Krikštynos. Kam?

O tavo dukryte ka mano apie visa tai? Ar galvoja krikstytis ar ne?
Papildyta:


1) 13metis paauglys jau pakankamai masto, kad turetu savo nuomone apie viena ar kita dalyka. Tai ieskojimu metas, kai nereikia jam rodyti kaip pavyzdi ir pirsti viena nuomone (viena religija). Manau, jei renkasi ir masto, domisi, tai reiktu papasakoti apie tikejima apskritai, galbut duoti paskaityti literaturos apie ivairias religijas, o ne tik krikscionybe, vien tik del to, kad mes aplinkiniai esam katalikai.
2) Su krikstu jus jau atimat laisve pasirinkti, nes taip priskiriat ji katalikams. Sakot, uzauges gales rinktis. Ka rinktis? Jis jau bus katalikas, nesvarbu, tikintis ar ne.
3) O as nesutinku. Nes dazniausiai zmones mano, kad jei nueis ir pasimels, tai dievas jau jiems atleis, ir todel daugiau nieko nebedaro apart tu 10 sveika marija ir paklupejimo baznycios suole. Dievas gal ir atleis, bet tikrai neistaisys (jei tai imanoma) klaidos, kuria padaro zmogus.

"As nesakau, kad reikia slepti ir neigti tikejima, tik nereikia taip jo isaukstinti, lyg tai butu nulemta dar pries zmogui gimstant, lyg tai butu musu kazkoks issigelbejimas. Nuo to tikrai nepradesit daugiau tiketi ir neikalbesit kitu. "

Manau tikėjimas šiek tiek nulemtas, kaip kultūrinė aplinka, kalba ir pan. O dėl įkalbinėjimo - aš nenoriu įkalbėti, netikiu, kad tai galėtų pavykti, tik paaiškinau savo nuomonę, kodėl reikėtų ir kodėl nereikėtų krikštyti.

"Na jei rimtai, tai juk kunigai savo noru pasirenka toki kelia, myleti dieva ir atsiduoti tik jam, todel butent jie, o ne bet kas kitas turi buti pavyzdziu kitiems tikintiems "

Dėl pasirinkimo jie netampa nežmonėmis. Sutuoktiniai irgi laisva valia pasirenka būti kartu ir rodyti savo pavyzdį vaikams, ar jie visada tai daro? Turėtume būti atlaidesni.

"13metis paauglys jau pakankamai masto, kad turetu savo nuomone apie viena ar kita dalyka. Tai ieskojimu metas, kai nereikia jam rodyti kaip pavyzdi ir pirsti viena nuomone (viena religija). "

Nesakau, kad nemąsto, dažnai mąsto net intensyviau, nei kai kurie suaugę. Aš norėjau pasakyti, kad tokio amžiaus žmonės linkę abejoti viskuo ir išradinėti savo dviračius, tai gerai, nes kartais randa dar ir neišrastų dalykų, bet dažnai ir tuščias jėgų švaistymas, kuris beje labai reikalingas tam amžiaus tarpsniui.
O pavyzdį manau reikia rodyti tą kuris mums atrodo teisingas, o ne visus galimus. Nesiūlom apsispręsti kuria kalba toliau kalbės, turės vieną vyrą/žmoną ar keletą, tėvynės irgi nekeičiam. Jei tas mūsų pasiūlytas pavyzdys nebus priimtinas, ieškos kito.
Papildyta:
"Su krikstu jus jau atimat laisve pasirinkti, nes taip priskiriat ji katalikams. Sakot, uzauges gales rinktis. Ka rinktis? Jis jau bus katalikas, nesvarbu, tikintis ar ne."


Netikintis katalikas - kaip baltas juodulys, taip nėra. Jei netikintis tai ir ne katalikas, nors ir šimtą kart taip pavadink juo netaps, tik bus taip pavadintas. Ant zaporožiečio užrašius CITROEN neimsi teigti, kad CITROEN gamykla visai netikusi, nesugeba mašinų gaminti.
O kas atsitinka žmogui pasikrikštijus, kad jau nieko jis nebegali rinktis? Smegenys tos pačios, net odos spalva nepasikeičia.(čia juokauju, neįsižeiskit. Labai jau karšta mūsų diskusija išėjo)

1) Nelygink siu dalyku. Religijos zmogus gali nepasirinkti jokios, o vat kalba butinai turi moketi, juk susisneketi tai reikia. Religija tai ne odos ar plauku spalva, kuria atsinesi i pasauli, tai pasirenkamas dalykas.

2) Nebutinai. Kartais zmones nori isaukleti vaika kitoki nei patys yra, gal geresni, neturinti vienos ar kitos ypatybes, ydos. Beto, kas sake, kad jei nerodys pavyzdzio, tai jau bus nuodeme? Tarp 10 dievo isakymu apie tai neparasyta

3) O kodel tau atrodo, kad krikscionybe yra teisinga? Negi manai, kad budizmas, islamas yra neteisingos religijos ir neverta apie jas leisti dometis vaikui?
Jei tu manysi, kad tik ekonomika universitete yra gerai, o ne tapyba dailes akademijoj, irgi liepsi stoti, kur tau atrodo geriausia?
Tas tuscias jegu svaistymas, kaip tu sakai, yra naudingas ir netgi turi buti, kaip kitaip zmogus suvoks, ko jis nori, kas jam idomu ir t.t.? Jei viska jam pripirsim, kas mums atrodo teisinga, jeigu jis, budamas 30ies metu staiga suvoks, kad jam banke dirbti neidomu, kad jis dievu netiki ir pan., ar mums patiks, jei musu vaikai bus nepatenkinti del to, kad mes pasirinkom uz ji?

4) Netikintis katalikas man prilgysta tai situacijai, kai netikintys tevai krikstija vaika. Ir vienu, ir kitu atveju tevai pasirenka uz vaika.

Man tai kilo tokia mintis - ar šitaip nusiteikusios prieš katalikybę, švenčiate Kalėdas, Velykas..? Juk čia būtent tie Biblijos paistalai - apie Kristaus gimimą ir prisikėlimą iš numirusių. Jeigu jau taip viskas kvaila, tai nederėtų ir šių švenčių švęsti
O dėl krikšto, tai - jei šiose apeigose nematoma prasmės, neverta to ir daryti, nesvarbu, ko ten giminėms norisi. O jeigu dar bandoma kažkam įrodyti beprasmiškumą, vadinasi, pozicija nėra tokia tvirta ir greičiausiai tokiu būdu dar ieškoma atsakymų į vis kylančius klausimus, bet kažkodėl per neigimą.

O kam tenka, jei as nematau prasmes, o tetukas neatsilaiko pries spaudima ir nori , kad vaikas butu pakrikstytas (tuokiantis zadejau, kad leisiu jam vaika auklet katalikiskai)?

Papildyta:

Sios sventes Lietuvoje turi ir pagoniskas tradicijas

Niekas cia neirodineja, kad krikstas beprasmiskas. Kas tiki, tam jis svarbu,kas ne - tai ne. As asmeniskai rasiau, kad gimines liepia krikstyti, o mes nenorim. Buvo idomu, gal kam buvo panasi situacija, kaip issprende ir t.t. Neatejau cia teigti, kad krikstas nesamone ir nebekrikstykit niekas savo vaiku
Tai dabar siulai visiems svenciant kaledas uzsidaryti namie visiems kitiems netikintiems ir siukstu nepadaryti jokio baliuko? Man kaledos ir velykos yra tik susitikimas su giminemis, pasisedejimas, i baznycia neinu, jokiu ritualu nekartoju kasmet, nesimeldziu su visais prie kuciu stalo, ir jokiu asociaciju su kristaus gimimu ir prisikelimu nekyla. Man tai visai nesiskiria nuo gimtadieniu, joniniu, naujuju metu.

Tai dar didesne religine svente

O Zolines , Jonines ir panasias sventes svenciame irgi ar pasidomime saknimis ?
Siaip svenciame ir velykas , ir kaledas ir Jonines , ir zolines , ir Perkunines ir dar daug svenciu .
Juk daugeli tradiciju ydomu tyrineti . Siaip as galiu pasakyt kad krikscionybe labai plati religija , galima daugeli jos svenciu tyrineti , katalikybe tik viena jos atmaina , staciatikybe irgi gi yra .

Aš atsakinėdama taip įtemptai galvoju, kaip aiškiau išdėstyti savo mintis, kaip kuo glausčiau atsakyti į daugiau klausimų... Bet jau kelintą kart paskaitau,ką rašai ir suprantu, kad man nepavyko. Tu nesupranti ką sakau, nes net klausi vėl tų dalykų apie kuriuos sakiau, arba įrodinėji tą patį su kuo jau sutikau.



Tai tėtukui ir tenka ta atsakomybė. Jei tuokdamasi žadėjai leisti auklėti katalikiškai, kodėl dabar persigalvojai?

Jau ne vienoj temoj pastebėjau, kaip greitai pamiršti, ką anksčiau esi rašiusi . Ech, ta žalia jaunystė, kai viską supranti ir žinai, o kuo toliau, tuo daugiau atsiranda klausimų. Tingiu ieškoti posto, kur sakai, kad Biblija - tai nesąmonė (ar kažkas panašaus).
Toks aprašytas šventimas ir yra visiškas nesidomėjimas šventės prasme ir suvedimas tiesiog į baliuką. O tai tik šventės lukštas, be jokio prasmės užpildo. Niekam nesiūliau nešvęsti, bet švęsti, kai matai šventimo prasmę yra visiškai kitas jausmas, nei atsisėdus tiesiog pabaliavoti.


Šaknis šių švenčių puikiai žinau, ir pagonybė man savotiškai žavi ir romantiška. Bet kad ir kaip ten būtų, istorijos rato nepasuksime ir šių švenčių pagoniška prasmė yra papildyta krikščioniškais simboliais. Niekas dabar nepasakys, kaip ten būtų buvę, jeigu lietuviai būtų ir likę pagonys vidury Europos.
Šiaip tai man baisiausia yra ne kitos religijos išpažinimas (kaip ten bebūtų, visų religijų esmė yra ta pati, tik išraiškos skirtingos), bet netikėjimas niekuo. Atsimenu ateizmo laikus, kai pradinėse klasėse mane kurį laiką buvo apėmęs siaubas vien nuo minties, kad gyvenimas taip ima ir pasibaigia sulig mirtimi. Visgi, bet kuris tikėjimas suteikia vilties ir šiokios tokios dvasios ramybės.

As leidziu. Tik man norisi arba prasmingu veiksmu, arba...
Mano manymu krikstyti reikia tik suvokiant viso to prasme. Anyta labiausiai pjauna del krikstynu, o kai paklausiau kam to reikia atsake: "juk krikstas niekam nieko blogo nepadare". Niu ir suprask kam jo reikia.
Kalbejau su viena vienuole. Ji isaiskino kriksto prasme. Tikrai nepriestarauciau, jei butu tokie ju motyvai, o dabar

Labai tave suprantu, bet net nežinau, ką tavo vietoje daryčiau. Linkiu, kad viskas kuo sėkmingiau išsispręstų.