Onkologines ligos 12

Jis jaunas - dar tik 29 metai siandien suejo.
Kiek zinau, tai su krauju problemu turejo nuo vaikystes. Yra pasakojes, kad kai budavo blogai, perpildavo krauja ir pusmeti ar metus jausdavosi vel gerai. O vat praejusia savaite perpile, bet geriau nepasidare, tai gavo siuntima i santariskes. Ten nakti praleido kazkokioj kapsuleja ar kazkame panasiai. Jetus kaip sunku, kai tiksliai nezinau kaip ten kas O tada pasake, kad leukemija. Ai dar anksciau jam vis tos kraujosruvos atsirasdavo, bet lyg ir ne leukemija dar buvo. Sake, kad dabar jam II stadija ir kol kas taikys chemoterapija.
Jis baisiai jaudinasi del savo vaiku (turi du maziukus berniukus), zmonos, statomo namo, darbo....
Va dar norejau paklausti jusu nuomones... Jis sake, kad nenori su niekuo bendrauti. Bet siandien jo gimtadienis. Tai dabar jau nebezinau ar eiti sveikinti. Kazkaip nesinori lysti per daug ar ikireti, bet nesinori ir kad jis jaustusi vienisas, visu pamirstas. Truputi pasimetusi esu

Pūslelės gali būti dėl vitaminų stygiaus. Todėl aš daryčiau taip: įsigyčiau prailginto veikimo vitaminą C Your life su erškėtrožėmis (man jis patiko, kitokio net ir nežinau, tiesą sakant), arba kokį nors kitokį, pvz. su ežiuolėmis arba
valgyčiau daugiau raugintų kopūstų (jei tinka ir mėgsta), spanguolių, gerčiau erškėtrožių arbatos (yra džiovintų vaisių pirkti). Tepčiausi žaizdeles medumi ir, jei nepraeitų pasirodyčiau odontologui, jei Mažeikuose gero neturit, puiki gydytoja yra Šiauliuose „Redontoje“ L. Degutienė. Ji dirba ir „Bokšto klinikoje“, gydo įvairius gingivitus, periodontus ir kitas burnos gleivinės ligas. Tikrai pasakys dėl ko tai yra ir patars ką daryti.****
didžiosios kulinarės Vi_ IR rasų lanka, sužavėta

Šeima, augantys vaikai, ateities planai - ta varomoji jėga, dėl ko reikia stengtis sveikti ir pasveikti.
Darbą ko gero teks apriboti.
Dėl bendravimo - priklauso individualiai nuo žmogaus. Aš manau, kad nereikėtų palikti vieno. Gydimas bus ilgas, teks patirti visko, bet neiškritimas iš gyvenimo , kaip kažkuri forumietė rašė, labai svarbu.
Tiesa, keistoka ligos pradžia. Taip senai viskas tęsėsi, ir mėlynės būdavo Gal sirgo kokia lėtine forma?
Nenusiminkite.

Būtinai eik ir pasistenk atitraukti jį nuo savo minčių. Kalbėk daug ir apie viską, bet tik nebūk įkyri su klausimais apie ligą. Jei pavyks išsiaiškinti diagnozę, vėliau surask literatūros ta tema ar kokių straipsnių ir duok pasiskaityti.

Va dar norejau paklausti jusu nuomones... Jis sake, kad nenori su niekuo bendrauti. Bet siandien jo gimtadienis. Tai dabar jau nebezinau ar eiti sveikinti. Kazkaip nesinori lysti per daug ar ikireti, bet nesinori ir kad jis jaustusi vienisas, visu pamirstas. Truputi pasimetusi esu
[/quote]



labas.kai man pasake,kad leukemija,buvo sokas,bet per google susiradau info lietuviu kalba,be to man isaiskino gydytojas labai daug ka,ir dabar as gyvenu,net nemastau apie liga man ja primena tik kai vaziuoju kraujo tyrimu darytis ir guldo i ligonine cemo daryt paprasciausiai jam reikia zinot kad yra sansu isgyt :4u:ir stipriai tuom tiket

KATYDID, gal tiesiog jį reiktų palikt ramybėj? iš tiesų, sunku kažką patart, priklauso, kokio artimumo esat draugai ir pan. vėl gi.. man pvz. nebuvo šoko dėl ligos (gal dar bus ), tad pas psichologus tikrai nėjau. Bet mano kita istorija ir kiti įvykiai supo. Kas dėl pažįstamų, tai mane iki šiol užknisa klausimas "Kaip sveikatėėlėėė???" ir pan Draugai aišku kitas dalykas, bet jie to ir neklausinėja Išvis nemėgstu sveikatos temos, nebent kam galiu padėt savo patirtim/išgyvenimais, vien dėl smalsumo patenkinimo nėra reikalo atviraut.

visa kita - tai procesas ir manau nereikia žmogui kvaršint galvos su patarimais, siūlymais pas psichologus ir pan. Jis pats dar turi viską savyje suvirškint, susigaudyt, nusiramint, kad galėtų teisingus sprendimus priimt. Beto, juk suaugęs žmogus ir jei matys reikalą pats paprašys draugų pagalbos. Mane bent perdėtas aplinkinių rūpestis visada erzino

Laba diena! Jau grizau is ligonines,ketvirta chemija baigta O labiausiai dziaugiuosi kad buvo paskutinis kartas kai dare punkcija ir leido i stubura vaistus Nes tu punkcijau reikejo tik 4,toks kursas.Jauciuosi normaliai,tik pykina .

Dave man siandien visus popierius kad sutvarkyti invaliduma.Gal kas papasakos,kaip ten viskas vyksta?

Klausiau gydytuojos del arbatos valancios,del Befungino,del vitamino C-nieko negalima.Befungina negalima del ten esanciu bakteriju.

Vi ir rasu lanka ,aciu uz tokius originalius receptus Reikes isbandyti

Ugne*Ine ,o tu nebuvai dar pas gydytuoja? As supratau kad vakar turejai eiti

Gabija ir as linkiu ko geresniu rezultatu

katydid ,net nezinau ka patarti,priklauso nuo zmogaus.Man lengviau kai su manim sneka draugai,sesuo,mama,kai issipasakoju.Bet su vyrais kitaip gal Ir kai suzinojau diagnoze nenorejau kalbeti visiskai,bet gal tik puse dienos,paskui susiemiai,nes buvo vos ne isterika.Pagalvojau kad nereikia gasdinti mamos ir kitu,nes jie pergyvena del manes gal net daugiau nei as pati.

O ligos priėmimas ne dienos reikalas.Ir koks ten priėmimas?
Jei gydymas sėkmingas mintys vienokios, jei ne kitokios.
Psichologiškai daug padėjo pozytyvioji literatūra, nors be antidepresantų nepavyko susitvarkyti.

Pirmiausiai pats žmogus turi suprasti, kad reikia save traukti už ausų.
O su vyrais tai sunkiau, jie sunkiai pripažįsta savo silpnumą , psichologas jiems iš viso nesuprantamas dalykas.
Jei žmogus prieštarautų vizitui pas psichiatrą ar psichologą, paprašykit šeimos gydytojos, kuri tiesiog jam išrašytų siuntimą ir pasakytų, kad tokia tvarka ir taip reikia.Bus toks šventas melas.O vyrai , kai mato nurodymą iš "aukščiau" paprastai neprieštarauja.
O pokalbis apie ligą irgi kievieno individualiai priimamas.Užuojautos sunkiai priimamos, kaip ir gailestis.Reikia natūralaus , neperdėto bendravimo ir rūpinimosi.

Sveikutės, Mergaitės,
Ačiū Arūne , Adis, Ūkanota už patarimus ir pasiųlymus. Jau nebėra tos pūslelės pas mamytę . Bet kada vėl pasirodys kitoje vietoje. Šnekėjau su klasioke vaistininke. Ji sakė, kad tai greičiausiai koks virusas. Bet neprošalį pasidaryti ir kraujuko bendrą tyrimą. Su parodymu onkogydytojai tai irgi - arba reikia kad ji tuo metu kai pas ją esam atsirastų, arba galime nespėti nuvažiuoti ir ji išnyks. Pas mamytės šeimos gydytoją eiti - tai ojojoj . Gali būti pirmas, o įeisi po 2-jų val. Daug be eilės. Kavutės ir t.t. Nors , kai mamytė susirgo, tai mes labai irgi pykti negalim. Du kartus ėjom ir abu kartus pati gydytoja mamytę pasikvietė anksčiau. Na, pasidarysim kraujuką ir dar luktersim. Greitai reiks skambintis ir mūsų ligelės gydytojai, tai pašnekėsiu. Valgo mamytė ir raugintų kopūstų ir vaisių... Įsišnekėjom šiandien apie tas pūsleles. Tai kai mamytė sučiaudo keletą kartų, tai iškart už keleto minučių ar pusvalandžio ir iškyla. Truputi pavarva nosis. Na, man panašu į kažkokią alerginę slogą ar dar ką panašaus. Ji sako, kad jai taip būdavo kai buvo jaunesnė, bet labai labai retai. Labiausiai nenoriu, kad ji nekaltintų Befungino dėl to. Bet dabar jau nurimo. Nes taip mes jau atsisakėme sidabražolės. Ji sakydavo, kad nuo jos atsiranda skrandyje tarsi tuštuma. Tai buvo manau nuo cheminių vaistukų, nes kai nebegėrė sidabražolės, ta tuštuma vis tiek atsirasdavo kiekvienąkart tarp lašinimų.

SVETA K. Matot, kaip viskas eina į priekį. Kas tie du karteliai belikę. Gerai, kad pasiklausėt gydytojos apie kitus vaistukus. Dabar žinot, kad negalima ir turit būti taip kaip yra. Svarbiausia tai ir toliau laikykitės.

Gabija - o Jūs savo rezultatų nežinote dar?

Mūsų Ugn*Inei gal kartais chemija prasidėjo? Na, šiaip ar taip linkiu jai viso ko geriausio, ir stiprybės, ir kantrybės.

Laba diena, norėčiau prisijungti prie jūsų ir paprašyti pagalbos. Neseniai mano mamai nustatė krūties vėžį. Kažką negero aptiko jau Utenos medikai ir nusiuntė į Vilnių. Kai ten nuvažiavom su eksta siuntimu, mus priėmė konsultacinėje poliklinikoje, padarė tyrimus ir pasakė 4 stadija (vėliau paaiškėjo, kad 3B). Mus ištiko šokas... Gydytoja tik pasakė, kad operuoti negalima, reikia trijų kartų chemijos, o paskui vėl žiūrėsim. Paskui sekė gydytojų konsiulimas ir dar tą pačią dieną paguldė į ligoninę bei pradėjo lašinti raudonąją chemiją ir po dienos išleido namo. Paguldžiusi į ligoninę gydytoja pasakė, kad reiks atvažiuoti po trijų savaičių į dienos stacionarą. Nepaisant siaubingo šoko, bent fiziškai mama jaučiasi gerai, net sunku patikėti, kad ji taip serga ir jai ir mums. Po trijų savaičių vėl mes onkologiniame ir šį kart dar kita gydytoja. Apžiūrėjo išrašė vaistų ir vėl chemija, susilašino ir mano. Kadangi visur einu su mama ir stebiu situaciją ne ligonio akim, tai man kažkaip keistai čia viskas. Na pasijaučiau kaip kokiam fabrike - atvažiavai - susilašinai - namo - lauk...kažko. PRAŠAU PADĖKIT kas susidūrė su tokia situacija... Gal reikia ieškoti vienos gydytojos, kuri pasirūpintų gydymų, ar čia tokia tvarka ir nieko nepakeisi, gal žinot kur ir kaip ieškoti, GAL GALI KĄ PASIŪLYTI, o tai dabar atrodo, kad niekas ir negydo ir nesirūpina net tyrimų rezultatais, kuriuos padarė ligoninėje. Beje stulpelinė biobsija parodė, kad tai agresyvi forma HER2 teigiamas, šitą faktą vos ne per prievartą pavyko išplėšti iš gydytojos, kuriai matyt visai nepriklauso tokie dalykai, ji tik skiria chemiją. Baisu... net po tyrimo rezultatų... TOKIŲ... gydimas nesikeičia. Įdomu pas kurią gydytoją siųs po trijų chemijų???????? Žodžiu milijonas klausimų PRAŠAU PADĖKIT, PATARKIT KAIP ELGTIS, NEGALIU SĖDĖTI SUDĖJUS RANKŲ......

Sveikute, vagiedre , gerai, kad parėjote čia. Būna , kad pirma lašinama chemija, tam kad sumažinti auglį. Gal ir Jūsų atveju taip yra , o po to žiūrės, darys tyrimus ir gal operuos. Jums gal atrodo, kad gydytojai nekreipia dėmesio, bet ligoniukų yra marios ir kikvienam jų jiems paprasčiausiai nelieka daug laiko, o dėmesio nori visi. Geriausia Jums būtų, kai vyksit sekantį kartą turėti visą klausimyną, ką norite sužinoti iš gydytojų, susirašykit ant lapo, ir klauskit. Taip nepasimesit. Jei turit laiko, perskaitykit po truputėlį ankstesnes temas. Daug patarimų. Dienos stacionaras toks ir yra. Atėjai, susilašinai ir eini ar važiuoji namo.
Gal atsilieps ir tos mergaitės , kurios konkrečiai susidūrė. Mano mamytė serga irgi krūties, bet IV st. Laikykitės. Viskas sustos į vėžes. Man atrodo, kad Jūsų atveju turėtų būti skiriamas Herceptinas, bet kiek žinau, tai ne visoms skiria. Bet gal aš klystu.

P.s. Pas mus dienos stacionare yra kita aptarnaujanti sesutė, o jei paguldo ilgesniam laikui - kitos. Taip tikriausiai buvo ir Jūsų mamytei. O šiaip turime vieną gydytoją, vadinamą chemoterapeute, kuri skiria vaistus, jų chemas, dėl visko tariamės su ja.

Mano atvejis ir stadija, ir HER... ir sokas buvo ne mazesnis. Pas gydytojus taip pat pakliuvau su extra siuntimu. As vilniete. Tik situacija su gydytojais kitokia. Pakliuvau pas nuostabia chemoterapeute. Ji mane itrauke i tema, taigi visa laika esu tik pas ja. Del "fabriko" yra dalis tiesos, bet matai, kokios minios zmoniu toj istaigoj. Gydytojai tiesiog fiziskai negali skirti tiek demesio, kiek jo noretusi ligoniams. As jau praejusi visa gydyma ir Vilniaus onkologinio gydytojams galiu sakyti tik komplimentus uz nuostabu darba. Na, gal man tiesiog pasiseke. Paprastai prie aukstesniu stadiju skiria chemija, kad sumazintu augli, paskui - operacija, paskui vel chemija, paskui spinduliavimas. Pakliuvot pas skirtingus gydytojus tik todel, kad viena karta gulde i ligoine, o kita - ne. Pries chemijas daro kraujo tyrimus, jei jie geri - lasina chemija. Kadangi mama gerai jautesi, tai kita karta nebegulde. As taip pat po chemiju sesdavau i masina ir namo. Faktas, del HER nieko nekeicia. Herceptina paprastai skiria po viso gydymo metams laiko. Gal po E.Umbrasaites knygos susidare ispudis, kad HER tai kazkas tooookioooo? Ir tokius ligonius reikia kitaip gydyti... tokiu yra daug... Jei yra MILIJONAS KLAUSIMU IR NEGALI SEDETI SUDEJUS RANKU, tai patarciau paskaityti sito forumo temas, tikrai surasi atsakymus maziausiai i puse milijono klausimu
Linkiu sekmes mamai! Patikek, gyvenimas diagnoze tikrai nesibaigia, o tesiasi toliau. Kai kam netgi geresnes kokybes, nes pasikeicia poziuris i ji Jei bus kokiu klausimu, gali klausti, bet as nedidele patareja, nes tokiu blogumu, kaip kitoms, man nebuvo. Nebent del gydytoju, bet gal pavardziu cia nelabai galima minet, tai tada per AZ. Dar karta sekmes!