Adis įsivaizduoju kiek laiko paaukojai.
Aš irgi bandžiau skaitinėti.Nieko be prieštaringų nuomonių neradau.
IŠskyrus sunkiai virškinamus produktus , rūkytus, keptus produktus , tortukus, kiauliena , baltą cukrų yra nuomonių sutapimas.
Manau valgyti reikia vadovaujantis savo savijauta, juk dažnai po chemo ir skrandis ir kepenys pasiduoda.Gal bandyti įsiklausyti į organizmo siunčiamą informaciją, kuri dabar nuslopinta.
Radau teiginį , kad maistu vėžio neišgydysi.Tai gal maistą protingai valgant , tausosime savo organizmą, kad jis dar mums pasitarnautų recidyvo atveju.
O jei prodinga dieta , gal ji atliks ir placebo vaidmenį?
Radau tyrimo rezultatis, kad vėžio atvejai dažnesni valgant juodą duoną, retesni ryžius.Buvo ten ir procentai.Gerai , kad dar yra pastaba , kad rezultatai gauti naudojant didelius šios rūšies produktų kiekis, o gal taip pat paskelbiamas vienų ar kitų produktų kenksmingumas, tik neparašant pastabos.
Jei pastebėjot kiekvienais metais vienas produktas pasmerkiamas, kitas paskelbiamas stebūklingu, po metų skaitai jau atvirkštiniai rezultatai.
Aš padariau sau išvadą, kad reikia valgyti įvairų maistą ir nepersivalgyti ir kuo atidžiaiu įsiklausyti į save.
Skanaus
QUOTE(arune @ 2009 01 11, 12:13)
Labas,rytas,
kai man pirmą kartą nustatė ligą,iš to "strioko" buvau net
kai man pirmą kartą nustatė ligą,iš to "strioko" buvau net
Dėkui Arūne,
na aš iš to "strioko" klausausi visų kas ką sako, bet tik klausausi dar kol kas
Na ir gan ramiai į viską žiūriu.Tik neramu kaip pernešiu chemiją.Nors dar nieko nežinau, nei kokia stadija nei nieko, tik kad laukia chemija ,tiek tai aišku
QUOTE
Aš kiek ieškau vis randu arba prieštaravimus, arba pareiškimus: įvairus maistas ir saikas.
ZoVi, rašot, kad įvairios literatūros skaitėt. Kokios ir aš noriu pasiskaityti, kad dar kartą galėčiau pasitikrinti, ar aš klystu, o gal labai teisi esu?
ZoVi, rašot, kad įvairios literatūros skaitėt. Kokios ir aš noriu pasiskaityti, kad dar kartą galėčiau pasitikrinti, ar aš klystu, o gal labai teisi esu?
Taip, ADIS, sutinku, kad dietose daug dviprasmiškumo. Jei derinti kelių autorių siūlomas dietas onko ligoniams, gaunasi, kad visai nieko negalima valgyti. Ir oficiali medicina sako, kad cukrus negerai. Bet vaisiai, kuriuose yra cukrų nėra didelė blogybė. Krakmolas irgi negerai, bet visų išgirtos morkos irgi yra priskiriamos prie krakmolingų daržovių. Chemikai gali išsamiau paaiškinti kokios reakcijos vyksta organizme. Man tai aukštasis pilotažas anot vaistininko. Visų mūsų pirmasis maistas yra pienas (kaip ir veršiukų). Bet karvei pieno neįsiūlysi. Nieko prieš pieną neturiu, bet tegul jis būna vartojamas tam tikrame amžiaus tarpsnyje. Sutinku, kad ožkos piene yra mažiau gleivių, bet ar lengva jo nusipirkti miesto sąlygomis? Mūsų atveju svarbiausia tikėjimas. Nesiūlau jums laikytis drastiškų dietų, bet jei tai nesuteikia diskomforto kodėl gi ne. Moksinių tyrimų nėra, kad veganai ar vegetarai mažiau sirgtų onko ligomis,(tyrimai brangiai kainuoja) bet kaip didžiai gerbiama onkologė pasakė, kad jei PET tyrimas nustatys metastazes, o lietuviški diagnostikos aparatai dar nieko blogo nerodys, gydymas nebus skirtas...(diagnostikos aparatai taip pat brangiai kainuoja)
Mes griebiames šiaudo, o mano šiaudai du (be tradicinės medicinos)- dieta ir fizinis aktyvumas, kuris nuramina dūšią (joga) ir praturtina organizmą deguonimi.
ADIS įdedu kelias nuorodas apie onko dietas. Pagooglinus rasite daugiau. dieta
dieta1
Kiekvieno laisvė rinktis, kas jam priimtiniausia.
QUOTE
Viskas keičiasi. Pvz.prieš 5 m.gydytoja man pati rekomendavo Wobe-Mugos ( gėriau visus metus ),šiais metais po gydymo užklausiau apie jį,atsakymas buvo:
"Ne,Wobe-Mugos jau nueina nuo arenos"
"Ne,Wobe-Mugos jau nueina nuo arenos"
O kas vietoj Wobe-Mugos ar pasakė? Gerb. L. Bloznelytė ir dabar rekomenduoja Wobe-Mugos. Suprantu, kol nėra mokslinių tyrimų vienam ar kitam papildui rekomenduojant juos yra naudojamasi savais interesais. (o gal įsitikinimu)
visu pirma, grieztai nepritariu teiginiui, kad mityba neturi itakos sergamumui veziu. tiesa sakant, mano skaitiniu duomenimis ivairus mokslininkai teigia, kad su netinkama mityba gali buti susije nuo 50 iki 70 proc. vezio atveju. dar apie 20-30 proc. priskiriama stresui, lieka tik nedidelis procentas aplinkos poveikiui ir paveldimumui. taigi, susirgus, gydantis ir pabaigus gydymui tinkama mityba bei streso valdymas yra labai svarbus ligos atsikartojimo prevencijai ir pasveikimui.
kalbant apie paveldimuma, reikia suprasti, kad kaip ir su daugeliu paveldimu ligu, paveldimas yra polinkis sirgti, o ne pati liga - o susirgsime ar ne priklauso nuo to, kaip gyvensime, ar atsiras ligai vystytis palankios aplinkybes, ar ne.
svarbu suprasti, kad mityba turi buti visaverte, is maisto organizmas turi gauti visu tinkamam funkcionavimui ir sveikatai palaikyti reikalingu medziagu, todel "gydomosios" dietos, liepiancios vartoti tik tam tikros rusies maista ir grieztaoi atsisakyti kitu produktu, nera racionalios -valgant neivairu maista, organizmui gali trukti butinu mineralu ir vitaminu ar kitu svarbiu maisto medziagu.
taigi, rekomenduojama maitintis taip, kad 1/3 suvalgomo maisto sudarytu sviezias augalinis maistas (darzoves, vaisiai), 1/3 - termiskai apdorotas augalinis maistas, ty., ivairios virtos, troskintos darzoves, rupi maisytu grudu duona, kruopu koses ir kt, ir likusi 1/3 - baltymingas maistas, ty pupeles, zirniai, sojos, liesa mesa, zuvis, pieno produktai.
butina gerti pakankamai skysciu - kokybisko vandens, vaisiu ir darzoviu sulciu, zalios arbatos.
siuloma atsisakyti rafinuoto cukraus, gaminiu is baltu miltu, pusgaminiu, margarino, kofeino, alkoholio, marinuotu, konservuotu produktu ir kt.
mano megiami autoriai vezio gydymo ir prevencijos, gyvenimo budo ir mitybos klausimais:
Patrick Quillin ("Beating Cancer with Nutrition"): amerikieciu dietologas. raso apie onkologinemis ligomis serganciu zmoniu mityba. Su Quillin'o mitybos vadovu ejau pas dietologe - gavau "zalia sviesa" ir dabar gyvenu pagal jo rekomendacijas.
David Servan-Schreiber ("Anti-cancer: A new way of life"): amerikieciu neurologas, psichoterapeutas, issigydes smegenu augli: raso apie mityba, ekologija, sporta, psichologinius aspektus.
turiu ir daugiau ivairios literaturos anglu kalba, ne viska dar pati spejau perskaityti
minetasis Malovicka, atmetus jo "teorijas ir paaiskinimus", duoda pakankamai racionaliu mitybos patarimu.
kalbant apie paveldimuma, reikia suprasti, kad kaip ir su daugeliu paveldimu ligu, paveldimas yra polinkis sirgti, o ne pati liga - o susirgsime ar ne priklauso nuo to, kaip gyvensime, ar atsiras ligai vystytis palankios aplinkybes, ar ne.
svarbu suprasti, kad mityba turi buti visaverte, is maisto organizmas turi gauti visu tinkamam funkcionavimui ir sveikatai palaikyti reikalingu medziagu, todel "gydomosios" dietos, liepiancios vartoti tik tam tikros rusies maista ir grieztaoi atsisakyti kitu produktu, nera racionalios -valgant neivairu maista, organizmui gali trukti butinu mineralu ir vitaminu ar kitu svarbiu maisto medziagu.
taigi, rekomenduojama maitintis taip, kad 1/3 suvalgomo maisto sudarytu sviezias augalinis maistas (darzoves, vaisiai), 1/3 - termiskai apdorotas augalinis maistas, ty., ivairios virtos, troskintos darzoves, rupi maisytu grudu duona, kruopu koses ir kt, ir likusi 1/3 - baltymingas maistas, ty pupeles, zirniai, sojos, liesa mesa, zuvis, pieno produktai.
butina gerti pakankamai skysciu - kokybisko vandens, vaisiu ir darzoviu sulciu, zalios arbatos.
siuloma atsisakyti rafinuoto cukraus, gaminiu is baltu miltu, pusgaminiu, margarino, kofeino, alkoholio, marinuotu, konservuotu produktu ir kt.
mano megiami autoriai vezio gydymo ir prevencijos, gyvenimo budo ir mitybos klausimais:
Patrick Quillin ("Beating Cancer with Nutrition"): amerikieciu dietologas. raso apie onkologinemis ligomis serganciu zmoniu mityba. Su Quillin'o mitybos vadovu ejau pas dietologe - gavau "zalia sviesa" ir dabar gyvenu pagal jo rekomendacijas.
David Servan-Schreiber ("Anti-cancer: A new way of life"): amerikieciu neurologas, psichoterapeutas, issigydes smegenu augli: raso apie mityba, ekologija, sporta, psichologinius aspektus.
turiu ir daugiau ivairios literaturos anglu kalba, ne viska dar pati spejau perskaityti
minetasis Malovicka, atmetus jo "teorijas ir paaiskinimus", duoda pakankamai racionaliu mitybos patarimu.
Valgau viską, atsistatau savaime. Niekad nebuvau mėsėdė, niekad negėraiu kavos ar arbatos su cukrumi, nemėgau jokių saldžių gėrimų (kompotų, limonadų vaisvandenių) net likerio, bet mėgstu saldumynus. Juos pakeičiau šokoladu, kuriame daug kakavos, natūralaus kakavos sviesto ir mažai cukraus. Mažiau miltinių, bandelių (nieko doro juose), sumuštinių, nors nieko blogo sumuštiniuose nemata: sumuštinis sumuštiniui nelygu), daržovių nelabai mėgstu, bet pradėjau valgyti daržovines trintas sriubas, beje be druskos, nes man taip skanu. Druskos niekad daug nevartojau, vyro sesuo atvažiavus, visada paprašo druskinės. Jei noriu sūriai, yra alyvuogės ir silkė. Vaikystė - užauginta kruopomis, mano močiutė valgį gamindavo, o kruopytės bet kokios buvo jos mėgsamas produktas. Valgiau net sorų košes su spirgučiais, labai skanu būdavo...Grikių košę tik tėtis skanią išvirdavo. Šiandien kruopas vartoju rečiau ir mažiau nei reikėtų (matyt, per gerklę išlindo).. Daug vaisių visokių (tik jie iš prekybcenrtių ), labai jaučiu ko noriu. Dabar lašišos, silkės, tik bijau alergija buvo. Pasidariau alerginius tyrimus, gal nieko blogo, gal tik sutapimas, tada vėl kibsiu į žuvį.
Sportavau, kas iš jūsų 10 metų aktyviai kaip į darbą ėjo į sporto salę 3 k. per savaitę, (man labai patiko)? manau buvo tokių... ne aš viena, bet sergame. Aš žinau, ko trūko man - džiaugsmo, nesidžiaugiau. Gal džiaugiausi mažiau, nei reikėjo, atslinko juodas nuobodulys. Užtai gyvenimas taip paspardė užpakalį, kad džiaugiuosi net pačia nuobodžiausia ir pilkiausia diena.
Neseniai skaičiau Šiaulių regioniniame laikraštyje gydytojos kardiologės pasisakymą apie ligas, ir konkrečiai, širdies. Manau, jog daktarės išsakytos visos mintys lengvai gali būti pritaikytos onkologinėmis ligomis sergantiems. Mano požiūris ir jos visiškai sutampa. Nežinau, kiek Jums įdomu, leisiu sau išsisakyti. Kam neįdomu, neskaitys, kita gal ras kažką, kita pradės prieštarauti, bet kokia reakcija bus gerai.
Taigi. Pagrindinė mintis yra tokia: Džiaugsmas geriausia visų ligų profilaktika. Gydytoja samprotauja, kad stresas, įtampa, nuolatinis skubėjimas, išgyvenimai, nemokėjimas džiaugtis yra viena iš svarbesnių ligų atsiradimo priežasčių. Gera nuotaika, kur kas svarbiau už bet kokią dietą. Dabar žmonės itin susirūpinę dietomis. Pamirštama, kad esmė yra suvalgomo maisto kokybė. Ji sako, kas iš to: jeigu netepsi sviesto ant duonos (kalba eina apie cholesterolį), jeigu drebėdamas žiūrėsi į skanaus kumpio gabalėlį ar lašinio bryzą, ir negalėsi suvalgyti būsi dėl to tik labai nusiminęs, jausies labai nelaimingas. Tai neteiks jokios naudos sveikatai, tikrai nebūsi sveikesnis. Retkarčiais suvalgę tai, ko labai norisi, turėsime daugiau naudos, nei kankindamiesi ir vydami save šalin nuo viliojančio kąsnio. Jos teigimu reikia kasdien mokėti kuo nors pasidžiaugti. Džiaugtis kiekvienas turim kuo, tik dažnai negebame to pastebėti. Džiaugsmas pats nuostabiausias dalykas suteikiantis mums naudos.
Taigi aš absoliučiai pritariu jai. Jeigu, bet koks savo gyvenimo apribojimas, bet kokios dieta kelia džiaugsmą tada puiku. Nelabai ir svarbu, kokia ta dieta (gal net visiškas badas), pakeistas maitinimosi būdas (gal griežtas vegetarizmas ar veganizmas). Jums priimtina ar manot tikslinga atsisakykit: rūkytų, konservuotų produktų, mėsos, pieno ir jo produktų, miltinių patiekalų, bet kokių saldumynų, kavos, juodos arbatos, alkoholio, ko tik norit. Bet tai turi būti daroma ne su tikėjimu, man taip reikia, o su aš to noriu (be jokios vidinės prievartos). Jeigu sugebate save taip pakeisti, jog naujo pakeisto gyvenimo būdas teikia jums džiaugsmą nauda būtinai bus. Jei tai kančia, bėdos bus daugiau nei naudos. Visi žinom: rūkyti negerai, bet jei susirgęs onk. liga žmogus, kuris rūkė daug (ilgą laiko tarpą ir dažnai), staiga liausis rūkyti, jo organizmui, pripratusiam prie rūkymo, bus labai blogai, kentės to žmogaus emocinė būklė. Jis bus nuolatinėje įtampoje ir strese, dėl tokio nekalto, tiksliau labai sveiko pasirinkimo. Turiu draugę, kuri sirgdama laikosi įvairių dietų, maudosi jūroje. Jau kelinti metai Naujųjų pirmą dieną važiuoja į Palangą ir maudosi Baltijos jūroje. Tai ji daro su tokiu džiaugsmu, kad net pavydas ima. Aš taip negaliu. Pasirodo ji visą laiką krypo į tą sveikuoliška gyvenimą, prieš susirgdama vis norėjo nuvykti į D. Kepenio mokyklą, bet vis nebuvo laiko. Susirgus jo rado. Liga tik pastūmėjo pasirinkti tai, į ką visą laiką krypo. Bėgioja kiekvieną rytą, nors yra kaulų (klubo chondrosarkoma). Vėlgi, kaip pažiūrėti. Jos chondrosarkoma žemo diferencijuos laipsnio, lėtai besivystanti. Iš kitos pusės, dėl to žemo diferencijuos laipsnio, beveik nepasiduodanti nei chemoterapijai, nei spinduliniam gydymui. Vienu žodžiu, be gydymo... Nėra 100 % visiems tinkančių dietų ir gyvenimo būdo pakeitimo receptų. Jeigu kažkas kažką daro ir kažkaip kitaip gyvena, nereiškia, kad nuo tokio panašaus arba visiškai tokio pat pokyčio Jums bus geriau gal net blogiau. Dar vienas pavyzdys pasamprotavimui...perkat visokius papildus, nes labai sveika, o kad tie papildai kažkokiose pusiau sintetinėse kapsulėse, užmirštate. Bijote visokių E (konservantų, kurie tikrai nėra gerai, kuo mažiau maiste, tuo geriau), bet ramiai per dieną ryjate po beveik dešimt įvairiausių plastiko kapsulių. Taip tos kapsulės pritaikytos, jos skrandyje tirpsta, lygiai taip pat pritaikyti maistui ir konservantai. Arba išleidžiate papildams po 100200 Lt (gal net daugiau) kiekvieną mėnesį ir dėl to labai nelaimingos, skriaudžiat save, savo šeimą dėl SVEIKATOS, gal geriau petražolių, krapų saują, kopūsto, burokėlių, morkų pagraužti ir kokia nors maloni dovanėlė sau ar savo artimajam.
Na prašau išsisakykit, nes aš su savo pareiškimais, lyg nuslopinu kitaip galvojančius ir išeina, jog viena čia esu protinga ir teisinga, bet gi taip NĖRA.
P. s. Valandą kurpiau savo rašinėlį, o Jūs tiek daug prirašėt per tą laiką, Ačiū. Skubu skaityti.
Sportavau, kas iš jūsų 10 metų aktyviai kaip į darbą ėjo į sporto salę 3 k. per savaitę, (man labai patiko)? manau buvo tokių... ne aš viena, bet sergame. Aš žinau, ko trūko man - džiaugsmo, nesidžiaugiau. Gal džiaugiausi mažiau, nei reikėjo, atslinko juodas nuobodulys. Užtai gyvenimas taip paspardė užpakalį, kad džiaugiuosi net pačia nuobodžiausia ir pilkiausia diena.
Neseniai skaičiau Šiaulių regioniniame laikraštyje gydytojos kardiologės pasisakymą apie ligas, ir konkrečiai, širdies. Manau, jog daktarės išsakytos visos mintys lengvai gali būti pritaikytos onkologinėmis ligomis sergantiems. Mano požiūris ir jos visiškai sutampa. Nežinau, kiek Jums įdomu, leisiu sau išsisakyti. Kam neįdomu, neskaitys, kita gal ras kažką, kita pradės prieštarauti, bet kokia reakcija bus gerai.
Taigi. Pagrindinė mintis yra tokia: Džiaugsmas geriausia visų ligų profilaktika. Gydytoja samprotauja, kad stresas, įtampa, nuolatinis skubėjimas, išgyvenimai, nemokėjimas džiaugtis yra viena iš svarbesnių ligų atsiradimo priežasčių. Gera nuotaika, kur kas svarbiau už bet kokią dietą. Dabar žmonės itin susirūpinę dietomis. Pamirštama, kad esmė yra suvalgomo maisto kokybė. Ji sako, kas iš to: jeigu netepsi sviesto ant duonos (kalba eina apie cholesterolį), jeigu drebėdamas žiūrėsi į skanaus kumpio gabalėlį ar lašinio bryzą, ir negalėsi suvalgyti būsi dėl to tik labai nusiminęs, jausies labai nelaimingas. Tai neteiks jokios naudos sveikatai, tikrai nebūsi sveikesnis. Retkarčiais suvalgę tai, ko labai norisi, turėsime daugiau naudos, nei kankindamiesi ir vydami save šalin nuo viliojančio kąsnio. Jos teigimu reikia kasdien mokėti kuo nors pasidžiaugti. Džiaugtis kiekvienas turim kuo, tik dažnai negebame to pastebėti. Džiaugsmas pats nuostabiausias dalykas suteikiantis mums naudos.
Taigi aš absoliučiai pritariu jai. Jeigu, bet koks savo gyvenimo apribojimas, bet kokios dieta kelia džiaugsmą tada puiku. Nelabai ir svarbu, kokia ta dieta (gal net visiškas badas), pakeistas maitinimosi būdas (gal griežtas vegetarizmas ar veganizmas). Jums priimtina ar manot tikslinga atsisakykit: rūkytų, konservuotų produktų, mėsos, pieno ir jo produktų, miltinių patiekalų, bet kokių saldumynų, kavos, juodos arbatos, alkoholio, ko tik norit. Bet tai turi būti daroma ne su tikėjimu, man taip reikia, o su aš to noriu (be jokios vidinės prievartos). Jeigu sugebate save taip pakeisti, jog naujo pakeisto gyvenimo būdas teikia jums džiaugsmą nauda būtinai bus. Jei tai kančia, bėdos bus daugiau nei naudos. Visi žinom: rūkyti negerai, bet jei susirgęs onk. liga žmogus, kuris rūkė daug (ilgą laiko tarpą ir dažnai), staiga liausis rūkyti, jo organizmui, pripratusiam prie rūkymo, bus labai blogai, kentės to žmogaus emocinė būklė. Jis bus nuolatinėje įtampoje ir strese, dėl tokio nekalto, tiksliau labai sveiko pasirinkimo. Turiu draugę, kuri sirgdama laikosi įvairių dietų, maudosi jūroje. Jau kelinti metai Naujųjų pirmą dieną važiuoja į Palangą ir maudosi Baltijos jūroje. Tai ji daro su tokiu džiaugsmu, kad net pavydas ima. Aš taip negaliu. Pasirodo ji visą laiką krypo į tą sveikuoliška gyvenimą, prieš susirgdama vis norėjo nuvykti į D. Kepenio mokyklą, bet vis nebuvo laiko. Susirgus jo rado. Liga tik pastūmėjo pasirinkti tai, į ką visą laiką krypo. Bėgioja kiekvieną rytą, nors yra kaulų (klubo chondrosarkoma). Vėlgi, kaip pažiūrėti. Jos chondrosarkoma žemo diferencijuos laipsnio, lėtai besivystanti. Iš kitos pusės, dėl to žemo diferencijuos laipsnio, beveik nepasiduodanti nei chemoterapijai, nei spinduliniam gydymui. Vienu žodžiu, be gydymo... Nėra 100 % visiems tinkančių dietų ir gyvenimo būdo pakeitimo receptų. Jeigu kažkas kažką daro ir kažkaip kitaip gyvena, nereiškia, kad nuo tokio panašaus arba visiškai tokio pat pokyčio Jums bus geriau gal net blogiau. Dar vienas pavyzdys pasamprotavimui...perkat visokius papildus, nes labai sveika, o kad tie papildai kažkokiose pusiau sintetinėse kapsulėse, užmirštate. Bijote visokių E (konservantų, kurie tikrai nėra gerai, kuo mažiau maiste, tuo geriau), bet ramiai per dieną ryjate po beveik dešimt įvairiausių plastiko kapsulių. Taip tos kapsulės pritaikytos, jos skrandyje tirpsta, lygiai taip pat pritaikyti maistui ir konservantai. Arba išleidžiate papildams po 100200 Lt (gal net daugiau) kiekvieną mėnesį ir dėl to labai nelaimingos, skriaudžiat save, savo šeimą dėl SVEIKATOS, gal geriau petražolių, krapų saują, kopūsto, burokėlių, morkų pagraužti ir kokia nors maloni dovanėlė sau ar savo artimajam.
Na prašau išsisakykit, nes aš su savo pareiškimais, lyg nuslopinu kitaip galvojančius ir išeina, jog viena čia esu protinga ir teisinga, bet gi taip NĖRA.
P. s. Valandą kurpiau savo rašinėlį, o Jūs tiek daug prirašėt per tą laiką, Ačiū. Skubu skaityti.
QUOTE(rasų lanka @ 2009 01 09, 22:30)
Mieloji, brangioji, stiprioji, Ugn*Ine, :
Visą laiką žinojom , kad pasirodysi. Stengėmės kantriai laukti, kiek tik galėjom .Sveikute, sveikute. Tik jokiu būdu neprarask tikėjimo ir vilties. Negalvok, kad atsinaujino. Tu sužinojai diagnozę ir dabar galėsi, susitikusi su hemoterapeute, toliau tęsti gydymą. Juk viskas eina pagal planą. Pasistenk nebijoti. TU PASVEIKSI.
Visą laiką žinojom , kad pasirodysi. Stengėmės kantriai laukti, kiek tik galėjom .Sveikute, sveikute. Tik jokiu būdu neprarask tikėjimo ir vilties. Negalvok, kad atsinaujino. Tu sužinojai diagnozę ir dabar galėsi, susitikusi su hemoterapeute, toliau tęsti gydymą. Juk viskas eina pagal planą. Pasistenk nebijoti. TU PASVEIKSI.
ačiū labai už manęs laukimą ir tokį didelę optimizmo dozę
QUOTE(adis @ 2009 01 09, 22:41)
.
Aš jį taip ir vadinu - brangiausiu ir reikalingiausiu aksesuaru. Kad tik kojos labai neskaudėtų. Skauda?
Aš jį taip ir vadinu - brangiausiu ir reikalingiausiu aksesuaru. Kad tik kojos labai neskaudėtų. Skauda?
manęs lazdutė negąsdina tikrai, ruošiuosi būtent ir nusipirkti kokią stiliovą bet esmė, kad koją mano l ai labai skauda, leidžiuosi morfiną kas tris valandas, geriu kitus vaistus, bet skausmas kartais veda iš proto...... mama sako, kad gal atsistatinėja viskas, juk nervas pašalintas, plius raumens dalis, o dar ir kaulas buvo grandomas....,bet vistiek skauda tai
QUOTE(arune @ 2009 01 09, 22:52)
Mieloji,Ugn*Ine,
matai,koks didelis būrys tavęs laukiančių,tave mylinčių. Prašau,būtinai būk forume. mes visos čia vienodos,viena kitą suprantančios,tau bus lengviau. Susikaupk ir eik toliau. Pradės gydymą, JIS PADĖS .Stiprybės,kantrybės.Su ypatingu palaikymu.
Nežinai,pas kokį kokį gyd.pateksi? Klaipėdoj turbūt?
matai,koks didelis būrys tavęs laukiančių,tave mylinčių. Prašau,būtinai būk forume. mes visos čia vienodos,viena kitą suprantančios,tau bus lengviau. Susikaupk ir eik toliau. Pradės gydymą, JIS PADĖS .Stiprybės,kantrybės.Su ypatingu palaikymu.
Nežinai,pas kokį kokį gyd.pateksi? Klaipėdoj turbūt?
ačiū labai.....ir smagu ir ašarėlė pabėgiot nusprendė aš liksiu Klaipėdoj taip nusprenė Vilniečiai, manau pas gyd. Časą ar kažkas panašaus neatsimenu
QUOTE(adis @ 2009 01 09, 23:02)
Ugn*ine, saulyte tu mūsų, ką tik "ant greičio" permečiau. Gana lengvai pasiduoanti gydymui ta tavo EWINGo sarkoma ir prognozės jos geresnės nei kitų onk. ligų. Tavo jaunystė vien ką reiškia... Daug dar tau reikia patirti, daug padaryti, kad ir su lazdele.
gal žinai ką apie šios sarkomos rūšį? Tame puslapyje ir aš skaičiau...matai keista, kad tai kas rašoma tame puslapyje, neatitinka, kas buvo sakoma man Vilniuje.....
QUOTE(SVETA K. @ 2009 01 10, 00:26)
Ugne*Ine ,kiekviena diena apie tave galvojau,gerai kad parasei,viskas bus gerai
man irgi skausmai nerimsta nei dieną nei naktį....
oi jūs mielosios, jūs esate tokios šaunios ir mielos širdžiai
ragnez, visiškai sutinku. Ypatingai maistas svarbus sergant virškinamojo trakto ligomis.
Bet dabar atsiminiau, mirė nuo stemplės vėžio bendradarbis, seniai jau (gal prieš 20 m. ) istorija buvo. Jaunas vyras 33 m., turistas, sportininkas, linksmuolis. Visur į žygius su mažasi vaikais, žiemą nuo slidžių nenulipdavo, vasarą iš palapinių neišlįsdavo, sveiko gyvenimo entuziastas. Tais laikais kitokiu ir būti nelabai išeidvo, maisto parduotuvėse dešrelės ir saldainiai deficitas būdavo, ką kalbėti apie majonezą. Visiems buvo ŠOKAS. Vėliau žmona galvojo, jog rado priežastį: mėgo labai karštą, verdantį maistą, gėrimus, arbata iš čainiko(tik taip galima pavadinti to laikmečio arabtinukus) tiesiai į burną. Daug visokių niuansų kiekvienas turim, kai tų niuansų perdaug rezultatas liga.
Visada galvoju, kiekvienas žinome savo priežastį, priežastis ir bandome jas naikinti.
ZoVi, linkėjimai Jums. Vis pagalvoju, kiek suprantu viskas aukštumoje.
Bet dabar atsiminiau, mirė nuo stemplės vėžio bendradarbis, seniai jau (gal prieš 20 m. ) istorija buvo. Jaunas vyras 33 m., turistas, sportininkas, linksmuolis. Visur į žygius su mažasi vaikais, žiemą nuo slidžių nenulipdavo, vasarą iš palapinių neišlįsdavo, sveiko gyvenimo entuziastas. Tais laikais kitokiu ir būti nelabai išeidvo, maisto parduotuvėse dešrelės ir saldainiai deficitas būdavo, ką kalbėti apie majonezą. Visiems buvo ŠOKAS. Vėliau žmona galvojo, jog rado priežastį: mėgo labai karštą, verdantį maistą, gėrimus, arbata iš čainiko(tik taip galima pavadinti to laikmečio arabtinukus) tiesiai į burną. Daug visokių niuansų kiekvienas turim, kai tų niuansų perdaug rezultatas liga.
Visada galvoju, kiekvienas žinome savo priežastį, priežastis ir bandome jas naikinti.
ZoVi, linkėjimai Jums. Vis pagalvoju, kiek suprantu viskas aukštumoje.
adis ,visskai sutinku ir del mitybos ir del streso ir gyvenimo dziaugsmo
Iki ligos as irgi valgiau daugmaz sveikiai.Kava geriau,daugiausiai 2-3 podelius i diena,bet neskaitau kad gerti kava yra blogai,daug yra visokiu nuomoniu,ir nemazai is ju,kad turi ir daug pliusu kava Rebiai niekada nevalgiau,nes nemegstu,rukytu gaminiu taip pat beveik nevalgau,valgiau ir daug darzoviu ir vaisiu,ir zuvies.
Vieni mano giminaiciai maitinasi as skaitau labai nesveikai,labai rebiai,rukytos desros,lasiniai - visada saldytuve,sudytas maistas,mesa perka ko pigesne,kaulus,farsa(del pinigu),balta duona,sumustiniai ir t.t ir pan. Nu ir ka ,jokiu budu nepropagoju toki mityba,bet faktai - zmonems apie 65 metu,vienas turi problemu su spaudimu (visai nesenai atsirado),kitas inkstuose akmeni.Manau kaip tokiam amziuj tai jie sveikus zmones,labai energingi.Ir toks pavyzdis ne vienas tikrai.
Mano nuomone vis del to daugiau priklauso nuo genu,arba velnis zino nuo ko
Dabar kai gydausi tikrai negaleciau maitintis sveikai - nes labai daug uzdrausta.Pirmoj vietoje - darzoviai ir vaisiai beveik visada
Papildyta:
Mano mociute mire 60 metu nuo skrandzio vezio Negere,neruke,gyveno kaime,valge bulves,darzoves is savo darzo,mesa irgi buvo savo kiauliu.
Mamos pusbrolis mire nuo plauciu vezio,40 metu,sportininkas,biatlonistas,netgi dalyvavo olimpiadoje,neruke...
Papildyta:
Dar noriu paklausti jusu nuomones apie gydytuoja is Brazilijos,kur rode per LNK? Vienos pazistamos mama vaziavo i Brazilija,su jos dukra bendravom internetu,zmogus labai tiki,sako kad pades,vazios vasari dar karta,dare jai 4 taip vadinamos "operacijos".nu labai idomiai viskas ten. Savo nuomones kol kas nerasysiu
Iki ligos as irgi valgiau daugmaz sveikiai.Kava geriau,daugiausiai 2-3 podelius i diena,bet neskaitau kad gerti kava yra blogai,daug yra visokiu nuomoniu,ir nemazai is ju,kad turi ir daug pliusu kava Rebiai niekada nevalgiau,nes nemegstu,rukytu gaminiu taip pat beveik nevalgau,valgiau ir daug darzoviu ir vaisiu,ir zuvies.
Vieni mano giminaiciai maitinasi as skaitau labai nesveikai,labai rebiai,rukytos desros,lasiniai - visada saldytuve,sudytas maistas,mesa perka ko pigesne,kaulus,farsa(del pinigu),balta duona,sumustiniai ir t.t ir pan. Nu ir ka ,jokiu budu nepropagoju toki mityba,bet faktai - zmonems apie 65 metu,vienas turi problemu su spaudimu (visai nesenai atsirado),kitas inkstuose akmeni.Manau kaip tokiam amziuj tai jie sveikus zmones,labai energingi.Ir toks pavyzdis ne vienas tikrai.
Mano nuomone vis del to daugiau priklauso nuo genu,arba velnis zino nuo ko
Dabar kai gydausi tikrai negaleciau maitintis sveikai - nes labai daug uzdrausta.Pirmoj vietoje - darzoviai ir vaisiai beveik visada
Papildyta:
Mano mociute mire 60 metu nuo skrandzio vezio Negere,neruke,gyveno kaime,valge bulves,darzoves is savo darzo,mesa irgi buvo savo kiauliu.
Mamos pusbrolis mire nuo plauciu vezio,40 metu,sportininkas,biatlonistas,netgi dalyvavo olimpiadoje,neruke...
Papildyta:
Dar noriu paklausti jusu nuomones apie gydytuoja is Brazilijos,kur rode per LNK? Vienos pazistamos mama vaziavo i Brazilija,su jos dukra bendravom internetu,zmogus labai tiki,sako kad pades,vazios vasari dar karta,dare jai 4 taip vadinamos "operacijos".nu labai idomiai viskas ten. Savo nuomones kol kas nerasysiu
Ugn*ine. Vilniuje galėjo ir persūdyti, kad nepabėgtum nuo gydymo. Nes aš jau taip buvau sumąsčius, jog neatlaikei giminių spaudimo, ir nėrei į netradicinį gydymą. Spėsi, jei reikės. Ewingo sarkoma jaunų žmonių liga (vaikų-paauglių) Rugutėje bent trys vaikai serga. Du remisijoje, viena mergina lyg jau 6 metai. Straipsnių nepamenu, nes per google tik permečiau. Paieška būtų Ewing's Sarcoma ir Ewing sarcoma prognosis. Dabar neberandu, ten ir diagramos buvo, kokio amžiaus dažniausia serga, koks išgyvenamumas. 5 m. lyg virš 50%-60% išgyvena, tai labai didelis %, tik nepamenu su kokia stadija buvo. )tau gal labai mažai, bet yra tokių onk. ligų, kur tik 5-10%), arba net nėra jokio gydymo ir jokio šanso, nes tiesiog nėra.
Ugne*Ine del skausmo,tau milijonas balionu Isivaizduoju koks stiprus.Zinau kad morfijus (tikriausiai morfinas?) ne visiems padeda,tada gydytuojai turi parinkti kita nuskausminimo schema,yra net klaipedoje toks gydytuojas Albertjanas,paklausk savo gydytuojo,jis tikrai zino,tai jis is Vilniaus,yra net tokia Skausmo klinika,tai jis daro stuburo blokados ir daudar kitu budu ir vaistu
QUOTE
ZoVi, linkėjimai Jums. Vis pagalvoju, kiek suprantu viskas aukštumoje.
Iš aukščiau skaudžiau krentama... Jei rimtai, tai atlikinėju "techninę apžiūrą". Echoskopija švari, kraujo tyrimų ir markerio atsakymų eisiu kitą savaitę. Šiaip naktimis skauda sanarius, ypač vieno klubo. Onkologė šį nusiskundimą praleido pro ausis - tamoksifeno poveikis. Nesugalvoju ką daryti - ar bandyti ieškoti priežasčių ar dar palaukti.