Įkraunama...
Įkraunama...

Kaip atsirado dukryte

Skaitinejau skaitinejau ir nusprendziau parasyti savo gimdymo istorija...

Tai va... Musu istorija prasidejo pries 3 metus. Susipazinom, po metu susituokem. Apie vaikus galvojom, bet planavom dar bent metukus pagyventi budami vien vyras ir zmona. Na, bet kaip sako zmogus planuoji, o kazkas is padebesu juokiasi. Taip nutiko ir mums. Tik gryzom is po “meduotos” keliones ir kazkaip keistai pradejau jaustis ir elgtis… Uzejo stiprus noras kepti sausinius, piragus, tortus ir kitus saldumynus (prisipazinsiu, kad iki tol buvo tik vienas bandymas tai padaryti beveik 10 metu ir laaabai nesekmingas, po kurio su konditerija net nebandziau suidraugauti)… Po eilinio saldaus sedevro sugalvojau, kad gal reiketu pasidaryti nestumo testa (pora dienu mmm velavo), bet vyrui apie tai nieko nesakiau, nes jau ne vienas testukas buvo sugadintas per visa musu bendra gyvenima. Todel paskambinau draugei, pakvieciau paragauti naujausio mano paruosto kaloriju uztaiso ir paprasiau, kad prigriebtu du nestumo testu (na, vistiek iki ryto neislaukciau, o ryta ir parodymai mazu bus kitokie nei ryte). Arbatele uzplikyta, skradukai sypsosi… Einu i vonia, padarau visa procedura ir dar nespejus paciai susitvarkyti, pamatau, kaip ryskeja II. Nemoku apsakyti, kaip suvirpejo sirdele, kaip smagiai pasisokinedama atstriksejau pas drauge (tada jau striksejom abi). Ta pati vakara pranesiau vyrui, pasakiusi, kad musu sunelis (taip mes vadinam savo katina) tures sesute arba broliuka… Ta proga is vyro gavau dyyydeli ir riebu bucki bei prasidejo laukimas lydimas visokiu planavimu, skaiciavimu ir viso kito.
Nestumas buvo pakankamai lengvas ir slandus. Pirma karta apsilankius pas gydytoja suzinojom, kad kleckui yra 5 savaites ir gimdymas nusimato rugpjucio 2 diena. Nuo 7 savaites prasidejo pykinimai… Smirdejo viskas – pradedant silkem ir baigiant nuosavu vyru. Gerai, kad ~13 savaite viskas baigesi ir vel galejau kartu su brangiausiuoju maitintis. Po truputi pradejo lysti visokie norai/nenorai maisto atzvilgiu (skaniausias patiekalas pora menesiu buvo vytinta zuvis su krem-sodos limonadu). 15 savaite islindo pilvukas (tada jau atrode, kad oho koks pilvas). Artejo diena kada turejom suzinoti leliuko lyti. Vis speliojom su brangiausiu kas ten pas mane gyvena (MB norejo sunaus, o as mergytes). Taigi, pagaliau abu ziurim issizioja i echoskopo monitoriu ir bandom surasti kiekvienam norimus lytinius organus, kol galiausiai gydytoto zodis pavercia mano norus realybe – laukiame mergytes! Matau, kaip vyras sypsosi, bet vistiek sugeba paklausti: “O jau nieko pakeisti negalima?”. Vos nenukrentu nuo kedes is juoko. O gydytojas liepia bandyti sekanti karta.
Taip jau gavosi, kad balandzio 4 diena vyrui teko isvaziuoti i Danija dirbti, bet sutarem, kad gris vasara kiek anksciau pries termina, kad dar spetume viens kitu pasidziaugti ir viska dukrytei supirkti (vyras grieztai uzdraude vienai, kol jis bus isvykes, ka nors pirkti, nes mergyte ir JO). Jam isvykus laikas labai neprailgo – sese, mama, draugai, oras puikus, visi tik stengiasi prablaskyti, uzimti… Ejo jau 35 savaite, kai gavau is vyro zinute, kad “po dvieju savaiciu pasimatysim”. Taip dziaugiausi taip dziaugiausi, kad vakare net prasidejo saremiai… Pradejau skaiciuoti – reguliarus. Paskambinau tevams, kai jie atvaziavo po kiek laiko ir greitajai (sariamiavau kas 3-4 min). Greitai mane supakavo ir isveze i AK. Ten buvo sustabdyta gimdymo veikla, subrandinti mazutes plauciukai. Viskas susitvarke. Pagulejau 5 dienas ir gryzau namolio toliau laukti brangiausio.
Isauso ta diena, tai bet kuria minute gali uzeiti vyras pro duris… Visa trypcioju, krypuoju is kampo i kampa, karts nuo karto pridedama ausi prie laukuju duru. Skambus, atsidaro durys ir: “Vaje, kokia tu stora!!!” O kur – labas, brangioji, <buckis>, kaip taves pasiilgau <buckis, stiprus apkabinimas> - ar kazkas panasaus??? Pasidziaugem visaip kaip vienas kitu ir pradejom ‘sopinimus’. Pora savaiciu iki termino: viskas supirkta, isskalbta, islyginta, sukalta, susukta, paklota, betruko tik leliuko.
Na, ir prasideda linksmieji vakarai – pasaremiauju ir praeina. Vyras kas kart vis taikosi isvesti gimdyti. Kas vakara pasitikslina ar siandien gimdysiu. Kokia valanda ar dvi neesu tikra, kol viskas aprimsta ir pasakau, kad ne. Taip paruosiamieji kankino 2 savaites. Galiausiai, liepos 28 diena nuejusi i tualeta ant kelnaiciu radau gumuliuka keistu gleiviu – valio! Kamstis issove, reikalai pajudejo! Katutes plojom abu su vyru (buciau galejus, dar ir koki breiko judesi buciau sumetus), nes paskutines savaites man stipriai buvo pradejusios tinti kojos ir siaip jau senai nebe graksti gazele jauciausi, o ir vyrui mano kas vakariniai gimdau-negimdau pora zilu plauku kainavo. Na ir ka liepos 29… Negimdau… Liepos 30… Rytas, dar negimdau… Nusprendem susitvarkyti paskutinius reikalus, tai nulekem i banka. Zmoniu laaabai daug, laukiam savo eiles… O man saremiukai… Neskausmingi labai, bet ir nekutenantis… Stebim abu laikrodi – reguliariai, kas 5 min. Po geros valandos jau sedim masinoj – vis dar saremiauju. Kad zinotume kokius planus kurpti vakarui nusprendziame del visa ko nuvaziuoti iki ligonines pasitikrinti. Priemime maloniai sutinka, ateina daktarelis, pasodina ant kedutes, pakrapsto pirstukais ir pasako, kad 4 cm atsidarymas bei priduria, kad galiu gultis ir laukti arba dar iseiti kiek pasivaikscioti ir sugrizti, kai kiek labiau prades skaudeti. Na, mes ir isejom. Pasdejom kavinej, papietavom, nuejom i kina ir… Saremiai baigesi… Kiek nusivyle ir pasake viens kitam “labos nakties” uzmigom…
Paryciuj pabundu nuo skausmo… Paskaudeno kiek rimciau nei vakar ir vel aprimo. Uzmigau. Vel skauda. Paziuri i laikrodi 4:30. Praeina ir vel uzmiegu. Vel pabundu nuo skausmo – i laikrodi 4:50. Praeina ir vel miegu. Bet nuo nuo 7 valandos ryto nei miegot, nei gullet nebegalejau… Pasikeliau, palindau po dusu ir vaikstau po namus karts is karto isiremdama i siena rankomis kiek pasilenkusi, issiskietus, kazkuria akimirka pagalvojau, kad ko gero atrodau kaip ozka isiremus i naujus vartus… Tik vietoj mekenimo padejuodavau… 8:30 padariau vyrui kavos ir liepiau greitai keltis, dar greiciau nusiprausti ir isgerus kava vezti mane gimdyti. Pramerkes akis paklause: “O tu tikra, kad jau, nes jau dvi savaites, kaip gimdai?” Bet vietoj teigiamo atsakymo uzejo saremis, tai ismeciau savo ozkos poza ir sudejavau. Truputi po 9 jau buvom ligoninej. Apziura – 7 cm atsidarymas. Keliavom tiesiai I gimdykla. Gyditojo pazadas, kad iki pietu turesim vaikiuka. 12 val – leliuko dar nera, nuleidzia vandenis. Skauda vis labiau. Vyras sale. 14 val – leliuko nera, pradeda lasinti skatinamuosiu. Skauda dar labiau. Vyras isprakaitaves beveik kaip as. 15 val – leliuko dar nera, bet skauda taip, kad pradedu prasyti gyditojos, kad mane pjautu, bet gaunu atsakyma: “Ka pjaut, ka pjaut? Vaikas jau lenda”. Prasideda stangos viena paskui kita… Girdziu kaip vyras praso, kad kvepuociau (matyt per skausmus buvau pamirsusi)… Ir galiausiai isgirstu gyditojos paliepima stumti. Stumiu… Dar stumiu… Ir vel… Staiga toks ‘pliumpt’ ir nieko nebeskauda – musu mergyte gime. Liepos 31 diena, 15:35, 3800 g ir 54 cm. Suvysto ja ir paduoda svieziai iskeptam teveliui palai kyti kol mane sutvarko (teko siek tiek mane kirpti). Kiek uzmatau stebiu savo vyra su dukra ant ranku sedinti kampe. Taip gera, taip grazu…Galiausiai ja paduoda man… Vyras glosto mane, dukryte… Neapsakoma laime… Galu gale mes tryse…
Atsakyti
labai grazu 4u.gif aukit sveikuciai wub.gif
Atsakyti
labai graži istorija 4u.gif sėkmės jums augant 4u.gif
Atsakyti
Labai idomi ir grazi istorija wub.gif wub.gif aukit dideles ir sveikos thumbup.gif
Atsakyti
4u.gif saunuole) sveikatos tau ir tavo dukrytei drinks_cheers.gif
Atsakyti
Šaunuoliai 4u.gif Visi trys - aukite sveiki ir laimingi 4u.gif
O po metelių kitų ir sūnelį sugaminsit bigsmile.gif
Atsakyti
wub.gif Labai grazi istorija 4u.gif
Atsakyti
sveikatytės dukrytei ir mamukui 4u.gif
Atsakyti
aikit didutes ir sveikos 4u.gif
Atsakyti
Aciu visom uz gerus zodzius! 4u.gif
Atsakyti
kaip smagu kaip viskas taip graziai ir nesunkiai..
aukit dideles ir sveikutes! 4u.gif
Atsakyti
Labai graži istorija... 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti