"Moteriskes su patirtim", atstokit nuo jaunamarciu, a? Bo susibarsim.
Mergicos, mano patarimas: gyvenkit taip, kaip jums sirdis sako. Nesiklausykit situ "patyrusiu" perspejimu, nesigreziokit per peti. Nes paskui prisiklausysit tokiu vat kalbu, imsit kasdien itarinet saviski, pacios vis stresuosit ir ieskosit kokio "atsarginio varijanto", o ziu- po 50 m. seimyninio gyvenimo jubiliejuas paaiskes, kad ne abu buvot istikimi visus 50 m.!
Vat tada tai yra ko nervintis, sielotis, plaukus rautis- sitiek metu sugadintu savigrauza ir itarinejimais, zeminanciais sutuoktini!
O dabar jus turit tiek, kiek pacios pasiimat- norit sutarimo, nuosirdumo tarp sutuoktiniu, norit atvirumo, istikimybes- tai pacios taip ir elkites. Be jokiu "planu B".
Puoseledama itarinejimus del vyro neistikimybes ar mintis apie savo pseudomeiles zygius, jus tikrai nepaliksit jokiu sansu sekmingai, atvirai, nuosirdziai, istikimai santuokai.
Skeptikes vis megsta paerzinti- kas butu, jeigu butu. Na, ka gi, galiu atsakyti. Mano gyvenime jau yra beveik 10 m. puikios santuokos. Ir nieks, JOKS IVYKIS, to negali pakeisti. 10 saziningai geru metu jau yra. O kas bus toliau- priklauso nuo tik nuo musu su vyru, o ne kitu patarimu.
Pasitaikius progai, ir sutikus kitą artimą širdžiai žmogų manau suktelčiau kairėn - o ko daugiau ir besitikėt - žinant, kaip mano "auksas" "gražiai" su manim elgias - pamiršta - tiesiogine šio žodžio prasme, kad aš esu - apsireiškia it jaunas mėnulis, o aš kvailė, vis vėl ir vė juo tikiu. Tam žmogui verslas, pinigai, draugai yra kur kas svarbiau nei jo paties mergina
Ir jei jausmai tam naujam žmogui taptų dideli - tuomet palikčiau savajį, o jeigu visgi suprasčiau, kad savajį myliu labiau - tada nepalikčiau (bet ir pasistengčiau kad maniškias apie mano išdaigas nieko nesužinotų )
Ir jei jausmai tam naujam žmogui taptų dideli - tuomet palikčiau savajį, o jeigu visgi suprasčiau, kad savajį myliu labiau - tada nepalikčiau (bet ir pasistengčiau kad maniškias apie mano išdaigas nieko nesužinotų )
QUOTE (norge @ 2004 07 11, 18:25) |
"Moteriskes su patirtim", atstokit nuo jaunamarciu, a? Bo susibarsim. Mergicos, mano patarimas: gyvenkit taip, kaip jums sirdis sako. Nesiklausykit situ "patyrusiu" perspejimu, nesigreziokit per peti. Nes paskui prisiklausysit tokiu vat kalbu, imsit kasdien itarinet saviski, pacios vis stresuosit ir ieskosit kokio "atsarginio varijanto", o ziu- po 50 m. seimyninio gyvenimo jubiliejuas paaiskes, kad ne abu buvot istikimi visus 50 m.! Vat tada tai yra ko nervintis, sielotis, plaukus rautis- sitiek metu sugadintu savigrauza ir itarinejimais, zeminanciais sutuoktini! O dabar jus turit tiek, kiek pacios pasiimat- norit sutarimo, nuosirdumo tarp sutuoktiniu, norit atvirumo, istikimybes- tai pacios taip ir elkites. Be jokiu "planu B". Puoseledama itarinejimus del vyro neistikimybes ar mintis apie savo pseudomeiles zygius, jus tikrai nepaliksit jokiu sansu sekmingai, atvirai, nuosirdziai, istikimai santuokai. Skeptikes vis megsta paerzinti- kas butu, jeigu butu. Na, ka gi, galiu atsakyti. Mano gyvenime jau yra beveik 10 m. puikios santuokos. Ir nieks, JOKS IVYKIS, to negali pakeisti. 10 saziningai geru metu jau yra. O kas bus toliau- priklauso nuo tik nuo musu su vyru, o ne kitu patarimu. |
Dekui, norge, uz palaikyma
Zinot, yra toks posakis: pasitiket, bet tikrink (na, ten rusiskai kazkaip panasiai skamba ) Tai va, viskam yra ribos. Bet kai zmogu pazisti, numanai ir ko gali is jo tiketis, ypac, kai zinai kaip jis anksciau gyveno, ka jis smerkia, ko netoleruoja ir t.t. O uz save as visada garantuoju- jei jauciu ar matau, kad kazkas nesigauna kaip esu zadejusi, iskart koreguoju situacija... tam, kad niekas del mano poelgio (net ir tokios smulkmenos kaip velavimas) nenukentetu. O cia istikimybe- seimos tvirtumo pagrindas!!! Kone vienintelis laimingos seimos garantas (mano ir mano vyro akimis ziurint)
oho...nu ir atradau tema,visai netycia kaip tik aktualu jau pora savaiciu kankinuosi...mes su vyru laimingai gyvenam,viens kita labai mylim,nieko man is jo puses netruksta,gal net per daug demesio...ir va susuko galva toks vyriskis,as zinau kad negaliu ir nenoriu but neistikima.bet nesiliauju apie ji galvot o jis nesupranta kad as istekejus ir negaliu but su juo,sako taigi 21 amziuj gyvenam!esme ta kad man jo visai nereikia,as savo vyra myliu ir nenoriu prarast santuokos del sito vyriskio.ir zinau kad man vyras neatleistu...taigi rizika per didele.tai va ir kankinuosi,sapnuoju ji,svajoju.slyksciai del to jauciuosi,bet negaliu sustot.KA DARYTI????ir dar dirbam kartu,tai jis man vis vaidenasi
QUOTE (zanet @ 2004 07 10, 18:49) | ||
Nu taigi turiu as tuos 6,5 metu vedybinio gyvenimo stazo, beje, nesekmingo, bet vis tiek negalejau i sona eiti - genai tokie, matyt Gal man reikia iki 8 "datraukti", kad pilnai subresciau? |
jei pasieksi tuos aštuonerius- lenksiu savo žilą galvą prieš tavo jaunystę:)ir sugebėjimą būti idealia žmona:)
QUOTE (Will @ 2004 07 11, 16:38) |
Tik nereikia sakyti, kad vyrai moraliniu stabdziu neturi! Kiekvienas zmogus turi savo supratima apie morale, nepriklausomai nuo to vyras ji ar moteris. |
jaučiu kad esu amoralus žmogus...
gerai ,kai kasdien atrandi vis kažką naujo savyje
QUOTE (norge @ 2004 07 11, 18:25) |
"Moteriskes su patirtim", atstokit nuo jaunamarciu, a? Bo susibarsim. Mergicos, mano patarimas: gyvenkit taip, kaip jums sirdis sako. Nesiklausykit situ "patyrusiu" perspejimu, nesigreziokit per peti. Nes paskui prisiklausysit tokiu vat kalbu, imsit kasdien itarinet saviski, pacios vis stresuosit ir ieskosit kokio "atsarginio varijanto", o ziu- po 50 m. seimyninio gyvenimo jubiliejuas paaiskes, kad ne abu buvot istikimi visus 50 m.! Vat tada tai yra ko nervintis, sielotis, plaukus rautis- sitiek metu sugadintu savigrauza ir itarinejimais, zeminanciais sutuoktini! O dabar jus turit tiek, kiek pacios pasiimat- norit sutarimo, nuosirdumo tarp sutuoktiniu, norit atvirumo, istikimybes- tai pacios taip ir elkites. Be jokiu "planu B". Puoseledama itarinejimus del vyro neistikimybes ar mintis apie savo pseudomeiles zygius, jus tikrai nepaliksit jokiu sansu sekmingai, atvirai, nuosirdziai, istikimai santuokai. Skeptikes vis megsta paerzinti- kas butu, jeigu butu. Na, ka gi, galiu atsakyti. Mano gyvenime jau yra beveik 10 m. puikios santuokos. Ir nieks, JOKS IVYKIS, to negali pakeisti. 10 saziningai geru metu jau yra. O kas bus toliau- priklauso nuo tik nuo musu su vyru, o ne kitu patarimu. |
idelus variantas- gyvenkit taip, kad po 50 vedybinio gyvenimo metų VIS dar NEIŠAIŠKĖTŲ jūsų nuklydimai, o prisiminus tuos nuostabius jaunatviškus paišdykavimus vis dar jaustumėte švelnų kutuliuką paširdžiuose, ir netik......
Ir kad tuomet nereiktų gailėtis: šitiek nuostabių vyrukų buvo aplink, tiek praleistų progų, o gyveni tik vieną kartą...
QUOTE (Tekila @ 2004 07 13, 15:53) |
jaučiu kad esu amoralus žmogus... gerai ,kai kasdien atrandi vis kažką naujo savyje |
Amoralus, neamoralus- svarbu kaip pats zmogus jauciasi ir kur yra JO riba. Nes gyvenam ne del kitu, o del saves. Tai kas man- smerktina ir neatleistina, kitam gal gyevnimo norma... Ir gali buti, kad kazkurioj kitoj vietoj as elgiuosi taip, kaip tau ne i glva nesautu