Hepatitas B

ačiū skaičiau visą temą, tiek visi indivudualūs atvejai.
Hbs neigiamas, vadinasi nesergu ir negaliu užkrėst kitų, bet 0,61 tai ne 0, vadinas kažkiek kontakto su virusiuku buvo. O jeigu ANTI-Hbs >3, tai irgi ne 0, reiškias kažkoks imunitetas minimaliai formavosi, o gal formuojasi.

Kiek skaičiau, sveikstant Hbs mažėja, tai formuojantis imunitetui, tas 0,61 turėtų sumažėt iki nulio?

Ar man dar susiformuos tas imunitetas pagal tokius rodiklius, ar reikėtų skiepytis? Juk vaiko tėvas serga, aš taip tikėjausi kad turėsiu jau imunitetą tam virusui, o dabar bijosiu bendrauti su juo.

Ir dar būtų įdomu ar galima užsikrėst palaipsniui, tarkim gauni truputį bacilų, kitąkart dar truputį tada dar truputį. Pirmakart tarkim organizmas bacilas atlaikė, antrakart atlaikė, o gal trečiakart neatlaikys, nes pirmus du kartus ir taip jų gavo...

O kaip galima skiepytis, jei jau turi truputį viruso, kaip tada organizmas atlaiko skiepus..

Niekur neradau išsamesnio straipsnio, visur ta pati info, kaip sužinot teigiamas ar neigiamas rezultatas, o smulkmenų niekur nėra, gal per daug aš čia suku galvą, bet nesinori sirgti

Naujoke25, ko jums bijoti bendrauti su buvusiu vyru? kalbantis neuzsikresit, nebent ruosiates su juo miegoti

kas daretes HBV DNR, gal galit pakomentuoti tyrimo rez. 403 TV/ml

Nedidelis kiekis viruso. Mano 215, bet mamos virs 500 ir sako nedaug. Ale nesiotoja.

tai gydymo neskiria tokiu atveju?

Nei man nei mamai neskyre, stebejimas kas puse metu. Mano pakile kepenu fermentu rodikliai, dare biopsija, laukiu rezultatu.

Gyvenu Uzsienyje. Mazdaug pries dvejus metus, parvykusiai i LT man diagnozavo letini, neaktyvu hepatita B.
Visiskai nera aisku, nuo ko ir kaip uzsikreciau. Itariame, kad ji turiu nuo kudikystes, kai man dare kraujo perpylima. Mano vaikinas iki siol "svarus" ir as ji pagaliau ikalbejau pasiskiepyti (dabar vaiksto, skiepyjasi ir bamba, kad reikia moketi uz kiekviena skiepa )
Anyway, tik suzsinojusi apie hep, pirmiausia meciau alkoholi visiskai (nors uzsienyje gydytojai sake, kad "nieko blogo karts nuo karto isgerti". Mesos iki tol nevalgiau ir toliau nevalgau, stengiuosi sveikai maitintis (bet visokiu picu ir coca colu penktadieniais neatsisakau).
Rukyti nerukau ir nerukiau.
Per situos du metus labai daug skaiciau apie visokius chronisko hepatito gydymo budus (pradedant tradiciniais interferon, etc baigiant visokiais augaliniais papildais, grybais, gyvuliniais praparatais (ale thyme extract'u). Per visa sita laika man ramybes neduoda viena mintis - kad visi sitie produktai skirti padaryti taip, kad organizmas pats nugaletu HEP virusus. Man tai buvo "Eureka" momentas. Vadinasi, norint ilga laika neleisti virusui per daug daugintis, reikia simtu procentu daryti viska, kad organizmo imunine sistema butu kuo stipresne. Tai yra tikrasis musu tikslas, o ne tiesiog viruso nugalejimas.
O budu kaip stiprinti organizma yra begales:
vitaminu kokteiliai,
Streso gyvenime atsisakymas per joga, meditacija, fitness'a ar dar kokias kitokias praktikas,
Akupunktura
masazai
sveikas sviezias maistas,
alkoholio, rukymo atsisakymas,
riebiu produktu nebevartojimas,
Ivairus organizmo valymo metodai,
Nevirto, nekepto "zalio" maisto dieta (karts nuo karto pazaliavalgiavimas)
gera nuotaika
ir t.t.t.
Visa tai tik teorija, kuria man teks isbandyti praktiskai, bet kai pagalvoji - argi Interferono esme ir poveikis nera organizmo imunines sistemos stimuliavimas? Nes jeigu taip, tai lygiai taip pat turetu veikti seniai visiems zinomos imuniteto gerinimo priemones. Gal pasirodys, kad as kvaila optimiste, bet tikiu, kad hepatito diagnoze galima priimti kaip dovana ir kvietima pakeisti savo gyvenimo buda is esmes

Mari, kaip laukiau kažko panašaus...
Man diagnozė buvo kaip iš giedro dangaus.
Sugalvojau, kad noriu duoti neatlyginamai kraujo. Po mėnesio sulaukiau skambučio...
Net nenoriu prisiminti, kokių minčių tada buvo...
Kaip ir tu buvau visiškai atsisakiusi alkoholio. Dabar per didžiąsias šventes taurę vyno ar šampano išgeriu... Rūkymo atsisakyti nereikėjo, nes nerūkiau.
Iš pradžių kas pusę metų reikėjo tikrintis, dabar tik kas metus, ar nepadidėję kepenų fermentai ir darytis ekoskopiją.
Greičiausiai jį gavau darydamasi tatiuruotę...
Kaip supratau, tu vaikų dar neturi? Ką manai tuo klausimu?
Aš jau vieną turiu. Patikrinau - ačiū Dievui, viskas gerai. Vyras taip pat jo neturi. Dažnai pagalvoju apie antrą vaiką - ir bijau...


Papildyta:


Šita tavo mintis superinė

as abi gimdziau turedama ir nezinodama apie hep b. abi aciu d sveikos, kiek esu girdejus tokiu mamu vaikuciai gauna daugiau skiepu kazkaip, bet gal kas pasakys kas tiksliai zino. o gydytoja yra sakius gali turet vaiku ir nebijot, tada jos klausiau apie esamus, tik ji suprato, kad apie planuojamus
O del dovanos tai nesutikciau... mano seimoj irgi visi svarus, bet kaip kalbetume jei butume juos uzkrete... kazin ar atrodytu jog hepatitas b kazkokia dovana... sutinku is vienos puses, kad pakeiti gyvenimo buda, tai labai liuks, bet dovana to nepavadinciau... As puse metu stresavau, pradzioj ir laidojau save ir ko tik nebuvo...

Na dovana ta, kad galbūt kitaip pradedi vertinti gyvenimą, džiaugiesi labiau kiekviena diena, perkainuoji vertybes...
Ar įsivaizduoji, kiek laiko jį turi? Ar žinai nuo ko?
O tavo artimieji pasiskiepiję?
Ar jau buvo taikytas koks gydymas?

Kaip džiaugiuosi, kad turiu su kuo apie tai pasikalbėti...

as turiu nuo gimimo ko gero, nes mama mano irgi ji turi. Gydymo jokio neskyre, stebi kas puse metu, pas mane fermentai pakile, tai dare biopsija, bet ir ten nieko blogo, tai toliau stebejimas, geriu vitaminus... yra tik beda kepenu suriebejimas, bet cia nuo antsvorio, vat tai ir gera proga susitvarkyt mityba... mano seimoj visi skiepinti, mazaja teko skiepint papildomai, nes nebuvo susiformaves imunitetas po skiepo, bet hepatito nerado pas ja aciu d.
Mamai mano irgi jokio gydymo neskirta, suzinojo irgi seniai dar manes nebuvo, tik tais laikais pavadino ta dalyka australiniu antigenu, negalejo but donore del to, zalio supratimo neturejau kas tas yr. Kai pati suzinojau, tada tik issiaiskinom. Tais laikais jai pasake nieko daryt nereik, dabar stebi ja irgi kas puse metu, bet irgi jokio gydymo.

O tu pati kada ir kaip sužinojai?
Nepyk, kad klausimų...