Gimdymas namuose, ar Lietuvoje tai saugu?

O niekada nepagalvojot,kad naujagimis gali mirti ir jei jam būtų buvus suteikta ta extrinė pagalba?

Pasvarstyti apie ką? Mes nežinome, ar tai buvo suplanuotas naminis gimdymas, ar namuose buvo dar kas nors be gimdyvės, kada buvo iškviesta greitoji(prasidėjus veiklai, ar užgimus negyvam naujagimiui), kokios mirties priežastys. Iš esmės nežinom nieko.Nelaimė reali, o pasvarstymai mūsų.... na toks virtualus pasidalinimas nuomonėmis.

Visiškai sutinku.Ir net neetiška tokį atvejį svarstyt.

O kas dėl saugumo...Mano nuomone, saugiam ir sėkmingam gimdymui vienodai reikalingi du faktoriai: pirma, tai vidinis, psichologinis komfortas. Ir antra - jei ką, šalia medikų komanda su visu būtinu asenalu.
Pirmas faktorius dažnai pamirštamas ar nepelnytai nuvertinamas. Suprantu, gal kitai vienodai, kur gimdyt - troleibuse, ligoninėj, su savo gydytoja ar stebint studentų kompanijai, o jai tas pats, jai visur gerai ir vienodai šviečia. Bet jautresnėms be šansų atsipalaiduoti, kai aplinka net ne šalta, o priešiška, personalas blaškosi po kelias gimdyves, seselės nemandagios (nes joms tai - konvejeris, o tau - vienas ar du kartai gyvenime), jokio pivatumo, jokios ramybės. KAIP tokiais atvejais koncentruotis, neįsitempti - nesuvokiu, gal todėl, kad pati esu prie tų jautresnių. Man tokiais momentais viskas susispazmuoja iki negaliu, ir nieko neįmanoma padaryti jokiomis valios pastangomis.
Ir kitas momentas, visiems aiškus ir suprantamas - med. pagalba. Todėl šiai dienai vis tik esu prie nuomonės kad geriausias pasirinkimas būtų privati gimdymo įstaiga su atskiru jaukiu kambarėliu (ne palata) gimdyti, kur nieko nėra, tik gimdyvė, gal vyras, o akušerė (su kuria bendrauta prieš gimdymą, su kuria jaučiamasi gerai), pasirodo tada, kai jos prireikia. O už sienos - pasiruošusi gydytojų komanda, jeigu ką.
Praktiškai šio varianto nebandžiau, bet teoriniai pasvarstymai tokie

dažnai mūsų laikais tas jausmas, kad medikai yra šalia taip pat suteikia papildomą saugumo jausmą, tik su sąlyga, kad medikais tikrai pasitikima

Taip, vienodai reikalingi abu faktoriai. Ir apie tą pirmąjį, sutikit, imama kalbėti ir galvoti vis daugiau. Ir tai gerai. Tik labai gaila, jog, neretai, antrojo sąskaita Kai skaitai namuose besiruošiančios gimdyti moters mintis apie "sušiktus medikus", kurie tik ir taikosi pakenkti naujagimiui ir gimdyvei, kyla mintis: kas bus, jei visgi naminio gimdymo atveju prireiks tos papildomos akušerinės pagalbos. Su kokiom mintim, nuotaikom važiuos ta jautri gimdyvė į ligoninę, kur aplink- vieni priešai?

[quote=flight,2012 03 24, 12:02]
Pagimdžiau du vaikus namuose, sėkmingai. Kur garantija, kad ligoninėje man nebūtų pasakę, jog namuose pagimd-žiusi nebūčiau niekaip? Kas tiksliai žino, kaip būtų jeigu būtų?
Va man ligoninėje būtų stojusi gimdymo veikla šimtu proc. (Labai gerai žinau savo psichologines ribas beigi silpnumus, žinau savo kūno rekacijas ). Na ir, būtų cezaris. Ligoninėje. Kiek tokių atvejų, kai viena med.intervencija jau nulemia kitą intervenciją, ir t.t. ir t.t?

Ne apie pasakyma eina kalba, o apie prireikusias taikyti priemones naujagimiui, tokiu namie nelabai isivaizduoju... O del pagimdymo, tai galima pagimdyti bele kur, tik kas po to?
Jau nekalbu apie staiga iskilusias gresmes vaisiui ir motinai, kuriu nenumatysi is anksto-prieslaikinis placentos atsidalinimas, virksteles pirmeiga ir kt. Aisku, kai nezinai, kad taip gali buti tai ir sirdies neskauda...

Šiaip mano trečias gimdymas buvo labai panašus į jūsų aprašytą teorinį variantą, tik tas kambarys buvo gimdykla, ir ne privatūs gimdymo namai. Personalo elgesys buvo fantastiškas, niekas niekur nesiblaškė ir jokio priešiškumo, atvirkščiai tiek gydytoja, tiek akušerė atsižvelgė į visus norus, priminė ir kaip kvėpuoti, ir stumti, palaikė, tikrai buvau nustebus gerąja prasme. Paklausė ar skiepyti po gimdymo, leido kiek noriu gulėti vaikučiui ant manęs, žiūrėjo ar gerai žindau ir t.t.
Tik palyginus su kitais gimdymais aš pati daugiau rodžiau iniciatyvos viską išsiaiškinti iki gimydmo su gydytoja ir uždavinėjau visus klausimus kokie kilo.




Papildyta:


Be abejo, kad gali mirti, jeigu jis silpnas. Tik gerai suteikta ir laiku suteikta pagalba gali dovanoti gyvybę tikrai daug dažniau, negu tos pagalbos nebuvimas iš viso.

Turbūt akivaizdu, kad po gimdymo nekvėpuojantis kūdikis gaivinamas turi daugiau šansų išgyventi, negu negaivinamas.

gerbiamoji, aš gimdžiau namuose ir esu labai laiminga dėl sėkmingo gydymo. Tačiau manau, kad nevalia būti "visiškai užtikrintai" ir kad geras pasirengimas yra būtent visų atvejų apmąstymas. Bent jau tyloje, savyje. Garsus afišavimasis tikrai nepadės. Ar žinote, kad gimdymas dažniausiai "slepiamas" -nuo seno žmonės šį procesą aptarinėdavo PO TO, pribuvėją į namus kviesdavosi patyliukais (dabar dėl daugelio priežaščių irgi), galudienė nėščioji nesirodydavo ir nekalbėdavo apie save...

Net kyla įtarimų, kad jūs provokatorė tik nesupykit... Naminės gimdyvės nebūna tokios ... aršios, kiek teko matyti.

Klaipėdoje yra puikus minimalios rizikos gimdymų skyrius - juo domėjotės?

Minėta istorija laikraštyje nieko nepasako, nes informacijos visiškai maža. Nematau galimybių apie ją diskutuoti.

Dar norėjau parašyti, kad tikrosios statiskos mums nelemta sužinoti. Niekada nesužinosime kiek vaikelių, kurie gimsta ir ilgai neįkvepia, paskui ima ir įkvepia spontaniškai... be neonatologo (reikalingo/bereikalingo makalavimosi aplink jo jautrius kvėpavimo organus). Nėra galimybių surinkti tokios ir panašios statistikos - nes medikai visada KĄ NORS DARO pagal savo protokolus ir taisykles.

Aš, kaip ir galbūt daugelis namuose gimdančių, tiki - kad absoliuti dauguma naujagimių pradeda kvėpuoti patys (nors gydytojai jam ir labai blogus balus duotų), kad dauguma gimdų (jei joms netrukdoma) sėkmingai susitraukia, kad dauguma veiklų išsivysto pakankamai greitai, kad gimdyvė ir vaikas liktų sveiki... O kad kiekvienam "vėlavimui", "mėlynavimui", tonų padažnėjimui (matai tai pridusimas ) rašomos diagnozės - tai jau medikų darbas... Jiems to būtinai reikia.

Todėl didžiają dalį atseit reikalingos pagalbos aš laikau nereikalinga. Ir daugelio komplikacijų - nelaikau komplikacijomis. Ir todėl tikiu, kad dauguma gimdymų saugiai gali vykti be medikų. Arba su medicinos mokyklos auklėtine - akušere/pribuvėja...

Mes tiesiog kalbame skirtingomis kalbomis. Bet juk galime išklausyti viena kitos. Tai įdomu. Pvz: medikų algoritmai sako: gimdos kaklelis būtinai turi atsidarinėti vieno cm/val greičiu... arba gimdymas turi įvykti per tiek ir tiek valandų po vandenų nubėgimo... arba...
O kai kurios moterys sako, kad jos nori "atsidarinėti" lėčiau, arba gimdyti ilgiau.
Juk nėra absoliučios tiesos. Yra mūsų tikėjimas, pasirinkimas kuo tikėti, ilgametė patirtis... O ši vakarietiška (klasikine vadinama) medicina yra jauna. Žmonijos patirtis ilgesnė, gilesnė ir platesnė.
Matau tokios diskusijos prasmę dialogo inicijavime - kad mūsų medikai ir įstaigos nustoti jaustis visažiniais, diskutuotų, kalbėtų ir prisipažintų klydę. Kaip jie dažnai šiandien ir daro: ima ir įleidžia iš gatvės į palatas, leidžia gimdyti vandenyje, leidžia mamai maitinti kūdikį kada šis nori, o ne pagal režimą... ir vieną dieną jie leis - mamai gimdyti namie, nes supras, kad patys jie ne viską supranta ir kad ne visa tiesa surašyta vadovėliuose.

labai graziai parasete, absoliuciai pritariu.
apie savo gimdyma namuose pradejau kalbeti praejus beveik metams po gimdymo o ir dabar, tiesa sakant, man maziausiai norisi viesai dalintis tuo, kas ivyko, nes tai buvo mano ir musu graziausias ir asmeniskiausias isgyvenimas...

beje, kam aktualu, pasidomekit, kiek mediku ligoninese leidzia naturaliai ispulsuoti virkstelei, pries ja nukerpant (ir kokia yra to svarba). ir naturaliai iseiti placentai, jos netraukiant (nes tai sukelia kraujavima). gimdziau ligoninej su labai gera gydytoja. bet ji abu kartus padare sitas "klaidas" - as jas vadinu klaidomis, isitikinimu, kad medicina zino geriau uz gamta. bet taip toli grazu nera. o netenkame mes ir musu vaikai - netenkam ramybes, hemoglobino, kraujo, dalies dziaugsmo galu gale. tik ne visi suprantame, kad netekom arba suprantam gerokai veliau.

visgi Lietuvoje namuose negimdyciau. eiline ligoninej dirbanti akusere stokoja igudziu, reikalingu vaikeli priimti namuose.

Taip, tik deja, tai turėtų ne stebinti, o būti norma, savaime suprantamu dalyku..

Dabar gi, tik privačiai (ir tai dar klausimas) galima gauti bazines sąlygas visapusiškai saugiam gimdymui. T.y., pvz., mano nuomone - atskiras kambarėlis, į kurį niekas neina sąrėmių metu. Nelandžioja jokie anesteziologai su epidūriniais pasiūlymais (taip, jie yra jei jų pireiktų, už sienos). Esi ten viena ar su vyru, sąrėmiauji kaip nori, judi kaip nori, gali vaikščioti, gali klūpoti ir pan. Visiškai privatu. Akušerė ateina tada, kai jau laikas gimdyti - vėlgi, gimdai kaip nori, klūpodama tupėdama etc., arba vonioje, akušerė prisitaiko prie pozicijos, jos pareiga yra padėti iškvėpuoti ir priimti kūdikį be plyšimų (neturiu omenyje nenormalaus, ekstremalaus gimdymo etc.), o taip pat - kviestis medikų komandą, jei eigoje iškyla nesklandumų. Apie chamiškus komentarus ar nekultūrą nėra net kalbos, be to, akušerė yra ne pirmąsyk matomas žmogus, su ja palaikytas kontaktas dar nėštumo metu, jaučiamasi komfortabiliai. Viršktelė nupulsuoja, placenta užgimsta pati (belaukiant placentos užgimimo, gimdyvė apmaunama šiltomis kojinėmis, pridengiama pledu, nes tuo momentu paprastai krečia drebulys). Vaikas su išvalytais kvėpavimo takais (jei reikia) - ant krūtinės, akušerė apžiūri placentą, ar visa, apžiūri gimdyvę, ar nėra įplyšimų ir pan. Viskas, juos palieka vienus, kol neiškyla klausimų ar pagalbos prašymas. Vyras iššauna nealkoholinį šampaną

flight - man atrodo, net BAK'e neleidžia gimdyti norimoj pozoj - kaip ir tūpint, nes juk ten dirba tie patys gydytojai iš Antakalnio.

Bet ne už tą pačią algą Šiaip, tai juk ne mano problema - aš gimdau kaip man (atatinkamai, ir vaikui) yra geriausiai, poza irgi daug lemia, o akušerė/ medikai tegul daro tai, ką turi daryti iš savo pusės, t.y. priimti gimdymą. Juk taip turėtų būti?