QUOTE(Opapupaa @ 2009 04 14, 10:08)
Sveikutes,
Turiu is as bedele-maniskei 2 men, jau menuo kaip pradejo labai mazai valgyti. Iki menesio per karta sukirsdavo 120 ml-140 ml, dabar tai tik prisiminimas, suvalgo per karta 50-60 ml ir stop, rekia, stumia lauk ir viskas. Maitinu MP is buteliuko ir misinuku, kai mano nebeuztenka.
Mano maze visa nakti isparpia, tai net zadinu, kad po kokiu 7 val miego nors kiek pavalgytu, bet sunkiai... Noriai suvalgo dienos metu 50-60 ml., o po to per prievarta jei dar nors 10 isiulau, tai gerai ir tai per asaras jos ir mano. Baisiausia, kad atrodo ko toliau, tuo maziau valgo. Dabar pre para jau 600 nepasiekiam, 400-500 ir stop. Bet atrodo, ir sypsosi, bet kai taip maziau suvalgo, diena nebeuzmiega normaliai, tai jau vakare buna is nuovargio zyzli
... Mano mama pediatre, tai buvo atvaziavusi, stebejo, kaip maitinu ir kaip ji stumia ta buteliuka lauk ir net pienuka bando su liezuviuku is burnytes isspjauti (nesvarbu, ar mano pienas, ar misinukas)., tai irgi nustebusi, taresi su kolegomis, tai bandom dabar du kartus per para arbatytes duoti (ja greitai issisioja vis tiek), po keleta grudeliu Kreono fermentu i burnyte iberiu ir nustojom visai duoti vitamina D (nes jo padauginus kudikis gali nueiti iki visiskos anoreksijos), bet jo is tikro nepadauginom, duodavom po 1 lasa kas antra diena, bet maza ka, jis mazina apetita...Tai bandom visaip, sakom, gal skrandelis uzsiveles pieno riebalais ir uzsistovi pienukas... O siaip kiek skaiciau ir kiek mama domejosi, tai ir buna vaiku nevalgiuku ir taip ir nevalgo, svorio po keleta gramu priauga arba net nepriauga, ir niekur nesidesi ir toks ir buna. Kiti pradeda valgyti, o su kitais taip ir kariauja iki metuku dvieju. Bet jie-sveiki vaikai, tik kad nevalgus. Mes tyrimus daremes-slapimo, kraujo, vidaus organu echoskopija, sake, viskas gerai. Bet baigiu ir as, ir vyras is proto iseiti, sunku labai, kai taip vaikiukas nevalgo...
Skaitau ir kaip apie mumis parašyta, tik istorija ketverių metų senumo... Visus gydytojus išvažinėjom (priežasčių nerado), ligoninėse išgulėjom, nes nuo to nevalgymo ir svoris ne augo, o krito, maitinau ne su buteliuku, nes iš karto spjaudavo, o su paprastu švirkštuku pritraukdavau mišinio ir po truputį į burnytę švirkšdavau, tai kiek nurydavo, kiek išspjaudavo. Kai prasidėjo košelės, radom porą rūšių, kad daug maž valgydavo, tai tuo ir temaitindavom, pieno mišinio minimaliai išgerdavo.
Dabar dukrai 4 metukai, sveriam 17,5 kg, valgo ne per daugiausiai, bet ,manyčiau, pakankamai, galvos dėl to nebeskauda. Ir, kas įdomiausia, noriai geria karvės pieną, o mišinio jokio taip ir nepavyko mums pritaikyti. Bet ta baimė, dėl maitinimo, iš kūdikystės ir dabar dar mane persekioja, galvoju, kaip tada neišprotėjau, dėl to, kai kas užsimena apie antrą vaiką, tai mane žaibu nukrečia