš tikrųjų. Argi prieštaraujate man?
Streso man buvo, nesmagu prieš žmones, kurie ruošėsi tam, nesmagu, kad mano vaikui rageliai išdygo... Bet gi to neplanavom.
O šypsena atsirado dar bažnyčioje, po visų apeigų ir visą vakarą nedingo

Aš jumis tikiu, žinokit.
Tik kam jus tas nuotraukas viešai dedat? Taigi visokių žmonių čia užklysta...
...ai, nu maža ką...

Ne Pati turiu vaikų, kurie būdami užsiožiuodavo pačiu netinkamiausiu metu. Vyresniojo į mokyklą pirmą kartą nėjo nutempti, rėkė, kad niekur neis. Tai ką, reikėjo nevesti, nes vaikas nenori. Kokia aš bloga mama, ėmiau ir nutempiau mokyklėlėn Dabar bus septinkokas ir juokiasi iš vaikiškų išdaigų. Mano vaikai krikštyti ir bažnyčios jie nebijo: lanko pamaldas, eina patarnauti prie altoriaus, važiuoja į stovyklas vasarom. ir tai daro, ne todėl, kad aš bloga mama, kuri liepia, o todėl, kad jiems patinka. Vyresnysis lanko tikybos pamoką, nes taip jis pats nori. Mažius eina į etiką, nes ir taip nori.

Kartais smagu įsivelti į diskusijas, parodyti, kaip visgi būna. Juk tam ir yra forumas?
Apskritai, čia turbūt mano yda, man paplepėt reikia
Gerai, labai smagiai čia su diskusijomis, bet gal tų nuotraukų ir užteks, tikrai Išimsiu.

Žinot, kas man labiausiai nepatinka kalbant apie religiją?
Kad visi kylantys klausimai yra užbaigiami standartine fraze "religija reikia tikėti, nes tai yra nekvestionuojama"...
Na tipo, negalvok, kam tau to reikia, negalvok kodėl taip darai, bet aklai klausyk ir vykdyk.

Religija neber duona..Ana patapo zaidimu-vat ta ir iliustruoja visos krikstynu temos, kai vienoje temutej dalyvis aiskina apie apsaugos svarba ir prasme,o kitoje suraso beveik su centais,kiek isleido,ta apsauga pirkdamas.. Komedija cia v iskas,kuria maskuojamas elementarus noras pasijust reiksmingu,na,dar pabaliavot- ne taip,eiliniam baliuskoj,o su graziu pavadinimu..

o gal tos krikstintojos paprasciausiai neturi ka veikt...
Nu jos begioja visur, iesko kazkokiu tai ...suknistu balionu, paiso laikrastukus, karpo angeliukus...
Nu tipo dirba..daugiau uz vyra...neturi kada ir prisest.
Vadinasi - ji seimos galva maitintoja.
O, kad.. atsisest sau ramiai su vaikais ir vyru vakare...
Pasneket, kas tai yra kryziuociu religija, pamastyt su visais prie puodo arbatos apie gyvenimo prasme..
Ne.
Nu kur tau.

Todel, mano isitikinimu, ir reikia mum, zmonem, kalbetis.. ne susiburus tarpusavy.
O inert i bandas ir subtiliai taip, kaip mes mokam.., parodyt jiem kur link yra isejimas is tamsos karalystes ....

Tinkamai istarti zodziai su tinkama intonacija taip istrigs i sirdis, kad jos.. dar ilgai ju negales is ten ismest.
Ko pasekoje, ziurek, gal pavyks isgelbet koki vaikiuka nuo prievartos..