Krikštynos. Kam?

Kodel as nesuprantu tavo minciu? Tai gal tu nepakankamai aiskiai jas isdestai?
Papildyta:


O ko tu cia man moralizuoji? Kaip as noriu taip svenciu, o tu svesk kaip tu nori Nesakiau,kad biblija nesamone, sakiau, kad man ji primena pasaka, ir to neneigiu, ir visos tos sventes nesiasocijuoja su religija man niekaip
Kazin, ar yra zmoniu, kurie netiki niekuo. Jie tik taip teigia, nes galbut ju tikejimo israiska yra labai atsiskyrusi nuo religines prasmes. Juk svarbu, ne kam meldiesi, o kad apskritai kazkuo tiki. Tikejimas ir veda i prieki Nors kai kurie mano, kad melsis dievui ir jis juos isgelbes paciam zmogui nieko nedarant. Cia tai jau marazmas
Papildyta:


Va butent. Niekas nieko rimto nepasako. Taip reikia, taip visi daro, krikstas nepakenks, bus geresnis vaikas, ka zmones pasakys ir t.t. Del tokiu juokingu priezasciu nera reikalo krikstyti.

1. Turbūt aš nelabai aiškiai išdėstau, todėl ir rašiau, kad paskaitau ir matau, kad man nepavyko paaiškinti, ką norėjau pasakyti. Na juk nesu kokia pamokslininkė, ar teologė, kalbu tik tai ką galvoju, gal tie mano pamąstymai ir padrikoki ir nelabai aiškūs.Nors kartais pagalvoju, o gal tu nelabai įdėmiai skaitai, ką rašau?

2.Kažkuo tiki, o kuo? Tikėjimas kuo veda į priekį ir į kokį priekį?

3.Aš tikrai nenurodžiau tokių juokingų priežasčių. Manau vienintelė priežastis krikštyti tai noras perduoti tikėjimą Dievu. Krikštas padeda puoselėti tą Dievo meilę, padeda augti tikėjime. Todėl dar kartą pasikartosiu, kad kas Dievu netiki - ir krikštytis, ar krikštyti savo vaikų, mano nuomone, neturėtų

1) Na juk nekalbu apie beleka, abi apie ta pati snekam, tai gal ir paskaitau, kaip tau atrodo?
2) Daug kuo galima tiketi. Jau anksciau rasiau,kaip as suprantu dieva. Vieni meldziasi baznycioj pries altoriu,kiti visa laika jaucia salia saves dieva, ir t.t. Vienintele man patinkanti mintis - kad dievas yra meile. Kai mylim, esam laimingi, norim zengti i prieki,atsiranda tikejimas. Priekis - kaip kas supranta, vieno gyvenimo tikslas - prezidento kede, kitam - vyras ir 5 vaikai, dar kitam - padeti Afrikos vaikams.
3) Vaikams atsiras tikejimas,kai jie supras visa tai,o mes neturim teises jam prikisti savo asmenines nuomones, kaip tai padaryti.

1 Jau rašiau, kaip man atrodo.
2.Kodėl supriešini, tarsi tie kas meldžiasi bažnyčioj Dievo tikrai nejaučia? Dievas - meilė. Kai mylim trokštam būti kartu. Tikėjimas - kelias į Dievo meilę, kelias ne visada lengvas ir malonus. Tačiau gyvenimo tikslas negali būti prezidento kėdė. Pirmiausia todėl, kad prezidento kėdė tai priemonė, nuveikti kažką naudinga visai respublikai, antra - todėl, kad pasiekus tikslą, kaip jau ir reiktų mirti, nes juk tada tikslo toliau gyventi kaip ir nelieka. Manau tikslas turi būti pastovus nekintantis, nepriklausantis nuo įvairiausių gyvenimo vėjų - Dievo meilė geriau tinka būti tikslu.
3.Diegti vertybes, o tikėjimas viena iš mano gyvenimo vertybių, laikau ne tik savo teise, bet ir pareiga. Suprasti, pažinti Dievo neįmanoma, tai tikėjimo dalykas, kuriame manau reikia užaugti. Todėl savo vaikus pakrikštijau. Kas tuo netiki, lai nekrikštija.

2) As nesupriesinu, cia tik pora pavyzdziu.
Kai kam tikslas prezidento kede, nes be nemazos algos ir itakos turejimo nieko ir nebereikia. O kam rupi tie zmones, kas ta tauta? Tikrai kone visi yra tokie, kurie siekia to posto.
O kaip tu ta tiksla - dievo meile - zadi pasiekti? Ir is kur zinosi, kad ji pasiekei? Is dangaus milijonas nukris?
3) Man vertybes yra supratimas, meile, tolerantiskumas, nuosirdumas, ir t.t. Galeciau ilgai vardint, bet ne viena nesiasocijuoja su religija. Kas cia per vertybe?

1. Painioji tikslą su priemone tikslui pasiekti. Tavo paminėtu atveju tikslas - valdžia ir pinigai, o priemonė šiam tikslui pasiekti - prezidento kėdė.
Tai tu teigi, kad "Kai mylim, esam laimingi, norim zengti i prieki,atsiranda tikejimas. " ir kyla noras eiti į prieki ir siekti valdžios ir pinigų? Tai tu renkiesi vietoje Dievo ir jo meilės?
2. Taigi tikėjimas ir moko, kad rūpėti turi ne asmeninė nauda, o žmonės. Man jie rūpi. Tauta-http://lt.wikipedia.org/wiki/Tauta
3. Tikrai ne visi. Labai sunku gyventi galvojant, kad aplink tik turto ir valdžios troškulio kamuojami žmogeliai.
4. Dievas mane myli, o aš jį pamilti ir susivienyti su jo meile turiu tikėjimo kelią. Visų pirma jį pripažįstu, o paskui stengiuosi save tobulinti taip, kad įvairios ydos manyje neužgožtų meilės jam. Krikštu pradėjau kelią link Dievo .
Dvasingumas ir krentantys milijonai... kuo susiję? Ar tu su kuo nors maloniai bendrauji tik tikėdamasi pinigų?
5. Tikėjimas ugdo tavo išvardintas vertybes, jis visas jas talpina savyje. Tau tai nesiasocijuoja su religija, nes neaugai tikėjime, jį atmeti, kaip gi galėtų asocijuotis.

1) Tavo pacituota eilute yra mano asmenine nuomone apie tikejima ir meile, o prezidento kede as paemiau tik kaip pavyzdi. O as prezidente but visai nenoriu
2) Tu pasakyk tai tiems, kas seime sedi
3) Nesakiau, kad visi, sakiau beveik visi.
4) I sita nesigilinau, marazmas Nebendrauju, tai zema.
5) Taip iseina, kad netikintis siu vertybiu netures?

1. Tavo nuomonės apie tikėjimą ir meilę nesupratau. Kuo tu tiki? Kokią meilę turi mintyje? Kam imi pavyzdį apie prezidento kėdę jei net pati prezidente nenori būti, kas gi tie beveik visi, ar pažįsti asmeniškai ką nors ,kas nori prezidentu būti? Ar tą norą laikai dvasinio tobulėjimo keliu, ar kokiu nors tikėjimo, meilės kelio tikslu? Kažkaip nesuprantu šio palyginimo, pavyzdžio esmės.
2. Jei manęs klaustų pasakyčiau. O tai, kad jie nesielgia taip kaip moko tikėjimas man sako, kad gal jie netikintys. Negi manai, kad ten vien tikri katalikai ir šis jų elgesys yra skiriamasis tikro tikinčiojo, kataliko bruožas.
4. Kas marazmas? Kas žema?
5. Gal būt turės. Yra daug kelių tam pačiam tikslui pasiekti. Vieni tiesesni, kiti ilgesni.

1) Apie meile ir tikejima apskritai. Vyro, vaiko, artimuju, gyvenimo, ir pan.
Nepazistu asmeniskai, bet tu turbut neziuri nei teliko nei ziniu ir laikrasciu neskaitai, ir taip aisku, kas ir del ko seime sedi. Nu nebent koks vienas kitas nori tautai gero, bet ir tie dauguma paragave pinigo pamirsta savo pazadus. Jei esi tokia sventoji, nereiskia kad ir kiti tokie, nevertink visko pagal savo prizme As cia ne apie dvasini tobulejima, o apie tikejima apskritai. Tai ir norejau pasakyt, kad tikejimas zmogu skatina eiti i prieki, o ta prieki isivaizduoja kiekvienas savaip. Ir kodel butent reikejo uzkabinti ta pavyzdi su prezidento kede, juk ne viena pasakiau.
2) Apsimeteliai jie visi
4) Marazmas, ka tu parasei. nepyk, bet net nesigilinau Cia jau turbut pono dievulio "aukstoji matematika" Zema yra bendravimas del pinigu.
5) Tai va, ir tam religija visai nereikalinga manai, kad tas, kuris tiki, tai jau labai greit taps sventuoju? Mes visa gyvenima mokomes. Tu paziurek i tas davatkeles, kurios tiki dieva ir meldziasi kasdien, dar daugiau nuodemiu pridaro nei tie, kurie tiki tik sirdy, nesimeldzia jokiem stabam ar dar velniai zino kam ir nekeliaklupsciauja pries medini kryziu.

Ir aš vis pagalvoju, ar ne per plačiai išsiplėtėm Šiai diskusijai gal ir labiau vieta būtų skyrelis "Religija ir ezoterika". Bet vistik jei jau užvesta tema tai galima ir padiskutuoti, juk niekam lyg ir netrukdom. Be to man atrodo, kad Lietuvoje labai dažnai krikštijama nesigilinant ką tai reiškia ir kokius įsipareigojimus tuo prisiimama, todėl skyrelyje apie krikštynas nepakalbėti, o kam jos reikalingos ir ką reiškia būtų neteisinga. Juk ne tortas ar krikštynų laikraštukas svarbu, o pats krikštas. Peržvelgus visą skyrelį atrodo, kad tai tik tokia puotos rūšis, o ne prasmingas žingsnis link Dievo. Krikštynose manau ir turi būti svarbiausia - Dievas, o dabar atrodo svarbiau tortas, suknelė....
Vėl sugrįžtu prie savo teiginio - kas netiki Dievu, kam Dievas nesvarbu, neturėtų krikštyti. Jei gerai suprantu tai vienintelis teiginys dėl kurio man pritaria ir mylimukė.



"5) Tai va, ir tam religija visai nereikalinga manai, kad tas, kuris tiki, tai jau labai greit taps sventuoju? Mes visa gyvenima mokomes. Tu paziurek i tas davatkeles, kurios tiki dieva ir meldziasi kasdien, dar daugiau nuodemiu pridaro nei tie, kurie tiki tik sirdy, nesimeldzia jokiem stabam ar dar velniai zino kam ir nekeliaklupsciauja pries medini kryziu."


Nemanau, kad visai nereikalinga. Religija padeda ugdyti tavo paminėtas vertybes. Tikiu, kad ir netikintis žmogus, gali jas išsiugdyti, bet religija yra sistema, kuri padeda tai daryti, jei jau nekalbam apie Dievo pagalbą.
O į davatkėlių nuodėmes nesidairau, jos man neatrodo kitokie žmonės nei visi kiti, todėl suprantu, kad gali būti nuodėmingos. Tik nenorėčiau sutikti su nuomone, kad netikintieji - šventesni. Kas meldžiasi stabam daro nuodėmę, taip ir moko bažnyčia. Kai meldžiuosi prieš kryžių ,aš nesimeldžiu tam konkrečiam iš medžio pagamintam daiktui, tik jo vaizdas man padeda susikaupti ir apmąstyti Dievo meilę man. Bet jei tu į mane žiūrėtum negalėtum nustatyti ar tuo metu meldžiuosi prieš mane esančiam daiktui, ar jo vaizdas padėjo man susikaupti ir aš jau meldžiuosi širdyje. Todėl tik žiūrint nereikia daryti tokių išvadų, skaičiuoti svetimų nuodėmių ir pan. Visada geriau pradėti nuo savęs.
P.S. Suprantu, kad norėdama pajuokti vadini "šventąja", bet gal reikėtų apseiti be pajuokos, aš gi tavęs kokia nors "bezbožnike" nevadinu. Nei aš nei tu nežinom, gal mano nuodėmės didesnės nei tavo. Bet jei taip, juo labiau tau didžiuotis nėra gražu.

Jau taip cia pasakei, kad susidaro ispudis, jog jei tevai netikintys, tai ir vaika turi toki auginti. As auginsiu dukra nei neigdama dievo buvima, nei teigdama. Ko paklaus, stebgsiuos atsakyti kuo objektyviau, bet nebruksiu savo asmenines nuomones. Lai ji pati susidaro nuomone apie tai ir pasirenka, kas jai geriau.

Tai visgi, mylimuke, kaip manai, ar netikintys tėvai turėtų krikštyti savo vaiką? Ar krikštydami jie nieko neapgaudinėja?