QUOTE(aurusha @ 2008 01 31, 15:47)
noreciau, kad ir mano mama daug optimistiskiau i visa tai ziuretu..bt manau po tiek metu bandymo jau po biski rankas neleidineja.. Visgi jai sunku, visa diena buna viena namuose su suniu..kartais uzeina kokia kaimyne..
as dar kol Lietuvoj gyvendavau tai su ja pasnekedavau, padedavau, o dbr vis laukia vakaro kol tetis grys...
ir tas pavarges ne sneketis buna nenori.. liudna man del jos
Oi,kaip sunku ka ir bepasakyti tokiam zmogui...As galvoju,kad labiausiai su sia liga padeda kovoti nusiteikimas ir artimuju meile... O kai ta meile yra toli,tai ir zmogui sunkiau.Na,as visko maciau per tuos kelis savo sirgimo metus,bet kol kas nezadu sustoti...Tuo labiau,kai matau jog man sekasi...Dazniau pasakyk,kad ja myli,nes tai begalo svarbu...