Estija - Latvija - Lietuva

Ne paslaptis, kad aš pats kartais organizuoju keliones, ne paslaptis, kad jos skirtos ne lietuviams, nes jos šiek tiek crazy... Taigi, iš tiesų buvo sunku apsispręsti, ar čia rašyti fotoreportažą, bet manau, kad kai kurios žinios bus įdomios ir supermamoms...

Taigi, pradedam nuo Estijos. Visi puikiai žino Saarema salas, tačiau ne turbūt ne visi žino, kad Estijoje priskaičiuojama apie 1521 salą. Man pasakojo, kad Estijoje yra viena pora, kuri kiekvienų savo vestuvių metinių proga aplanko vis po naują salą. Taigi, visoms kelionėms reikėtų gal 1500 metų...

Na o dabar grįžtame prie salos, apie kurią norėjau papasakoti. Tai būtų Naissaar sala, ji yra 10 km nuo Talino. Kai kada ji dar vadinama Nargen. Jos dydis tėra 18 kvadratinių kilometrų, ilgis 9 km. Gal ji ir būtų niekuom nepasižyminti sala, tačiau tarybiniais metais ši sala buvo uždaryta paprastiems žmogeliams ir joje buvo įrengta jūrinių minų gamykla. Taigi, ši sala atsigavo tik Estijai atgavus nepriklausomybę. O ir dabar ši sala atgyja tik vasarą, nes tik tada pradeda į ją keliauti turistai... O žiemai lieka vienas ar du žmogeliai. Beje, kaip ne keista būtų čia beveik nėra valdžios, nėra policijos (nes teoriškai ši sala priklauso Talino miestui, kaip ir šalia esanti kita Aegnu sala), taigi teoriškai čia gali veikti ką tik nori... O veikti yra ką - vien šią salą pažinti reikia gerų kelių dienų - vien ko vertos senos patrankų pozicijos, senos kareivinės, o ir siaurkas, kurio paskirtis buvo išvežioti minas po visą salą. Ir be abejo, šokiruoja visur besimėtančios senos minos...

Į šią salą galima patekti iš Piritos uosto, keltas "Monika" kelia savaitgaliais, tačiau kelia tik esant geram orui. O aš pats į šią salą patekau tik iš 3 karto - du kartus buvo blogas oras, o trečiam kartui nusisamdėme 1960 metų gelbėjimo laivą Tiesa, jis dabar priklauso privačiam asmeniui... Taigi, atrodo, kad būsiu pirmas turistas lietuvis, patekęs į šią paslapčių pilną salą...

Na jei ką domintų šiek tiek plačiau apie šią salą yra čia:

http://www.naissaar.ee/?id=732

Mes išplaukėme iš jūrų muziejaus teritorijos. Jame stovi 1910 metų laivas ir ... povandeninis laivas. Komentarų nereikia, ką lietuviai daro su senais laivais...



Salos uostas



Kelias iš uosto



Karinis miestelis





Baterijos likučiai (pasakojama, kad jos pastatytos caro kariuomenės, tačiau nė karto nepanaudotos realiai)



Po salą galima keliauti ir tokiu transportu:



Minų sandėliai



Ir vėl minos...



Salos pliažas:



Atsiprašau, kad prastos foto gavosi, nelabai koks oras buvo...

taigi, jei vakarinėje Estijos dalyje labai dažnai girdėsime estišką sneką, tai rytinėje jos dalyje dažniau gali išgirsti šnekant rusiškai... O visa tai dėl to, kad rytinė Estijos dalis turtinga naudingosiomis iškasenomis - klintimis ir skalūnais. Bene vertingiausios iškasenos vis tik yra degieji skalūnai - dėka jų estai dar ilgai ilgai nejaus energetikos krizės... tačiau tai ir turi savų minusų - būtent šias naudingas iškasenas kasa išeiviai iš plačiosios tėvynės... Gal būt tai įtakojo konfliktus dėl Bronzinio kario... Tačiau estai nebūtų estai, jei jie negyventų iš rusų - kol mūsų politikai rėkė klykė "Neprileisim Ivano prie vamzdžio" , tai per tą laiką estai pasistatė 5 naftos terminalus, kurie transportuoja rusišką naftą ir krūvą lenpjūvių, kurios perdirbdavo rusišką medieną... Na gal čia tiekos, per daug politinis nukrypimas... Taigi, pradžiai grįžtam prie cemento

Estijoje cementininkų sostine galime drąsiai vadinti Kunda miestelį. Šiame miestelyje cementas daromas nuo 1870 metų, čia 1883 metais pastatyta pirmoji Estijos elektrinė. Vis tik karo metu cemento fabrikas nukentėjo, tačiau išlikę statiniai išsaugoti ir paversti dar vienu turistiniu objektu. Beje, čia galima pamatyti ir pirmąsias cemento krosnis. O į patį fabriką jei yra pageidavimas - galima bet kada užsisakyti ekskursijas. Šį kartą aš pateiksiu nuotraukas iš klinčių karjero- taigi, tikrai ne kiekvienas čia patenka...



Klinčių pakrovimas



O čia mūsų transporto priemonė



Beje, sako, kad yra gylis iki kurio galima kasti klintis, nes giliau yra radioaktyvu... O pačios klintys čia kasamos sprogdinant...

Kad jau prakalbome apie radioktyvumą, tai tiesiog įdomumo dėlei reikėtų pasakyti, kad tarybiniais metais dar buvo uždari keli miestai - tai Paldiiski ir Sillamae . Pasakojama, kad Paldiski buvo įsikurusi povandeninių laivų mokomoji bazė, kad ten vis dar yra mokomasis atominis reaktorius, tačiau to paneigti nei patvirtinti negaliu... O va su su Sillamae yra kita istorija - sako, kad ten buvo atominių medžiagų perdirbimo gamykla. Kadangi šis miestelis yra prie pat kelio talinas - Sankt Peterburgas, tai sunkiai suvokiama, kaip šią paslaptį pavykdavo išsaugoti...

Aciu, Udriau, kad pasidalini.

O kokiu budu keliavote po sala: automobiliu, tomis begiais vaziuojanciomis drezinomis ar pesciomis?

Tiesa, visai užmiršau - estai iš Paldiski karinio miestelio padarė štai ką - uostas tapo dar vienu krovininiu uostu, namus išdalino nemokamai žmonėms (o ką padarė su kareivinėmis lietuviai?) Ten yra išlikusi caro laikų tvirtovė ir sena medinė geležinkelio stotis, stovinti prie pat jūros...

Na o dabar grįžkime prie degiųjų skalūnų. Kūrendama šiuos skalūnus Estija pilnai save apsirūpina elektra - tam estijoje stovi dvi elektrinės Estijos ir Baltijos. Vis gi kūrenimas skalūnais turi savų minusų - degant susidaro pakankamai daug šlako, kurio nėra kur dėti... Taip Kivioli pelenų kalnas yra pripažintas aukščiausias Estijoje - jo aukštis nuo papėdės yra 115 m, kai tuo tarpu aukščiausia natūrali kalva estijoje nuo papėdės tėra 84 m aukščio... Be to, kasant lieka nemažai pašalinio grunto, ir visa tai nepataisomai žaloja gamtą. Beje, skalūnai kasai tiek atviru būdu (karjierai) , tiek ir šachtų pagalba... Įžymiausioji šachta , be abejo , būtų Viru, o kas labai pageidaujate susipažinti su darbu šachtose gali aplankyti požeminį muziejų , įsikūrusį Kohtla-Nõmme miestelyje. Šis muziejus buvo įtrauktas į Didžiojo žygio po Baltijos šalis maršrutą 2008 metais, plačiau apie tai:

http://www.greatbalt...1001008&item=27

Tik pabuvęs ten supranti, koks vis tik velniškas darbas tenai - drėgmė, tamsu, triukšmas, dulkės ir visa kita.. Žodžiu... Pabuvęs ten supranti, kad mes taip nevertiname savo darbo...

Čia aš šachtoje Ir beje , važiavau tame traukinukyje, sugebėjau susiraityti ir atsisėsti. Ir vėl klausiams - o ką gi lietuviai daro su senomis gamyklomis ?



O man teko garbės pabūti dar toliau - didžiulė Estijos teritorija, kur kasami skalūnai žemėlapyje pažymėta kaip "NO PUBLIC ACCESS" , tai yra eiliniam žmogeliams nepasiekiama teritorija, kurią saugo tokia firma "FALCK". Mano turistai Estiją vadina Falck šalimi, o Falck - antrąja Estijos policija... Na, o norint patekti į šią teritoriją teko ilgai ir nuobodžiai miklinti liežuvį, kad įtikinti aukščiausios vienos firmos bosus, kol pagaliau jie pasakė - "ai matau, kad neatstosite" ...

Iš čia pradėjome kelionę:



Skalūnų pakrovimo vieta :



Beje, gyvenimas toje zonoje trumpas - iškasus vieną vietą , pereinama prie kitos, o visi statiniai paliekami likimo valioje. Tas pats ir su gyvenvietėmis... Ne visada apsimoka darbuotojus vežioti didelius atstumus...

Estijos elektrinė:

Taigi, Linole, keliaviome viskuom kuom įmanoma - ir laivu ir traukiniu ir autobusu... Autobuso vairuotojas tai stebėjosi - sako dar tokiu keliautojų nemačiau - sumetam turistus į traukinį, o autobusas dar dar iš paskos pasiimti jų... Na čia dar pora foto iš Estijos:

Mūsų užsakytas traukinys maršrutu Orava - Pečiorai prie Rusijos sienos - esantis tiltelis - jau siena:



Bokštas jau Rusijoje:



Upelis - tai ir yra siena...

Na turbūt jau reikėtų pereiti prie Latvijos - tiesa sakant su ja sunkiau... Ir ne dėl to, kad ji artimesnė, tačiau, kai pagalvoji - puikiai žinau jos vakarinę dalį - Liepoją, Kuldigą, Ventspilį, tačiau labai prastai žinau rytinę dalį - gal dėl to kad mano chebrai terūpi tik Gulbene ir Daugpilis - Gulbene dėl savo garvežiuko (tiesa, žadama, kad jis kitais metais grįž į Estiją) , o Daugpilis - dėl savo lokomotyvų gausos. Beje, jei kada nuvažiuosite į Daugpilį - nenustebkite, kad pasijausite Rusijoje - labai daug rusiškai šnekančių žmonių... Nors iš Daugpilio verta pavažiuoti į Kraslavos pusę - vien dėl to kad važiuoji nesugadintos Dauguvos pakrantėmis...

O Gulbenes pusė ir toliau į rytus - kartais galvoji, kad vis tik ten Dievo paliktas ir pamirštas kraštas - net neaišku iš ko ten žmonės gyvena...

Taigi, keletas fotografijų:

Malūnsparnis, nusileidęs privataus namo kieme ant Dauguvos upės krantų:



Viksa, mažas kaimelis Rusijos ir Latvijos pasienyje:





Ir įžymioji Marisa -





Nors tiesa sakant mes į Kraštus prie Gulbenes nusibeldėme ne dėl to - o dėl apleisto geležinkelio Gulbene - Žiguri. Skirtingai nei lietuviai, latviai visus uždarytus geležinkelius neardo... Nors nežinia koks sprendimas geresnis, nes būtent šita linija buvo žiauriai sunaikinta. Pagaliau ir ko norėti, čia traukiniai nevažinėja jau 10 metų. Taigi, pasikinkėme savo dreziną ir pirmyn...

Apleistas tiltas:



Kartais teko keliauti ir taip:

Na bet vis tik labiausiai "pramušė" kelionė jau uždaryti geležinkeliu Liepoja - Priekulė. Taip, taip, ta pati Priekulė, per kurią kažkada važiuodavo traukiniai iš Šiaulių į Liepoją arba iš Mažeikių į Skuodą. 30 kilometrų per 4 valandas... Nesitikėjau, kad pavyks tai padaryti... Maksimalus mūsų greitis buvo 29 km per valandą, o vidutinis - 9 km/h... Nežinia, ką galvojo žmonės, sutikti tame kelyje - moteris su vaiku senoje stotyje, ar moteris ant arklio. Pagalvojo, kad vis tik trenkti žmogeliai čia važinėja... Žvilgtelkit šį video:

http://www.youtube.c...h?v=bTmOs-_2AUQ

Nors... Tiesa sakant, pliurpiu aš apie tuo geležinkelius, tačiau puikiai suprantu, kad nealbai toms mamoms jie įdomus.. Bet, kai kurie iš jų gali būti įdomus ir joms Pvz. garvežiukas Ventspilyje - juk smagu pralėkti su beveik 100 metų senumo traukinuku...

http://www.youtube.c...h?v=4pYO2X8K5SY

Arba apsilankyti Cinevilloje... Na dar į šią vietą mūsų turistų firmos neveža, bet... Taigi, trumpai apie šią vietą - tai specialiai kino filmui "Rygos sargai" (Rigas sargi) sukurtas 1910-1918 metų miestelis, kuriame ir buvo nufilmuotos kai kurios šio filmo scenos. Na o dabar tai gausiai turistų lankoma vieta, nes pasijunti kaip praeito šimtmečio Latvijoje. O jei gerai nusiteiki ir dar išsinuomuoji drabužius, tai visai super gaunasi... Beje, čia galima paskanauti ir nacionalinių latviškų valgių... Taigi, vėl klausimėlis - ar Lietuvos verslininkai statys miestelį kažkokiam filmui daryti? Beje, šis filmas Latvijoje tapo tikru komerciniu hitu...

Tramvajus (o atrodo kaip tikras )



Mano turistai



O čia ir aš



Blyn , tik kodėl šautuvai tokie maži...

Įdedu video, kad geriau matytusi:

Garvežiukas:



Mano drezina:

Kadangi jau vienas vaizdelis prasprūdo iš Lietuvos, tai grįžkime atgal į ją... O grįžus beliko išgirsti iš mano grupės žmonių - sako, tu puikiai žinai, kad mes grįžę namo pasakosime apie Tavo šalį , o mums beliks pasakyti - žinai, Lietuva tai tokia šalis, kuri nori išlupti pinigus ir nesuteikti serviso... Ir man beliko tik pasakyti "na aš šitą žinau, bet nieko negaliu padaryti"... Jau rengiant šią kelionę teko susidurti su keistenybėmis dėl viešbučių - norint gauti viešbutį Mažeikiuose beliko iš viešbučių išgirsti tik "oi mes laukiam lenkų, tad jūsų grupė neįdomi" ir tik vėliau skaityti laikraščiuose - viešbučiai skundžiasi, kad nėra užpildyti. Keliaujant su grupe buvau šokiruotas aptarnavimu Klaipėdos viešbutyje "Reval inn" ( buvęs Baltparkas) - kai viešbučio restorane užsakius vakarienę mūsų grupės staliukai buvo sustatyti pakraščiuose, o per vidurį vietinė chebrytė žiūrėjo krepšinį ir pliumpino alų... Po galais , tada iškyla klausiams - kas viešbučiui svarbiau - turistai ar svetimi? Jau nekalbant tai, kad Lietuvoje už viešbučius moėkau 1,5 brangiau nei Latvijoje ar Estijoje. Tarkim, dabar aš užsakiau viešbutyje Taline kitiem metams grupei kambarius už 130 Lt! ir viešbutis ne bet koks, o 3* , pačiame miesto centre. Et... Ką ir besakysi, ar verta tada verkti, kad nėra Lietuvoje turistų ir daryti idiotiškus renginius Vilnius - kultūros sostinė...

Gerai, o dabar ne taip liudnai - netyčia sename poste iššoko dar vienas video, tad labai trumpai apie jį. Tai vaizdas nuo pačio didžiausio Lietuvos tilto - Lyduvėnų tilto. Visi mato jį tik iš apačios, na o mes juo pervažiavome... Jo ilgis beveik 600 metrų, o aukštis - 42 metrai. Jis pradėtas statyti I pasaulinio karo metais, bet kaip žinia, karai yra karai, tad dabartinį pavidalą įgavo 1955 metais...

Labai plačiai jo istorija aprašyta žurnale Verslo klasė 2008/06.

O aš jums siūlau dar kartą pasigrožėti vaizdais nuo jo:

Video



Ir foto:



kaip tos foto gaunamos... Na nežinau nežinau ar verta pasakoti...

Kad nebūtų taip nuobodu, tai va dar vienas video iš Lietuvos - šį kartą iš Kauno. Reikia pripažinti, tai vienas įspūdingiausių ruožų, kuris jungia Kauno stotį su Aleksoto aerodromu. Pradžia gal ir nelabai įdomi, tačiau... Traukinukas pasiskuka kelis akrtus ir pradeda kilti į kalną - tokiu serpantinu, kuris nelabai ir nusileidžia Šveicarijai.. O dar iš šonų esantys medžiai - tikras žalias tunelis... Rezultate traukinys užvažiuoja ant aeordormo pakilimo tako! Na čia belieka tik persėsti į lėktuvėlį ir pakilti į dangų...

Video:



Ir foto:







Na šiaip normalūs turistai tiek ir pasiskraidymą, tiek ir pasivažinėjimą gali užsisakyti.. Yra tokia ekskursija "Rieda rieda rateliukai"... Tik ji šiek tiek brangoka...