Man krikėtynos be galo svarbi ir prasminga šventė žmogaus gyvenime. Savo vaikus krikštijau kūdikėlius, nes trokštu jiems viso geriausio ką įmanoma suteikti. O pakviesti į tikėjimo kelionę - labai didelis ir geras dalykas. Auginu juos Dievui ir su Dievu.
QUOTE(AIRA @ 2004 06 22, 11:44)
O jau buvo ne vienas atvejis gimineje, kai teko krikstyti suaugusius jaunuolius, nes kitaip neleidzia tuoktis baznycioje, tai buna nelabai smagu, juk viska reikia atlikti savo laiku.
O kas tau negražaus, ar nesmagaus, kai krikštijami suaugę? Man labai gražu. Juk ne veltui prieš Velykas, kai laimina vandenį krikštui, krikštija žmones ir jei pažiūrėsi televizorių - pamatysi kaip krikštija jaunuolius. Nuostabu
Aišku savo vaikams linkiu ir vaikystės su Dievu mintyse, širdyje ir lūpose, bet jei jau taip nutiko, kad žmogus nebuvo pakrikštytas vaikystėje, man be galo graži apeiga, kai krikštijasi suaugę, suprantantys, savo valia
Tada matau ir tikiu, kad jie tikrai eis keliu, kurį renkasi. Krikštijant kūdikį, matau tėvų pasirįžimą vesti tuo keliu, o suaugusieji apsisprendžia patys. Krikštas negali būti nesmagus, tokiu atveju nereikia krikštytis.
QUOTE(Ode @ 2004 08 27, 20:32)
Jei zhmones netiki i 'senuka tarp debeseliu', ar i bazhnychioje pakabinta kryzhiu ar paveiksla, <...>
Tingi pasidomėti kuo Bažnyčia kviečia tikėti?