Gimdymas namuose, ar Lietuvoje tai saugu?

Smagu, kai zmones jauciasi teisus iki kaulu smegenu ir kita nuomone jiems neegzistuoja, tik, gal su tokiais tikrai geriau nesusidurt Jus galit pasirinkt, kur gimdyti Skandinavijoj, lietuvos girioj, ar kt., kas ka sake ir pasake teikiate kaip neabejotina fakta. As negaliu pasirinkt-priimt gimdyve, ar ne. Taciau man jos visos savotiskai brangios ir visiskai jaunutes, ir subrendusios, ir turtingos , ir vargses, ir mylincios savo gimusius kudikius, ir tos, kurios praso nedet ka tik gimusio zmogucio ant krutines, nes nesiruosia jo auginti...Suprantu, kad skirtingu zmoniu istorijos, gyvenimo patirtys yra skirtingos. As gerbiu kiekviena sutikta zmogu.
p.s. toks jau mano tas rasymo stilius, vargu, ar jis pasikeis :0

Tai va-o rašymo stilius labai daug ką pasako apie žmogų-kiek jame pagarbos kitam rašančiajam,tiek daug šansų,kad jos ir gyvenime(ir darbe tuo pačiu) .Iš jūsų rašymo stiliaus ,ben jau man ,pasirodė būtent jūs jaučiatės teisi iki kaulų smegenų(ir kategoriška labai)Na bet jei jūsu pacientės patenkintos jumis,tai tikrai labai labai smagu ,o visa kita-tik smulkmenos
p.s.tikrai nenoriu su nieko ginčytis ar pyktis,tačiau,kai teigiama ,kad nežinai,nepatyrei tai ir tylėk,tai jau tenka pasakyti savo nuomonę-visgi būna ir kitaip,nei tik taip,su kuo jūs susiduriate,o kad priimti kitokią tiesą sunku irgi natūralu-juk taip nesinori matyt tų klaidų,tai taip žmogiška..
Papildyta:


Amžius nebe tas O jei rimtai-norėtųs turėti galimybę tai daryti oficialiai(tai irgi suteikia saugumo) ir kad būtų visa gimdymų namuose sistema,pvz kad ir galimybė pasirinkti norimą pribuvėją .O šiaip-tai žinoma,kad norėčiau gimdyti namuose ir tik namuose ir suteikt vaikui gerą pradžią(man tai atrodo be galo svarbu) O pati ar dar gimdytum namuose?

Gimdyčiau

O dėl oficialumo... Kažin ar greitu laiku jo sulauksime. Bet gerai būtų

Belieka tikėtis kad nors mūsų anūkai sulauks

Vadinasi idėja tokia: tam, kad pastatyt gimdyvę "į vietą", vaikui skiriamas gydymas, rašomos netikros diagnozės ir atliekami nereikalingi tyrimai. Ir tai tie medikai, kurie paprastai nuo šventinio stalo tingi atsikelt, o čia tokią veiklą išvysto.... Šaržuoju, žinoma.
O štai antroji pastraipa mane tikrai sudomino. Iki šiol iš naminių gimdymų šalininkių ir juos patyrusių moterų pasakojimų buvau susidariusi įspūdį, jog naminiai gimdymai būna išskirtinai sklandūs, komplikacijos ir gimdyvėms, ir jų kūdikiams išskirtinai retos ir į stacionarą važiuoti nėra reikalo. Dabar gi jūs kalbate apie ne vieną atvejį, kai pagalba stacionare gimdymo metu ar po jo- buvo reikalinga

Kadangi gimdančių namuose ratas lt nėra didelis,tai tie atvejai greit ir pasklinda.Asmeniškai aš esu susidūrus su dviem tokiais atvejais.Turiu apie 100 pažįstamų ,kurie gimdė namuose(čia su giminaičiais,artimom draugėm,šiaip gerom pažįstamom ir tik kažkiek pažįstamom šeimom toks skaičius).Na,tai galima paskaičiuoti-iš maždaug šimto atvejų du-pasibaigę ligoninėj-čia daug ar mažai? Gimdyvo intervalas-apie 15 metų(turiu giminių,kurie savo vaikus gimdė namuose su pribuvėja vieni iš pirmųjų Lietuvoj(gimdyvė-medikė,pirmus du vaikus gimdė ligoninėj,bet sekančius kartus kažkodėl nebepanorėjo patirti tos ligonininės laimės).Mūsų šeimos gydytoja visus savo vaikus gimdė namuose.Kam tai pasakoju?-bus tų naminių gimdymų-sėkmingų ar ne visada tokių,kad ir kaip kas bekovotų su jais.. :)Tai ir būtų puiku,kad netektų Skandinavijon važiuot
O jei rimtai-kažin ar nors kažokių prošvaiščių yra LT dėl gimdymo namuose?Įdomu staiga pasidarė

Aš visada labai norėjau gimdyti namuose (negimdžiau tik dėl to, kad tai nėra oficialu - neesu įstatymų ir taisyklių laužytoja). Dėl savo požiūrio į patį gimdymo procesą. Bet ne dėl to, kad ligoninėje dirba "grubūs, nežmoniški, neprofesionalūs gydytojai" - mano patirtis visiškai priešinga, nors visus keturis vaikus gimdžiau "nesitarusi", prie skirtingų medikų komandų. O iš anksto susirasti sau priimtiną, gerą gydytoją ir susitarti, kad būtent jis priimtų gimdymą Lietuvoje tikrai ne problema, namuose gimdymus priimančios pribuvėjos nėra šiuo atžvilgiu išskirtinės, t.y. švelnesnės, žmoniškesnės ar profesionalesnės už visus Lietuvos akušerius ir ginekologus.

Nenoriu įsivelti į disusijas apie naminius gimdymus. Beprasmis laiko gaišimas Taigi trumpai. Motyvų gimdyti namuose turėjau daug, galimybė neužsirauti ant grubių, nesiskaitančių medikų - tik vienas iš jų.

Kodėl nebenorėčiau namuose? Visgi, remdamasi savo asmenine patirtimi, galiu teigti, kad naminis gimdymas Lietuvoje - tai prisiėmimas sau beveik visos atsakomybės. Ir ne vien moralinės. Ir tai yra gan rimtas vidinis krūvis.

P.s. o apie pasakaites, kaip Lt valstybiniuose gimdymo namuose visur viskas gerai ir gražu ir super, tai štai, pirmas pasitaikęs mamos komentaras iš Sm, rašyta šiais metais:
"Gydytoja priziurinti gimdyma buvo tik 3 kart atejusi... Gimdyma viena akusere prieme( Gimdziau ryta be 5 min 8 val) ir ji pareiske gimdymo vidury,kad jos darbo val baigesi (leido suprasti,kad duot kysi) ir kad ji neprivalo but su manim (nors vaikas jau lindo lauk) Zodziu... davem bapkiu... Po gimdymo pirma para visi graziai elgesi,taciau veliau man prasidejo komplikacijos,vyrui teko vykti i Vokietija,o as likau viena... Taigi pradejo leisti man antibijotikus savaite laiko tris kart per diena... Paklausiau,kodel man juos leidzia...Atbego i palata apsiputojusios dvi gyd.ir pradejo saukti,kad as nieko nesuprantu,kad snargle... Paklausiau,kas man yra,kad leidzia tuos vaistus...Tai atsove,kad neturiu medicininio issilavinimo,taigi neklausineciau.... Nu zodziu...
Daug visko nutiko.... Tarpviete perkirpo,nesukabino raumens... Zdz..."



Ir tokių istorijų daug..daug....

viena is priezasciu del o as pradejau saityti tema apie gimdyma namie, buvo Svirpleles (jei neklystu) istorija apie tai kaip ji pradejop gimdyti namie ir kaip veliau jos gimdymas baigesi ligonineje repliu pagalba , o pribuveja prisakius nieko nesakyti dingo, veliau net nepasidomejusi sia moterimi. Iki tol tik miglotai isivaizdavau kaip gimdo namie moterys LT. Bet paskaicius `daugiau istoriju-apie vaisiaus vandenu nuleidima namie piestuku, ar mezgimo vaseliu, man pasidare, atvirai pasakius, bloga. Taip, kad pririnkti istoriju ivairiu galima ir apie naminius gimdymus. O ka isgyvena moterys , kuriu naminiai gimdymai baigesi nesekmingai , galime tik isivaizduoti. Kada gimdymas ligonineje nesekmingas, zmones gali kaltinti medikus kaip zmones, ligonine kaip istaiga, ar net visa medicinos sistema. Kiekviena gimdymo istorija turi konkrecius veikejus tiek ligonineje , tiek namie. Negalima suabsoliutinti ir pasakyti-nevaziuokit i ligonine, nes jus ten "prakirps", "pripumpuos" antibiotiku ir pan. Jau per dvi temas apie naminius gimdymus buvo daug kas issiaiskinta. Taip, kad geru pvz. yra tiek is ligoniniu, tiek is namu. As tai linkiu visoms busimoms mamoms klausyti savo sirdies ir proto. Istorijos perpasakotos is lupu i lupas, priklauso nuo istorijos pasakotojo, vieni istorija nuspalvina ryskesnemis spalvomis, kiti sustiprina tas istorijos vietas, kurios jam atrodo reiksmingesnes nei kitos. Kiekvienas zmogus turi savo kelia i pasauli ir jis niekada nebus toks pat kaip "kaimynes Onutes". Bukit busimos mamytes drasios, tikekit savimi, niekada neabejokit savo galimybemis, ir isitikinsit, kad vieta, kur gime Jusu vaikelis nera svarbiausia.

p.s prisiminiau visai neseniai vykusia akcija, kurios metu buvo renkamos lesos kambodzos moterims, kurios neturi galimybes gimdyti ligonineje. Siulau labai ramiai visoms pagalvoti,ar noretumet, kad Lietuvoje gimdymai vyktu tik namie, gimdymus priiminetu moterys, kurios eina is namu i namus, amato ismokusios is savo tetu, mociuciu. Kad viskas butu naturalu-isgyvena stipriausi tiek kudikeliai, tiek gimdyves? Labai saziningai pacios sau atsakykit i si klausima.

Taip, tikrai baisu.
Nors pvz., mano naminiai gimdymai buvo visiškai kitokie. Ir visiškai nesvarbu kad aš čia dabar parašysiu, kaip buvo MAN, kaip nuostabiai ir profesionaliai elgėsi pribuvėja, kaip viskas puikiai baigėsi ir kaip paskui mūsų nepamiršo - juk vis tiek už etaloną, už bendrą pavyzdį imsite būtent Svirplelės istoriją, ar ne? Juk jums iš tiesų rūpi ne žinoti, kaip ten viskas vyksta ar nevyksta, o turėti progą ( t.y. per kokį nors vieną nesėkmingą atvejį) nors kažkuo pagrįsti savo išankstinę nuomonę. Tai kodėl aš negaliu daryt lygiai taip pat? Traukt iš interneto kraupius (o jie man išties kraupūs ) atsiliepimus apie mamyčių gimdymus ligoninėse.


Klausimas Aistelei, tiesiog smalsu - kiek gimdymų esate priėmusi ne ant gimdymo stalo-kėdės? Pvz., kai moteris tupi? Arba vandenyje? Ar galėtumėt priimti vaiką tuo atveju, kai moteris tupi (juk būna situacijų, kai stangos užsitęsia ir būtent tokia poza yra vienintelė galimybė pagimdyti natūraliai) - ar mokate tokioje situacijoje išsaugoti neplyšusią tarpvietę?

Man atrodo, kad kaip tik svarbu rasyti savo patirti, o ne tai, ka girdejai is pasakojimu. Man nereikia pagristi savo isankstines nuomones, del paprastos priezasties-as neturiu tokios, nezinau kokiam zmogui koks gimdymas yra geresnis, zinau, kad zmones skirtingi, skirtingi ju poreikiai, viltys. Be to tai, ka as dirbu, kiek as dirbu, kiek pati esu gimdzius, leidzia man issakyti savo mintis, ar as klystu? Si tema atvira, tai neturetu Jusu stebinti, kad ne visi zmones masto taip pat. Be to , isivaizdavau, kad moterys gimdancios namie yra samoningos, ismintingos, tolerantiskos, bet nemaniau, kad jos gali buti piktos, teisiancios, visada teisios.
I antra klausima Jums neatsakysiu, nes atsakymas Jusu nedomina, Jus jau atsaket pati sau tegu Jusu tiesa buna pati tikriausia tiesa