O man nebuvo lengva vaikystėje Pirmą dieną darželyje, pamenu, man nadavė spalvų, o vienas berniukas pasakė: "Niekas jai neduokit pieštuku, nes ji ryža". Ir niekaip negaliu pamiršti tų žodžių, nes labai skaudu buvo. O ir pradinėje panašių pasityčiojimu sulaukdavau
Bet užtat dabar viskas puikiai
Kai perskaičiau tai net pikta pasidarė ir ne ant tų vaikų, kurie tyčiojasi, o ant jų tėvelių, kurie savo pavyzdžiu rodo, jog jei žmogus yra ne toks, koks jis pats, tai reikia tyčiotis ir juoktis. Ot mano anyta savo laiku irgi juokdavosi iš "ryžų", bet gyvenimas ją pamokė taip, kad po gimdymo jai daktarai į palatą atnešė "ryžą". Ir iš niekur, nes jų giminėj, net tarp senelių ar prosenelių nebuvo auksaplaukių. Vat ir pasijuokė likimas taip, kad teko kardinaliai pakeisti savo požiūrį. Tai va, dabar jos dėka turiu auksinį vyrą, ne tik charakteriu, bet ir išvaizda. Vaikystėj buvo kompleksuotas dėl savo plaukų spalvos ir tai labai keistai man atrodė, nes mes savo raudonplaukę klasiokę labai mylėjom ir gerbėm, o kai atėjo baisinė mada dažyt plaukus raudonai, tai jai visos pavydėjom, jog jai nereikia kas kartą eit saknų padažyt ir pan. taigi, mano manymu bus visko per gyvenimą tokiam žmogui, tad svarbu yra suformuoti savo požiūrį į savo išvaizdą ir išskirtinumą, bei išmokti su jumoru atsikirsti, be abejo, nenaudojant agresijos, grubumo, bet atsikirsti taip, kad patraukti tuos pašaipūnus prie savęs. Sako, kad tokie tyčiojasi iš kitų tol, kol mato, jog savo patyčomis gali įskaudinti bei užgauti, jei nelaisi juoktis iš savęs, o juoksies kartu su kitais, tai greit ir baigsis pašaipos. Manau to reikia mokyti ne tik raudonplaukius, bet ir visus kitus vaikučius. Taip jiems bus lengviau gyventi
QUOTE(simoneta @ 2007 02 03, 01:18)
Sveikos,
na ir as is tu mamyciu suginanciu raudonplauke. Kolkas darzelyje (jai 6m) nieks nieko nesake, bet as tai labai pergyvenu, ka man reiks sakyt jei ja prades pravardziuot. Pati suprantu kad gal nereikia is anksto galvoti, kad kitokie laikai, bet vis tiek sirdi spaudzia.
O is aplinkiniu ji taip pat sulaukia daug komplimentu, bet deja tai tik suauge. Mes suaugusieji zinoma kad suprantam kad cia grazu ir tt. , bet vaikai yra vaikai.
na ir as is tu mamyciu suginanciu raudonplauke. Kolkas darzelyje (jai 6m) nieks nieko nesake, bet as tai labai pergyvenu, ka man reiks sakyt jei ja prades pravardziuot. Pati suprantu kad gal nereikia is anksto galvoti, kad kitokie laikai, bet vis tiek sirdi spaudzia.
O is aplinkiniu ji taip pat sulaukia daug komplimentu, bet deja tai tik suauge. Mes suaugusieji zinoma kad suprantam kad cia grazu ir tt. , bet vaikai yra vaikai.
Vaikai niekada nesugalvotų tyčiotis iš tokio dalyko kaip plaukų spalva, jeigu aplinkiniai suaugusieji (tėvai, mokytojai, auklėtojai) nemėtų pašaipių replikų. Mano bedraamžių tarpe buvo raudonplaukių, o kad buvo pasišaipoma iš jų, tai tikrai galiu patvirtinti, tik dėka suagusiųjų. Pvz. viena mokytoja ant klasiokų sakydavo - "kaip tik rudas taip ir brudas", na ir mano tėvai leptelėję ryžikas, rudė ir.t.t.
Mano dukrytė raudonplaukė, su nerimu laukiu rudens, kaip pradės eiti į darželį. Dabar kol kas dar nėra pasityčiojęs, na tik tos suaugusiųjų replikėlės (o kokia rudukė, kokia plaukų spalva, į ką čia ji tokia) nusibodo. Nu bet jei koks suaugęs žmogėnas pavadintų ryže, jaučiu kad nesusivaldyčiau.
Turiu raudonplauke drauge... Visa gyvenima ji kompleksavo del savo rudu plauku, strazdanotos ir labai baltos odos... Tarybiniais laikais su tokia isvaizda is vis sunku buvo gyventi. I pasimatymus ji nevaiksciojo, buvo nedrasi ir uzsidariusi, gyveno tik savo skaitomu romanu gyvenimus... Istekejo uz pirmo jai didesni demesi parodziusio vyro (kuris turejo savo supratima apie moteri: nuolanki, kukli, nekalta ir nesidairanti i kitus, nes tikinti, kad niekam daugiau nepatiks)... Nemanau, kad tik tevai toki poziuri i save lemia, nes tevai jos niekaip kitaip neisskyre ir neakcentavo jos "ryzumo".. Tai vis visuomene!
O dabar ji susilauke vaikelio... nors jis dar mazuliukas, bet jau matosi, kad sviesutelis baltutelis ir.. ko gero bus raudonplaukis. Jis taip i ja panasus!
bet kai nieko negalvodama pasidziaugiau tuo, ji paniuro... Ji ziuri i ji, mato ka mato, bet vis tiek tiki, kad atsitiks stebuklas ir jis ims ir patamses!!!
Sunku mums, tiems kas su tokia problema nera susidures asmeniskai, suprasti kaip kartais sunku buna tiems zmonems...
Ir nors pati dazau plaukus tokia spalva ir man labai grazus tokie rudaplaukiai vaikuciai, tai ne tas pats.. as renkuosi tokia buti ar nebuti samoningai, o gime raudonplaukiais neturi sito pasirinkimo ir jei susiduria su nedraugiska aplinka, isitaiso kompleksus visam gyvenimui.
Tad jokie filosofavimai "tipo" ko cia pergyventi, negelbsti.. Pradekime nuo to, kad augindami savo vaikus, idiegtume jiems tolerancija kitokiems zmonems.. manau bent tuo galime prisideti, kad butu kuo maziau tokiu puikiu, bet nelaimingu zmoniu...
O dabar ji susilauke vaikelio... nors jis dar mazuliukas, bet jau matosi, kad sviesutelis baltutelis ir.. ko gero bus raudonplaukis. Jis taip i ja panasus!
bet kai nieko negalvodama pasidziaugiau tuo, ji paniuro... Ji ziuri i ji, mato ka mato, bet vis tiek tiki, kad atsitiks stebuklas ir jis ims ir patamses!!!
Sunku mums, tiems kas su tokia problema nera susidures asmeniskai, suprasti kaip kartais sunku buna tiems zmonems...
Ir nors pati dazau plaukus tokia spalva ir man labai grazus tokie rudaplaukiai vaikuciai, tai ne tas pats.. as renkuosi tokia buti ar nebuti samoningai, o gime raudonplaukiais neturi sito pasirinkimo ir jei susiduria su nedraugiska aplinka, isitaiso kompleksus visam gyvenimui.
Tad jokie filosofavimai "tipo" ko cia pergyventi, negelbsti.. Pradekime nuo to, kad augindami savo vaikus, idiegtume jiems tolerancija kitokiems zmonems.. manau bent tuo galime prisideti, kad butu kuo maziau tokiu puikiu, bet nelaimingu zmoniu...
Na, mano pačios plaukai tamsiai rudi, kaip šokoladas, be jokio raudono atspalvio, bet vis žvilgčioju į raudonus dažus - man tai labai gražu bet deja, kad iš raudonplaukių tyčiojasi - tai tikrai... Na, aišku, aplinka daug ką lemia, bet kai buvau pradinėse, tai iš raudonolaukio berniuko tyčiojosi būtent dėl jo plaukų spalvos, vadino ryžų, dainavo tą dainušką 'ryžii ryžii konopatiy.." ir net klijais kėdę ištepdavo ir pan... Tiesiog todėl, kad jo tokia plaukų spalva, darydavo jam kiaulistes, juk "jis ryžas, padarom taip.." Na, žiaurūs vaikai buvo, tikrai... Bet tikiuosi šiaip laikais taip žiauriai nebebūna...
Nors mane stebina ir trigdo toks posakys, kurį dažnai girdžiu iš jaunų, atrodo normalių žmonių... Ir per TV, ir gyvenime... Kažkas tokio tipo: "nuo kada ryži yra žmonės?" Na negaliu, mane tai tas taip siutina...
Nors mane stebina ir trigdo toks posakys, kurį dažnai girdžiu iš jaunų, atrodo normalių žmonių... Ir per TV, ir gyvenime... Kažkas tokio tipo: "nuo kada ryži yra žmonės?" Na negaliu, mane tai tas taip siutina...
Is vaiku, turincius raudonus plaukucius, manau, kad tikrai gan daznai tyciojamasi... Nei daugiau nei maziau, kaip ir is storuliu, strazdanotu, su akinukais... ( is pastaruju gal maziausiai, bet mano laikais, oi kaip visko budavo)... vaiku pasaulis ziaurokas ir nieko cia nepakeisi. O mes, visos mamos, tuo galim prisideti, kad savus vaikucius nuo mazumes tolerancijos, pagarbos mokytume. Beje man asmeniskai raudonplaukiai grazu , bet kad ir kaip ten butu savo vaikuciams to nelinkeciau vien del aplinkiniu bukumo!
Mano mažoji irgi rudukė,neryški,neoranžinė,bet vistiek ryžikas. Jai dabar 3 metukai,strazdanų nėra.Bet man labai įdomu,ar jos dar gali išlysti.Kas žinot,kokiam amžiuje jos pasirodo?
Mano vienas klasiokas buvo toks mažiukas,smulkutis,raudonplaukis ir labai strazdanotas.Ir niekada niekas iš mūsų klasės nėra ką nors jam pasakę,pavadinę ryžu ar pan.Vėliau,jau 10 klasėj atėjo raudonplaukė mergaitė,bet irgi niekas jos neįžeidinėjo.Atrodo,kad niekas iš mūsų tarsi to nepastebėjo.Pasirodo,nebūtinai jeigu vaikas raudonplaukis,jis būtinai bus užgauliojamas.
Mano vienas klasiokas buvo toks mažiukas,smulkutis,raudonplaukis ir labai strazdanotas.Ir niekada niekas iš mūsų klasės nėra ką nors jam pasakę,pavadinę ryžu ar pan.Vėliau,jau 10 klasėj atėjo raudonplaukė mergaitė,bet irgi niekas jos neįžeidinėjo.Atrodo,kad niekas iš mūsų tarsi to nepastebėjo.Pasirodo,nebūtinai jeigu vaikas raudonplaukis,jis būtinai bus užgauliojamas.
QUOTE(aldė @ 2007 08 31, 18:54)
Mano mažoji irgi rudukė,neryški,neoranžinė,bet vistiek ryžikas. Jai dabar 3 metukai,strazdanų nėra.Bet man labai įdomu,ar jos dar gali išlysti.Kas žinot,kokiam amžiuje jos pasirodo?
Mano vienas klasiokas buvo toks mažiukas,smulkutis,raudonplaukis ir labai strazdanotas.Ir niekada niekas iš mūsų klasės nėra ką nors jam pasakę,pavadinę ryžu ar pan.Vėliau,jau 10 klasėj atėjo raudonplaukė mergaitė,bet irgi niekas jos neįžeidinėjo.Atrodo,kad niekas iš mūsų tarsi to nepastebėjo.Pasirodo,nebūtinai jeigu vaikas raudonplaukis,jis būtinai bus užgauliojamas.
Mano vienas klasiokas buvo toks mažiukas,smulkutis,raudonplaukis ir labai strazdanotas.Ir niekada niekas iš mūsų klasės nėra ką nors jam pasakę,pavadinę ryžu ar pan.Vėliau,jau 10 klasėj atėjo raudonplaukė mergaitė,bet irgi niekas jos neįžeidinėjo.Atrodo,kad niekas iš mūsų tarsi to nepastebėjo.Pasirodo,nebūtinai jeigu vaikas raudonplaukis,jis būtinai bus užgauliojamas.
Strazdanų atsiradimas paprastai nulemtas genetiškai. Pirmą kartą jų pasirodo sulaukus 4-5 metų, o po 25-30 gerokai sumažėja ar net išvis išnyksta. Žiemą jos tarsi pasislepia", neapleisdamos nebent blondinių ir rausvaplaukių. Strazdanos dar vadinamos sezoninėmis" pigmentinėmis dėmėmis. Vienintelis būdas, kad jų būtų mažiau, saugotis aktyvios saulės.Pačios ryškiausios strazdanos būna merginoms nuo 20 iki 25 metų amžiaus. Paprastai jų padaugėja pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams pavasarį, ypač ant veido.
Atėjus rudeniui arba sulaukus 40-ies metų, rudos dėmelės pradeda šviesėti. Strazdanos parodo padidėjusį odos jautrumą. Kosmetologų patarimu, moterims, turinčioms strazdanų, reikėtų naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Rusvų dėmelių atsiradimas tai genetinis procesas, tačiau ir jį galima pristabdyti, taikant patikimas apsaugos priemones.
Mano sūnui 2 metai ir 6 mėnesiai ir jis raudonplaukis. Mes su vyru abu tamsūs ir tikrai net negalėjau pagalvoti, kad sūnus bus raudonplaukis. Mes pripratę prie jo tai net dėmesio nekreipiam, bet žmonių žvilgsniai pastoviai krypsta į mūsų pusę. Senesnio amžiaus žmonės, net sugeba" pajuokauti ", kadn tai gal kaimyno vaikas. Ir labai daug kas paklausia kodėl jo plaukų spalva tokia. Mane tik neramina ką reikės pasakyti jam, kad apsigintų, kaip jį paguosti. Nemokysiu gi jo siūsti visus po velnių.
QUOTE(tulpe @ 2007 08 31, 22:54)
Strazdanų atsiradimas paprastai nulemtas genetiškai. Pirmą kartą jų pasirodo sulaukus 4-5 metų, o po 25-30 gerokai sumažėja ar net išvis išnyksta. Žiemą jos tarsi pasislepia", neapleisdamos nebent blondinių ir rausvaplaukių. Strazdanos dar vadinamos sezoninėmis" pigmentinėmis dėmėmis. Vienintelis būdas, kad jų būtų mažiau, saugotis aktyvios saulės.Pačios ryškiausios strazdanos būna merginoms nuo 20 iki 25 metų amžiaus. Paprastai jų padaugėja pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams pavasarį, ypač ant veido.
Atėjus rudeniui arba sulaukus 40-ies metų, rudos dėmelės pradeda šviesėti. Strazdanos parodo padidėjusį odos jautrumą. Kosmetologų patarimu, moterims, turinčioms strazdanų, reikėtų naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Rusvų dėmelių atsiradimas tai genetinis procesas, tačiau ir jį galima pristabdyti, taikant patikimas apsaugos priemones.
Atėjus rudeniui arba sulaukus 40-ies metų, rudos dėmelės pradeda šviesėti. Strazdanos parodo padidėjusį odos jautrumą. Kosmetologų patarimu, moterims, turinčioms strazdanų, reikėtų naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Rusvų dėmelių atsiradimas tai genetinis procesas, tačiau ir jį galima pristabdyti, taikant patikimas apsaugos priemones.
O,kaip aiškiai viską surašei nenorėčiau,kad mažoji būtų dar ir strazdanė,bet ką jau čia padarysi...
Sveikos ,
as pati vaikas budama turejau sita problemyte, plaukai raudoniu blizgėjo, kitaip tariant "ryža" buvau. Daug teko nemaloniu žvilgsniu pajausti ir išgirsti komentarų nemalonių. Dabar dažausi plaukus nuo 14metų. Bet man tai labai gražu, kai vaikutis "ryžas" , gal kad pati buvau. Ir savo panike mokau, kad nekreiptu dėmesio į kitaip (išskirtinai) atrodanti žmogų, vaiką.
as pati vaikas budama turejau sita problemyte, plaukai raudoniu blizgėjo, kitaip tariant "ryža" buvau. Daug teko nemaloniu žvilgsniu pajausti ir išgirsti komentarų nemalonių. Dabar dažausi plaukus nuo 14metų. Bet man tai labai gražu, kai vaikutis "ryžas" , gal kad pati buvau. Ir savo panike mokau, kad nekreiptu dėmesio į kitaip (išskirtinai) atrodanti žmogų, vaiką.