jaučiu didelį norą kiek paaiškinti apie savo nuotraukas. dėl tam tirkų priežasčių paskutiniu metu tik kelionių nuotraukas ir tegaliu parodyti. bet vis vien noriu, kad kelioninės nuotraukos nebūtų vien "snapšotai", tokio gėrio parsivežu skaitmeniniame formate kelis gigus (dabar jau dukrai muilinukę nupirkau, kad negaišti laiko fotografuojant "ką matau"). noriu, kad manuo juostiniai kadrai keliomis nuotraukomis (idealiai - vienu kadru) perteiktų miestą ar vietą, kurioje buvau. ir idealiam variante kad tą vietovės nuotaiką perteiktų ne tik man (buvusiam ir surištam tam tikru emociniu/prisiminimų ryšiu) bet ir daugumai žiūrinčiųjų. suprantu, kad tai sudėtinga, bet vis vien to siekiu. todėl ir laukiu komentarų. dėl techninės kokybės jau kurį laiką nebeabejoju (kai pradėjau fotografuoti nuo trikojo su paleidimo laidu ir matuotis ekspoziciją eksponometru techninio broko kaip ir neliko), bet vat turys kelia problemų.
dėl šių dviejų foto. labiau iš ties abajojau dėl antros, o ji įvertinta geriau

kodėl ji yra? man tiesiog patiko, kad Šveicarijoje radau pornokinoteatrą. tai sugriovė mano stereotipą apie šveicarus laikrodininkus/bankininkus. antras įdomus dalykas - pavadinimas "moderne"". šiais pornointerneto laikais, kai norą patenkinti poreikį žiūrėti pornografiją gali realizuoti neišeidamas iš namų, toks specializuoto kinoteatro pavadinimas man pasirodė grotesku. norėjau fotografuoti visiškai iš priekio, bet tada aš pats būčiau atspindyje, o to nenorėjau (tiesiog dingtų stebėtojo iliuzija), be to tie gyvenamieji namai ir gatvė man pasirodė įdomi tuo, kad lyg tos durys atveria kelią į kitą pasaulį, t.y. miesto gyvenimas lieka už jų, o viduje yra kažkas paslaptingo.
pirmoji man kaip tik atspindi Šveicariją: seno paveldo ir šiuolaikinių technologijų derinys (kuris daugumoje atveju atrodo gan organiškas). ta begalė laidų (troleibuso ar tramvajaus) man primins puikią ir išplėtotą visuomeniniotransporto infrastruktūrą. tai sustiprina ir veržlus šiuolaikinis tramvajus. o fone esantis pastatas su laikrodžiu (Šveicarijoje visi bokštai-bokšteliai su laikrodžiais, juk tai laikrodžių šalis) primins tai, kad šalis nematė jokio karo ir yra išsaugojusi daugybę senų ir gražių pastatų (kas skaito šioje vietoje, sveikinu - esate kantrus žmogus).
bet gal būt dėl to, kad nebuvo daug laiko pagalvoti apie kadrą, nes vaikščiojau su krūva nefotografuojančių draugų) jos ir išėjo tokios ne iki galo apgalvotos. kitą vertus aš nemėgstu ilgai galvoti prie ieno kadro ir labiau pasiduodu pirmai emocijai ir įspūdžiui. bet kokiu atveju šiandien dėsiu šiuos vaizdus ant popieriaus ir kurio nors susitikimo metu (šios ar kitos temos kontekste) parodysiu galima bus gyvai aptarti.
Papildyta:o, kol rašiau atsirado ir kitų nuomonių. su pastaba dėl pirmos kadravimo sutinku, bet perfotografuoti labai jau brangiai kainuotų

"na vkus i cvet vse flomastery raznyje" - auksinė mintis.