QUOTE(JUNIGEDA2 @ 2008 08 06, 19:41)
ne tai norejau pasakyti.tiesiog po tos avarijos supratau,kad tavo gyvybe neprilklauso nuo taves.ir va todel norejau pati dalyvaut vaiko krikstynose.
O ką tai turi bendro su krikštu? Gyvybė užgesti gali kiekvienam žingsnyje, nesvarbu, ar krikštytas esi, ar ne. Nei girtas vairuotojas, nei neatsargus darbininkas, nei gaisras, nei liga žmonių nesirenka pagal tikėjimą
QUOTE(vasaros_saule @ 2008 08 07, 14:17)
siaip i krikstynu tema visai neuzsukdavau, nes, maniau cia vien mamos apie krikstynu sventes kalbas, o dabar atejau sukurti panasios temos ir ziuriu ne viena as tokia
Mes su vyru dar pries pradedant kudiki nusprendem jo nekrikstyt - nesam religingi, tai kam veidmainiaut? kai gime maziuke is pradziu buvo ramu, o dabar kai jai jau beveik pusantru metu prasideda spaudimas is aplinkos ' tai kada, jau laikas krikstyt, kodel dar ne ir t.t.'
toks vaizdas, kad jei nepakrikstysim vaiko tai tapsim vos ne blogais tevais, kurie vaiko nesaugo, nenori jam gero ir is viso 'ka zmones pasakys, juk musu giminej dar nekriksto nera'
na bet argi tai svarbiausia? Netikiu, kad Dievulis mane myles labiau jei pakrikstysiu savo vaika taip kaip zmones sugalvojo jog reikia...
visiskai sutinku su situ postu
Mus jau nuo pusės metukų "terorizuoja"
Sako, pakrikštysim be jūsų (t.y. be mūsų, tėvų)