| QUOTE (Ape @ 2004 07 09, 17:23) |
| man i galva nebutu sove nukrypti ankstesneje santuokoje, jei pirmas vyras butu buves nors puse to, kaip antras:) |
man irgi
, nebenoriu nieko prisiminit...Vyrai, kaip ir moterys, būna visokie-vieni atleidžia ir gyvena toliau, kiti-iškart išsiskiria (aišku, jaučias išduoti ir pažeminti), nors mūsų psichologė rašė , kad vyresni žmonės neskuba daryti skubotų išvaų dėl vienkartinių įvykių
Jei as nukrypciau i sona, tai vyras nesuzinotu. O jei ir suzinotu, as niekuo gyvu neprisipazinciau. Todel jam tektu susitaikyti 
kita vertus, jei siame etape susirasciau meiluzi, na, daugiau, nei meiluzi - artima drauga, tai as su vyru issiskirciau. Tiesiog pati prisipazinciau ir jam tektu susitaikyti su mano neistikimybe su visomis is to isplaukianciamis neigiamomis pasekmemis. Nors man atrodo, kad dabartinis mano avinu avinas nepultu ta pacia diena krautis smutkiu, dar bandytu kalbetis, tartis. Bet cia tik pamastymai, negaliu numatyti visko kas butu jeigu butu. Tokias prielaidas darau tik is to, kiek ji pazystu.
kita vertus, jei siame etape susirasciau meiluzi, na, daugiau, nei meiluzi - artima drauga, tai as su vyru issiskirciau. Tiesiog pati prisipazinciau ir jam tektu susitaikyti su mano neistikimybe su visomis is to isplaukianciamis neigiamomis pasekmemis. Nors man atrodo, kad dabartinis mano avinu avinas nepultu ta pacia diena krautis smutkiu, dar bandytu kalbetis, tartis. Bet cia tik pamastymai, negaliu numatyti visko kas butu jeigu butu. Tokias prielaidas darau tik is to, kiek ji pazystu.
Kūnu neištikimai būti, t.y. mylėtis ar net bučiuotis su kitu vyru, kaip su savo, man neteko. Bet teko pergyvent santuokoje dvasinę neištikimybę, kuomet visas atvirumas, pokalbiai apie viską ir bendravimo malonumas vykdavo ne su savuoju.
Vyras aišku puikiausiai viską žinojo, nes nesu slapukė. Gerai pažinojo ir tą gerą mano draugą. Mums abiems su vyru šeimoje buvo sunkus momentas, pirmoji mūsų "krizė". Gal todėl, pajutusi, kad kažkas kitas mane geriau supranta ir įdėmiau išklauso, aš nustojau kankinti vyrą dėmesio prašymais.
Kitas žmogus nieko nesiekė, atvirkščiai galėdama išsipasakoti, sulaukdavau daug gerų "pastabų" apie savo šeimą ir patarimų ką daryt, kad sutarčiau su vyru geriau. Sulaukdavau tikrai nuoširdaus ir kaip pati sakau "begalinio" dėmesio. Šiaip mus skyrė nemažas atstumas ir susitikdavom retai. Bet valandų valandas kalbėdavom telefonu, rašydavom laiškus, žymiai rečiau - susitikdavom. Iki šiol esu be galo dėkinga jam už tai, kad į mūsų šeimą pamažu sugrįžo santarvė, mes sugebėjom sutvirtinti šeimą, o ta draugystė su kitu tiesiog vieną gražią dieną baigėsi. Man tik šiek tiek dabar skauda dėl to, jog tas žmogus tapo problemų laidininku, o kai viskas susitvarkė, man jo nebereikėjo. Vyras nieko neklausinėjo. Manau, kad jis suprato: viskas baigėsi tą akimirką, kai jis pats man ėmė rodyti kažkokį tai dėmesį, pradėjo reikšti norą su manimi kalbėtis, pradėjo daugiau laiko praleisti su manimi.
Tiesa, vakar kai išsikalbėjom apie neištikimybę, tai jis juokdamąsis atkirto, kad žinodama jo požiūrį į šį dalyką aš jam niekada neprisipažinsiu buvusi neištikima.
nežinau, man tos neištikimybės nereikia ir tiek.
Vyras aišku puikiausiai viską žinojo, nes nesu slapukė. Gerai pažinojo ir tą gerą mano draugą. Mums abiems su vyru šeimoje buvo sunkus momentas, pirmoji mūsų "krizė". Gal todėl, pajutusi, kad kažkas kitas mane geriau supranta ir įdėmiau išklauso, aš nustojau kankinti vyrą dėmesio prašymais.
Kitas žmogus nieko nesiekė, atvirkščiai galėdama išsipasakoti, sulaukdavau daug gerų "pastabų" apie savo šeimą ir patarimų ką daryt, kad sutarčiau su vyru geriau. Sulaukdavau tikrai nuoširdaus ir kaip pati sakau "begalinio" dėmesio. Šiaip mus skyrė nemažas atstumas ir susitikdavom retai. Bet valandų valandas kalbėdavom telefonu, rašydavom laiškus, žymiai rečiau - susitikdavom. Iki šiol esu be galo dėkinga jam už tai, kad į mūsų šeimą pamažu sugrįžo santarvė, mes sugebėjom sutvirtinti šeimą, o ta draugystė su kitu tiesiog vieną gražią dieną baigėsi. Man tik šiek tiek dabar skauda dėl to, jog tas žmogus tapo problemų laidininku, o kai viskas susitvarkė, man jo nebereikėjo. Vyras nieko neklausinėjo. Manau, kad jis suprato: viskas baigėsi tą akimirką, kai jis pats man ėmė rodyti kažkokį tai dėmesį, pradėjo reikšti norą su manimi kalbėtis, pradėjo daugiau laiko praleisti su manimi.
Tiesa, vakar kai išsikalbėjom apie neištikimybę, tai jis juokdamąsis atkirto, kad žinodama jo požiūrį į šį dalyką aš jam niekada neprisipažinsiu buvusi neištikima.
nežinau, man tos neištikimybės nereikia ir tiek.
Maciau seniai seniai kazkokio prancuzisko filmo gabaliuka. Veiksmas padare ispudi.
Du senuciukai snekasi apie savo jaunas dieneles. Abu malonus tokie, linksmai, romantiskai nusiteike. Apie susitikima, apie isimylejima, apie praleistus metus. Ir tada senukas pradeda kalba apie nesitikimybe- toks smaikstuolis, sako- oi, as tai daugybe kartu su stoties mergaitemis, kuriu nei vardu nei veidu neprisimindavau, xexe. O tu nors karteli buvai neistikima, a, bobulka tu mano, rimtuole, dorovingoji?
Tada senute surimteja, uzsisvajoja. Patyli. Senukui jau kazkas sirdy dilgsi. O tada senute sako: atsimeni, as buvau tokioj tai sanatorijoj pries tiek tai metu, buvo toks tai menuo, dienos, tokia gamta, toks oras. As sutikau ten vyra (pasako jam varda ir pavarde). Mes vienas kita pamilom is visos sirdies, mes buvom kaip vienas- galvojom kaip vienas, svajojom kaip vienas, jautem kaip vienas. VIsa menesi mes kalbejomes, kalbejomes, kalbejomes...Buvo tik viena naktis kartu. Bet as buvau istekejusi. Jau turejome vaiku. Todel nusprendziau nutraukti santykius, grizti pas tave, saugoti seima.
Senukas aiskiai susikrimtes, isizeides, sugniuzdytas.
KIta diena. Pusryciai. Jiedu sedi prie stalo. Senukas vis dar tyli. Susikrimtes. Jo zmona bando ji pralinksminti, sako, tai gi tik kartas, tik vienas kartas, seniai seniai seniai. O senukas sako- as prisiminiau ta vasara, tu grizai labai tyli, rami. Visa laika kazka svajojai. Ir vel nutyla. Sielvartas begalinis, lyg staiga isaiskejo, jog visas gyvenimas - suniui ant uodegos.
Maciau tik tiek. Nezinau, nei kaip prasidejo filmas, nei kaip baigesi. Bet sios scenos tiesiai i desimtuka.
Du senuciukai snekasi apie savo jaunas dieneles. Abu malonus tokie, linksmai, romantiskai nusiteike. Apie susitikima, apie isimylejima, apie praleistus metus. Ir tada senukas pradeda kalba apie nesitikimybe- toks smaikstuolis, sako- oi, as tai daugybe kartu su stoties mergaitemis, kuriu nei vardu nei veidu neprisimindavau, xexe. O tu nors karteli buvai neistikima, a, bobulka tu mano, rimtuole, dorovingoji?
Tada senute surimteja, uzsisvajoja. Patyli. Senukui jau kazkas sirdy dilgsi. O tada senute sako: atsimeni, as buvau tokioj tai sanatorijoj pries tiek tai metu, buvo toks tai menuo, dienos, tokia gamta, toks oras. As sutikau ten vyra (pasako jam varda ir pavarde). Mes vienas kita pamilom is visos sirdies, mes buvom kaip vienas- galvojom kaip vienas, svajojom kaip vienas, jautem kaip vienas. VIsa menesi mes kalbejomes, kalbejomes, kalbejomes...Buvo tik viena naktis kartu. Bet as buvau istekejusi. Jau turejome vaiku. Todel nusprendziau nutraukti santykius, grizti pas tave, saugoti seima.
Senukas aiskiai susikrimtes, isizeides, sugniuzdytas.
KIta diena. Pusryciai. Jiedu sedi prie stalo. Senukas vis dar tyli. Susikrimtes. Jo zmona bando ji pralinksminti, sako, tai gi tik kartas, tik vienas kartas, seniai seniai seniai. O senukas sako- as prisiminiau ta vasara, tu grizai labai tyli, rami. Visa laika kazka svajojai. Ir vel nutyla. Sielvartas begalinis, lyg staiga isaiskejo, jog visas gyvenimas - suniui ant uodegos.
Maciau tik tiek. Nezinau, nei kaip prasidejo filmas, nei kaip baigesi. Bet sios scenos tiesiai i desimtuka.
Visada sakiau ir sakysiu-Kad dvasinis isdavimas yra skausmingesnis,nei kuniskas.
Labiau izeidzia zmogu tokie faktai,kada tavo mylimo sirdis priklauso kitam zmogui.Kada mylimo zmogaus mintis ir siela toli nuo taves.
O kuniskas malonumas tai tik laikinas dalykas,todel del to neverta selvartaut,o verta susimastit tada,kada artimas tavo zmogus mintim kazkur klaidzioja.Tai isties yra sunkus dalykas.
Labiau izeidzia zmogu tokie faktai,kada tavo mylimo sirdis priklauso kitam zmogui.Kada mylimo zmogaus mintis ir siela toli nuo taves.
O kuniskas malonumas tai tik laikinas dalykas,todel del to neverta selvartaut,o verta susimastit tada,kada artimas tavo zmogus mintim kazkur klaidzioja.Tai isties yra sunkus dalykas.
Net baisu pagalvoti, kad man vyras galetu buti neistikimas 
Man kogero sprogtu sirdute, negaleciau su tuo susitaikyti, gal todel, kad pasitikiu juo visasa savo esybe. Zinau, kad jei ant jo ir pati boba "liptu", jis moketu jai atsispirti. Labai dziaugiuosi, kad toks vaikinas atiteko man 
Man kogero sprogtu sirdute, negaleciau su tuo susitaikyti, gal todel, kad pasitikiu juo visasa savo esybe. Zinau, kad jei ant jo ir pati boba "liptu", jis moketu jai atsispirti. Labai dziaugiuosi, kad toks vaikinas atiteko man
| QUOTE (Natalija @ 2004 07 09, 09:30) |
| Visada sakiau ir sakysiu-Kad dvasinis isdavimas yra skausmingesnis,nei kuniskas. Labiau izeidzia zmogu tokie faktai,kada tavo mylimo sirdis priklauso kitam zmogui.Kada mylimo zmogaus mintis ir siela toli nuo taves. O kuniskas malonumas tai tik laikinas dalykas,todel del to neverta selvartaut,o verta susimastit tada,kada artimas tavo zmogus mintim kazkur klaidzioja.Tai isties yra sunkus dalykas. |
Aš irgi taip mąstau. Bet mano vyras taip iki galo ir nesuprato, kad dvasinė neištikimybė daug baisesnė..Jis žodžiais aišku taip pasakytų , kad "baisu, jei artimas pamilsta kitą", bet praktikoje paaiškėjo, kad jis neatleistų vien to pasibirbinimo su kitu.
Vis dėl to vyrai tikrai kilę ir marso, o mes iš Veneros..Ir kol mes vienas kitą suprasime, tai..
| QUOTE (Smurka @ 2004 07 09, 10:39) |
| Jei as nukrypciau i sona, tai vyras nesuzinotu. O jei ir suzinotu, as niekuo gyvu neprisipazinciau. Todel jam tektu susitaikyti kita vertus, jei siame etape susirasciau meiluzi, na, daugiau, nei meiluzi - artima drauga, tai as su vyru issiskirciau. Tiesiog pati prisipazinciau ir jam tektu susitaikyti su mano neistikimybe su visomis is to isplaukianciamis neigiamomis pasekmemis. Nors man atrodo, kad dabartinis mano avinu avinas nepultu ta pacia diena krautis smutkiu, dar bandytu kalbetis, tartis. Bet cia tik pamastymai, negaliu numatyti visko kas butu jeigu butu. Tokias prielaidas darau tik is to, kiek ji pazystu. |
Pritariu visiškai. O mano avinas irgi turbūt iš karto nepabėgtų.
As pvz. negaleciau su vyru miegot, jei netureciau jam jausmu. Jei pas mane atsirastu jausmai kitam vyrui (nors nemanau, kad taip kada nutiks), tai automatiskai mano jausmai vyrui taip sumazetu, kad nebutu jau jokios prasmes but su juo. Todel cia as irgi pritariu Smurkai, kad palikciau vyra, nevedziojusi jo uz nosies.
O siaip zmogui, kuri myliu (savo vyrui), neistikima niekada nebuvau, nuo pat pirmos musu susipazinimo dienos...
O siaip zmogui, kuri myliu (savo vyrui), neistikima niekada nebuvau, nuo pat pirmos musu susipazinimo dienos...
Man vyras sako visada,kad gyvenime nutinka tokiu dalyku,kad net kartais negali ju paaiskint,todel neistikimybe yra toks reikalas,kad nezinai kada tai gali nutikt.
Jis visada man kartoja-jei tau taip atsitiks,nesakik ir neissiduok,man sidies nedraskik.Juk vistiek grisi pas mane.Jis pats nezino kada gali taip nutikt jam,as nekada nekisu sau minciu,kad jis man bus nuolat istikimas,kad tik as busiu jo glebi.Juk moteru yra daug ir ju gudribiu nera galo.
Taip,kaip as galiu sugundit kitos moters vyra,taip pat kita moteris gali sugundit mano vyra(tik ji vargse patirs fiasko )
Tai va,visi nuklistam nuo kelio,juk klisti yra zmogiska.
Jis visada man kartoja-jei tau taip atsitiks,nesakik ir neissiduok,man sidies nedraskik.Juk vistiek grisi pas mane.Jis pats nezino kada gali taip nutikt jam,as nekada nekisu sau minciu,kad jis man bus nuolat istikimas,kad tik as busiu jo glebi.Juk moteru yra daug ir ju gudribiu nera galo.
Taip,kaip as galiu sugundit kitos moters vyra,taip pat kita moteris gali sugundit mano vyra(tik ji vargse patirs fiasko
)Tai va,visi nuklistam nuo kelio,juk klisti yra zmogiska.
