QUOTE(muminukas @ 2009 07 10, 09:41)
mūsų kaimynas žuvo
apie įvykį
ir
fb jį radau... kažkaip labai gaila, nors ir nepažinojom, ir nebendravom, bet kaip tik šeštadienį matėme, kaip jis atsisėdęs ant moco su visa apranga šalmą dėjosi...
velnio rykštė tie mocai...
Labutis. Mane tas įvykis labai sukrėtė - važiavom antri paskui tą autobusą iš Pervalkos į Smiltynę (norėjome pasveikinti Ambersail pro jūros vartus įplaukiančius). Vairavau, kai iš karto už posūkio pamačiau pažirusius ant kelio daiktus. Net nesusigaudžiau, kas ten atsitiko. Kadangi prieš mus važiavusios mašinos vairuotoja buvo šoke, tai MB ir dar vienas vyras iš kitos pusės pribėgo prie žmonių. Vyruko pulso jau neužčiuopė. Mergaitė buvo nublokšta į šalikelę... Man pasirodė, kad ji dar gyva, nors tas vyras sakė, kad pulso neužčiuopia. Bėgau prie sustojusių mašinų ir klausiau, gal yra medikų, bet niekas neatsiliepė.
Bjaurus jausmas - matai mirštantį žmogų, o nieko negali padaryti... Paskui dar kelis kartus naktį "mačiau" tos jaunutės mergaitės akis. Tikėjausi, kad nors ją išgelbės... Bet paskui perskaičiau, kad ir ji žuvo.
Tik vakar sužinojau, kad tas vyrukas iš mūsų rajono... Žiaurus gyvenimas. Vieną akimirką mėgaujiesi saule, meile, gyveni džiaugsmu, o kitą - Tavęs čia jau nėra, tik nejudantis kūnas tįsantis ant pilko asfalto.
Didžiulė užuojauta tų žmonių šeimoms, draugams...