Reikėtų sukurti (jeigu dar nėra) temutę be komentąrų, kur būtų dedamos pirmosios pagalbos pamokėlės įvairiais atvejais. Viskas būtų vienoje vietoje, trumpai, aiškiai ir naudinga.
as ir verkiau...ir verkiu dar.Laikykites.Daktariu info visada patikrinu,esu isgirdusi,kad maziau prie kompiuterio sedekite,daugiau su vaiku uzsiimkite,ir tai del to,kad su gyd galejau padiskutuot apie mano dukrytes gydyma...ir kad jai kazkas yra ne taip...Visada susirgusi paskaitau apie kitus gydymo metodus ir kokius vaistus jus mamytes duodate savo maziukams...Pvz su baisiu stomatitu isvaziavome gydytis namo abiems vaikuciams naudojant tik daktarino tepala...Tik is cia gavau daugiau info ir jau sekancia diena laksciau po vaistines ieskot kad ir to saltalankiu aliejaus.... Stiprybes mamytei ir mazai dukrytei...
Sveikos mamytes. Likau sukresta istorijos. Nusprendziau ir as pasipasakoti. Mano sunui tuo metu buvo 1 m. 10 men. Paskambino aukletoja is darzelio ir pasake,kad temperatura pakilo vaikui. Parsiveziau namo,daviau paracetamolio temp nukrito, vaikas valgo,zaidzia. Apie 19 val.pamatavau vel temp.,nors vaikas zaidzia,aktyvus, ir nusterau 39,6! Skambinu greitajai 103. Sakau, vaikui temp auksta ka daryt? Moteriske sako, mes neturim vaiku daktaro!!! Tai ka man daryt? Vezt paciai i ligonine? Tai ne sako,atvaziuosim,kur gyvenat? Sakau, kaime,pasakau kaip rast. O ta moteriske lediniu balsu sako,o cia miesto greitoji,skambinkit i rajono GMP, dar pasake nr,bet as jo net negirdejau. Susisupau vaika i antklode ir i ligonine. Ten apziurejo gydytoja,pasirodo angina. Numuse temp., ir pasake,kad reiks antibiotiku,norejo guldyti,bet as atsisakiau. Nors negaliu paaiskinti kodel. Dabar suprantu,kad tada angelas sargas i ausi pakuzdejo. Buvo penktadienio vakaras,gydytoja suleido mano vaikui penicilino,israse ji leisti po 3 kartus per diena visa savaidgali. Rytojaus diena vaikas truputi pavalge ir nuveziau pas kaimyne vaistu suleist. Kai grizom sunus tuoj pat uzmigo,nors yra labai aktyvus. Kazkaip labai daznai ta diena tikrinau kaip vaikas miega,velgi nuojauta. Pastebejau,kad vaikas krupcioja per miegus. Kilo itarimas. Kai pabudo, norejau duoti sriubytes ir vel nusterau-visa burnyte buvo nuseta mazu pulinuku,liezuviukas sutines. Vaikas negalejo nei valgyti,nei gerti. Vos vos istengdavo nuryti vesaus vandenuko is buteliuko. Pasirodo tai buvo alergine reakcija i antra penicilino doze. Ligonineje sestadieni i tai tikrai nebutu atkreipe demesio ir dievas zino,kuo tai butu pasibaige. O as penicilino intuityviai nebedaviau. Taip prasikankinom visa sestadieni,naktis be miego,sekmadieni isvaziavau pagalbos vaikui ieskot. Vaistinej dave tokiu tableciu(deja,pavadinima dabar pamirsau) tai jau po pusvalandzio pradejo slugti tinimas,vaikas pradejo valgyt. Na,o pirmadieniui isausus,vaziavom pas savo seimos daktare,kuri israse kitu antibiotiku,daktarino tepalo ir viso kito,ko tada reikejo. Aciu Dievui, viskas baigesi laimingai. Tik savo kailiu patyriau,kad alergija vaistams gali buti labai pavojinga ir uzpulti bet koki organa. Todel raginu nepasikliauti daktarais ir reikalauti testu pries duodant naujus vaistus. Sekmes ir sveikatos visiems!
nelabai kas ir seniau ziuredavo, as pati alergiska penicilinui, atsimenu vaikas budama susirgau plauciu uzdegimu, sesele punkte suleido penicilino, po keleto min., pradejau dust, purtytis, tai dar pasake, kad nustok issidirbinet, tik, kai melynuot pradejau ir nugriuvau persigando, o as jau nieko nebeatsimenu
Jau penkios dienos praėjo, jau viskas gerai ... per plauką, o aš negaliu rasti ramybės, neagaliu atsigauti nuo siaubo, nebesvarbūs tapo daugelis anksčiau
labai dziaugiuosi kad visa si kraupi istorija baigesi gerai.
kazkodel mamos net ir tos viska zinancios ir sugebancios istikus nelaimei daznai pamirsta viska ka zinojo ir puola i panika.
ir man teko panikuoti (pirma kart gyvenime) mazdauk pries menesi. dar ir dabar negaliu pamirsti tod dienos. ir kiekviena sunelio isdaiga man tokia miela, nes vis pagalvoju kad jei viskas butu buve kitaip tai dabar jis toks mielas ir grazus nekrestu savo kasdieniniu isdaigu. tada jam buvo 1,2 m. vyrui ta diena darbe dave laisva. sedejom ir valgem priespiecius. vyresnioji dukra buvo mokykloje. (dziaugiuosi kad ji nebuvo namuose, nes ji labai myli broli ir jei mato kad jam kazkas negerai ja istinka rekimo isterija ir klykia "mama brolis, mama brolis!" tol kol jos neapkabinu ir nepasakau kad viskas gerai). taigi valgeme priespiecius ir sunelis paspringo kotletu. kazkur esu skaiciusi kad uzspringus kietu maistu ar kokiu daiktu reikia kisti pista gerklyten ir bandyti istraukti ta daikta, dar reikia maza vaika pakratyti zemyn galva. is pradziu sunelis kosejo, paemiau ji ant ranku, ikisau pirstus. ogi nieko. nieko nejauciau gerklytej. staiga jis nustojo koseti ir pasidare raudonas. pradejau ji kratyti zemyn galvyte, kad kotleto gabaliukas pasisalintu is kvepavimo taku. bet jis pradejo melynuoti. nejudejo. o va tada puoliau i panika. pradejau rekti vyrui - ka daryt? vyras paemes suneli pradejo stipriau purtyti. o as stovejau susiemus uz galvos ir ziurejau vergdama. staiga mazutis pradejo kvepuoti. ir verkti. jo verkimas skambejo kaip graziausia muzika. dziaugiuosi kad viskas gerai baigesi. tik va beda ta, kad iki tos dienos nei vienas neturejome ir nezinojome greitosios pagalbos numerio (mes gyvenam ne lietuvoj). nuo tos dienos visuose telefonuose turim isivede greitosios numeri. tikiuosi niekada neteks juo pasinaudoti ir tuo labiau patirti panasu kosmara
Kai vaikiukas buvo apie 6 mėnesių jam sukilo temperatūra iki 39. Buvo šeštadienis, poliklinika nedirbo tai numušus šiek tiek temperatūrą nuo ankstaus ryto važiavom i Santariškes (gyvenam už miesto, gailėjau greitosios benzino ir pagalvojau, kad taip bus greičiau). Santariškėse mūsų nepriėmė, pasiūlė važiuot į priklausančią, berods Marcinkevičiaus ligoninę. Nuvažiavom. Apie 2 valandas laukėm ir savo eilės. Vaikui jau buvo pakritus temperatūra, jis žindė, bet mane neramino, tai, kad mažiau nei įprastai. Daktarė paklausė temperatūros, sakau- užpakaliuke 39,5 buvo, tai atėmus 0,5laipsnio -39, o ji man kuo ramiausiai -reikia atimti iš pamatuotos temperatūros 1 laipsnį, (tai yra visiška ne tiesa), atliko visus tyrimus, ir neradę jokių uždegimų paleido namo - nurodę tik girdyti DAUG SKYSČIŲ. Daktarei sakiau - negeria, o ji man: - vis tiek girdyk..... Aš stengiausi girdyt - bet jis niekada negėrė iš buteliuko ir šiuo atveju apie buteliuką nebuvo nei kalbos - dar smarkiau užsičiaupdavo- kad nekiščiau. Prisivirus įvairių arbatyčių girdžiau šaukštuku - kiek tai įmanoma, bet jis beveik nieko negėrė ir vakarop nenoriai žindė. Vėl sukilo temperatūra ir pajutau acetono kvapą. Šį kartą kviečiau greitąją (nors ir vėl galėjau greičiau pati nuvažiuot, bet jau buvau pasimokius) - rajoninė gydytoja - buvo ypač supratinga ir pasakė, kad tokiems mažyliams skysčių netekimas gali būti mirtinas ir kartais minučių reikalas, kai dėl dehidratacijos nebespėjama jų išgelbėti. Atvežus su greitąja Santariškės priėmė, tik priėmus gydytoja pasityčiojo dėl mano išsigalvoto acetono kvapo. Tada pastatė mažiukui lašelines ir lašino skysčius visą naktį. Po kelių dienų vaikas buvo jau sveikas - ir nors atliko begalę tyrimų, realiai jokios ligos nerado, ir tik viena gydytoja tyliai pakuždėjo, kad gali būti sunkūs dantukai (kurių po šitos ligos išaugo iškart 4). Gal kam ir atrodys, kad aš kaip paranojikė, bet toje situacijoj, kai visi tik ir sakė girdyk DAAUG - vaikas negėrė nors tu ką ir manau, kad lašelinės apsaugojo nuo to kas galėjo įvykti.
Dėl springimo - aš taip pat girdėjau tą baisią istorija kai vaiko neišgelbėjo kai kvėpavimo takuose įstrigo obuolys, tik girdėjau, kad ne dalelė, o ta kietoji pertvarėlė. Kai mano vaikutis buvo visai mažiukas duodavau obuolį trintą, o metinukui turinčiam krūvą dantų- obuolį perpjovus, nulupus skūrelę ir išėmus visas pertvarėles.
Todėl obuolių bijojau. Kartą važiuojant automobiliu aš vairavau, o tėtis vaikui davė obuolio (vaikas jau mokėjo kramtyt), o mažiukas su visom skūrom jo prisikišo burną paspringo ir pradėjo dust. Tėtis nežinojo ką daryt ir visas suakmenėjo tik suriko man, aš staigiai stabdžiau, išokau iš mašinos, pribėgau prie vaiko, čiupau jį, išvaliau burnytę (neatsimenu ar kišau giliau pirštus), ir verčiau aukštyn galvą purtyt, kol pravirko. Man nepadėjo metodas kai vaikas guldomas ant kelio, svetimkūnis nepasišalino. Šiaip esu bailė ir tokiose situacijose pasimetu, tačiau kažkaip suvokiau, kad čia ir dabar esu vienintelė, kuri truputį žino kaip ir ką daryti ir turi kažką daryti.
Na ir dar baisumas. Kai dar kartą gulėjome ligoninėje su mažiuku, su mumis palatoj gulėjo 7 metų mergaitė serganti angina. Ji nuėjo į tualetą ir pradėjo kosėti, aš tuo metu kalbėjau telefonu. Nežinau kodėl atkreipiau į tą kosulį dėmesį, bet ta mergaitė iki tol kiek buvom kartu niekad nekosėjo, todėl perspėjau draugę, kad negaliu kalbėt iš kart įbėgau į tualetą. Mergaitė buvo sukniubus ir duso. Iki medicinos sesučių posto visas ilgas koridorius kelio, pagalba tolokai - tai griebiau ją už nugaros ir spausdama krūtinkaulį purtydama nešiau link palatos durų (būčiau nešus pas sesutes, nes pati tikrai nemoku suteik pirmosios pagalbos - tik kartą girdėjau kaip pasakojo-kad toks būdas pagelbėja). Atidarius duris išgirdau -jau man viskas gerai. Po to išsiaiškinau,kad mergaitė paspringo apelsinu. Visą dieną po to ją stebėjau. Po šio įvykio kojos rankos drebėjo, tai tik kažkur nugirstas patarimas pravertė. Gerai kad ligoninėj buvom, arti pagalba jei kas nutinka, o jei kur nors miške.....
Ta istorija apie kaimyno pagalbą sukrėtė, kaip gerai, kai yra neabejingų žmonių, kurie atsiranda tinkamu laiku ir tinkamoj vietoj.
ir šioje temoje, manau, turėtų pačioj pradžioj ir didelėmis raidėmis surašyta kaip elgtis, nes kartais nutikus nelaimei - reikia labai skubiai informacijos, kurios negausi skaitydama 17 puslapių.
Čia iš pasveik.lt
Pagalba užspringus vaikui
Jei užspringęs vaikas kosti, leiskite jam iškosėti svetimkūnį pačiam. Jei vaikas ima dusti, guldykite jį veidu žemyn sau ant kelio. Staigiu vidutinio stiprumo judesiu plaštaka 4 kartus per 35 sekundes suduokite tarp menčių. Užspringusį vaiką atverskite ant nugaros nenukeldami nuo kelio. Staigiais vidutinio stiprumo judesiais pirštais prispauskite krūtinkaulį 4 kartus per 35 sekundes taip, kaip darydami išorinį širdies masažą. 2-5 punktus kartokite tol, kol svetimkūnis bus pašalintas iš kvėpavimo takų. Vežkite vaiką į gydymo įstaigą.
ir šioje temoje, manau, turėtų pačioj pradžioj ir didelėmis raidėmis surašyta kaip elgtis, nes kartais nutikus nelaimei - reikia labai skubiai informacijos, kurios negausi skaitydama 17 puslapių.
As taip pat to noreciau - butu labai naudinga visiems
kaip baisu. istorija privercianti susimastyti. 
visos raso apie savo istorijas ir patirti, taciau jokiu punktu kaip elgtis nera 
arba reikia skaityti laaabai daug, kol randi ka nors naudinga...
