Išsėtinė sklerozė

#61
QUOTE(Kuzia @ 2007 02 07, 23:25)
Pasiginčysiu. Būtent nuo tos ligos - nemirštama. Net esant žaibiškam progresavimui esant su visiška negalia galima nugyvent daugybę metų wub.gif . Tačiau organizmas nusilpęs linkęs  pritraukt papildomas ligas blink.gif . Pvz. Mano mama mirė po kraujo užkrėtimo ištraukus dantį blink.gif  unsure.gif . Be abejo, ne kokiom antisanitarinėm sąlygom, o ligoninėj unsure.gif .

na gal ir tavo tiesa unsure.gif taip mano tėtei prisimetė kitų rimtų ligų, bet viso to pražia IS verysad.gif
gal yra žmonių, kurių artimieji serga šia liga, galėtume susiburt, pabendraut, pasidalint patirtimi 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ddaivux: 08 vasario 2007 - 11:09
#62
QUOTE(Kuzia @ 2007 02 07, 23:25)
Pasiginčysiu. Būtent nuo tos ligos - nemirštama. Net esant žaibiškam progresavimui esant su visiška negalia galima nugyvent daugybę metų wub.gif . Tačiau organizmas nusilpęs linkęs  pritraukt papildomas ligas blink.gif . Pvz. Mano mama mirė po kraujo užkrėtimo ištraukus dantį blink.gif  unsure.gif . Be abejo, ne kokiom antisanitarinėm sąlygom, o ligoninėj unsure.gif .


Gal čia kiekvienam vis kitaip. Mano mama susirgo, būdama 45, mirė- 50. Po metų ji jau nebegalėjo vaikščioti, nejautė pusė kūno- nuo kojų galūnių iki liemens... 4metus pragulėjo lovoj.... ir vieną dieną mirė... Tiesiog išseko verysad.gif
Atsakyti
#63
QUOTE(carlabella @ 2007 02 08, 21:11)
Gal čia kiekvienam vis kitaip. Mano mama susirgo, būdama 45, mirė- 50. Po metų ji jau nebegalėjo vaikščioti, nejautė pusė kūno- nuo kojų galūnių iki liemens... 4metus pragulėjo lovoj.... ir vieną dieną mirė... Tiesiog išseko verysad.gif

mano tėtei ir panašiai verysad.gif dar dasimetė krūva kitų ligų, tokių kaip parkinsonas, epilepsija... ir t.t. unsure.gif reikalai ir labai prasti verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ddaivux: 09 vasario 2007 - 12:43
#64
mano mama irgi isseko. per trecia mano gimtadieni ji dar sedejo (mama susirgo iskart po mano gimimo, na pirmieji simptomai pasirode bent jau), ir atrode dar visai normaliai, na pablyskusi, sukudusi ir labai jai plaukai sergant patamsejo, buvo blondine, o tose nuotraukose plaukai jau tamsus. kai mire tai isvis juodi buvo. paskui ji is nuotrauku dingo verysad.gif paskutiniuosius metus praleido lovoje. daktarai jau niekuo nebegalejo padeti, tai seneliai, mamos tevai, pasieme ja globoti. beveik nieko nebevalgydavo. jai net kiausini sutrindavo, nes is silpnumo nebegalejo kramtyti, ir valgydino visokiom koselem. ir apverst jau reikedavo, pati nebepajegdavo, tik galva sukinedavo ir rankas judindavo. sake, pries mirti atsisake valgyti, graziai nusisypsojo ir nusukusi galva i kita puse mire. nu va apsizliumbiau verysad.gif . mama atsimenu tik is nuotrauku ir dar pora epizodu lyg is ruko.... mano kita senele, tecio mama sako, kad susirgo ji todel, kad karta labai isigando jos zasu doh.gif na bet ji dar sako, kad man gimda uzaks, jei su vaikinu gyvenam nesusituoke smile.gif doh.gif
sake, kad mamai visi buvo susitare nesakyt, kad ta liga nepagydoma ir kad ji mirs. bet manau, ji zinojo.
Atsakyti
#65
QUOTE(natinka @ 2007 02 09, 20:17)
mano mama irgi isseko. per trecia mano gimtadieni ji dar sedejo (mama susirgo iskart po mano gimimo, na pirmieji simptomai pasirode bent jau), ir atrode dar visai normaliai, na pablyskusi, sukudusi ir labai jai plaukai sergant patamsejo, buvo blondine, o tose nuotraukose plaukai jau tamsus. kai mire tai isvis juodi buvo. paskui ji is nuotrauku dingo  verysad.gif  paskutiniuosius metus praleido lovoje. daktarai jau niekuo nebegalejo padeti, tai seneliai, mamos tevai, pasieme ja globoti. beveik nieko nebevalgydavo. jai net kiausini sutrindavo, nes is silpnumo nebegalejo kramtyti, ir valgydino visokiom koselem. ir apverst jau reikedavo, pati nebepajegdavo, tik galva sukinedavo ir rankas judindavo. sake, pries mirti atsisake valgyti, graziai nusisypsojo ir nusukusi galva i kita puse mire. nu va apsizliumbiau  verysad.gif . mama atsimenu tik is nuotrauku ir dar pora epizodu lyg is ruko.... mano kita senele, tecio mama sako, kad susirgo ji todel, kad karta labai isigando jos zasu  doh.gif  na bet ji dar sako, kad man gimda uzaks, jei su vaikinu gyvenam nesusituoke smile.gif  doh.gif
sake, kad mamai visi buvo susitare nesakyt, kad ta liga nepagydoma ir kad ji mirs. bet manau, ji zinojo.

oi kokia skaudi istorija verysad.gif baisu pagalvot kas mūsų, o svarbiausia mano tėčio laukia verysad.gif jis dar šiek tiek pavaikšto, ta prasme iki toleto ir per kambarį, bet labai dažnai prasidėjo priepuoliai, veido paralyžius, vis dažniau nepavalgo pats, daktarai jau nieko guodžiančio nebepasako verysad.gif baisi ši liga, labai ilgai ji žmogų kankina. skaudu matyt kokį ji paverčia žmogų verysad.gif
Atsakyti
#66
QUOTE(ddaivux @ 2007 02 09, 21:21)
oi kokia skaudi istorija verysad.gif baisu pagalvot kas mūsų, o svarbiausia mano tėčio laukia verysad.gif jis dar šiek tiek pavaikšto, ta prasme iki toleto ir per kambarį, bet labai dažnai prasidėjo priepuoliai, veido paralyžius, vis dažniau nepavalgo pats, daktarai jau nieko guodžiančio nebepasako verysad.gif baisi ši liga, labai ilgai ji žmogų kankina. skaudu matyt kokį ji paverčia žmogų verysad.gif

Vėlgi, nereikia žiūrėti į kelis atvejus. Mano mamos ir natinkos mamos, kiek suprantu, istorijos buvo panašios. Liga suėdė mūsų mamas greitai ir negailestingai.
Kiti gi gali ja sirgti ilgai, jausti paūmėjimus, pagerėjimus, išgyventi daug metų...Turi būti labai sunku tokias istorijas skaityti žmonėms, kurie dabar išgyvena visa tai. Visgi norėčiau palinkėti neprarasti optimizmo, nes liūdesys, nervai bei pesimizmas dar nė vienam nepridavė sveikatos. Prisimenu J. Ivanauskaitės laišką visuomenei. Ji taip gražiai apibūdino savo savijautą, stiprybę ir meilę gyvenimui...
Aš vis prisimenu savo besišypsančią buvusią kolegę, kuri "sėkmingai (tikrai nebijau vartoti šito žodžio) serga jau daugiau kaip 15 metų... Vis dar dirba mokykloje, manau, daug kas nė neįtaria, kad ji kažkuo serga...
Stiprybės visoms
Atsakyti
#67
Paskutiniu metu teko nemazai dometis sia liga. ir tikrai, dvieju vienodu atveju nebuna, kiekviena sergnti zmogu ji puola skirtingai. Svarbiausia, neprarast vilties ir tikejimo. Skaudziausia tai, kad suserga jauni zmones, kuriems visas gyvenimas dar pries akis.
Atsakyti
#68
QUOTE(carlabella @ 2007 02 09, 22:07)
Vėlgi, nereikia žiūrėti į kelis atvejus. Mano mamos ir natinkos mamos, kiek suprantu, istorijos buvo panašios. Liga suėdė mūsų mamas greitai ir negailestingai.
Kiti gi gali ja sirgti ilgai, jausti paūmėjimus, pagerėjimus, išgyventi daug metų...Turi būti labai sunku tokias istorijas skaityti žmonėms, kurie dabar išgyvena visa tai. Visgi norėčiau palinkėti neprarasti optimizmo, nes liūdesys, nervai bei pesimizmas dar nė vienam nepridavė sveikatos. Prisimenu J. Ivanauskaitės laišką visuomenei. Ji taip gražiai apibūdino savo savijautą, stiprybę ir meilę gyvenimui...
Aš vis prisimenu savo besišypsančią buvusią kolegę, kuri "sėkmingai (tikrai nebijau vartoti šito žodžio) serga jau daugiau kaip 15 metų... Vis dar dirba mokykloje, manau, daug kas nė neįtaria, kad ji kažkuo serga...
Stiprybės visoms

labai ačiū už palaikymą 4u.gif
pritariu, vienodų atvejų nebūna, kiekvieną ji griebia skirtingai unsure.gif
gal žinot kur gaut daugiau literatūros apie šią ligą? na ne internete... gal teko kokių knygų skaityt, šia tema, domėjausi knygynuose, bet nieko neturi g.gif
Papildyta:
moni, o kur tu domėjaisi? internete? gal kokią literatūrą skaitei? būsiu dėkinga už bet kokią informaciją ar nuorodas...
Atsakyti
#69
QUOTE(ddaivux @ 2007 02 11, 11:39)
moni, o kur tu domėjaisi? internete? gal kokią literatūrą skaitei? būsiu dėkinga už bet kokią informaciją ar nuorodas...


Jei skaitai rusiskai, tai labai neblogas tinklapis http://msforum.samaradom.ru/
Lietuviski psl. http://is-centras.lt/
http://www.liss.lt/
Atsakyti
#70
QUOTE(moni @ 2007 02 12, 17:45)
Jei skaitai rusiskai, tai labai neblogas tinklapis http://msforum.samaradom.ru/
Lietuviski psl. http://is-centras.lt/
http://www.liss.lt/

ačiū mirksiukas.gif www.liss.lt teko lankytis.
Atsakyti
#71
as irgi manau, kad serganciam zmogui dabar svarbiausia artimuju parama, ne uzuojauta, bet parama. o jei zmogus pakankamai gerai jauciasi, tai aplinkiniam tikrai nebutina zinoti, kad jis serga. musu visuomenej i sergancius ziurima kaip i kitokius.
pasidomekit, tikrai zinau, kad didesniuose miestuose veikia zmoniu, serganciu sia liga, klubai. taip pat ten renkasi ir artimieji. gal butu kuo pasidalinti, informacija, ziniomis ar tiesiog gera nuotaika.
bet kuri liga dar nera pasaulio pabaiga, svarbu noreti pasveikti, noreti gyventi. tikejimas tuo daro stebuklus.
stiprybes sergantiesiems ir ju artimiesiems 4u.gif
Atsakyti
#72
QUOTE(natinka @ 2007 02 18, 09:52)
as irgi manau, kad serganciam zmogui dabar svarbiausia artimuju parama, ne uzuojauta, bet parama. o jei zmogus pakankamai gerai jauciasi, tai aplinkiniam tikrai nebutina zinoti, kad jis serga. musu visuomenej i sergancius ziurima kaip i kitokius.
pasidomekit, tikrai zinau, kad didesniuose miestuose veikia zmoniu, serganciu sia liga, klubai. taip pat ten renkasi ir artimieji. gal butu kuo pasidalinti, informacija, ziniomis ar tiesiog gera nuotaika.
bet kuri liga dar nera pasaulio pabaiga, svarbu noreti pasveikti, noreti gyventi. tikejimas tuo daro stebuklus.
stiprybes sergantiesiems ir ju artimiesiems  4u.gif

taip svarbu šiai ligai nepasiduot, o susitaikyt ir bandyt gyvent su ja. Mano tėtė iškarto pasidavė, puolė į didelę depresiją negalėjo su tuo susitaikyt, gal kažkiek tai ir lėmė tokį žaibišką ligos progresavimą unsure.gif o užuojautos tikrai šiem žmonėm nereikia, reikia tik ištiestos draugiškos rankos 4u.gif
Atsakyti