Gimdymas namuose, ar Lietuvoje tai saugu?

Nesakiau, kad negali . Čia jūs šitaip interpretuojat. Vis nepriprantu prie to, kad šitiek daug žmonių yra visiškai neapsišvietę ir nė neketina šito daryti. Į ligoninę nuvažiuočiau ekstra atveju net piko metu per maždaug 10 minučių, nes gyvenu beveik pačiam miesto centre. Aš nesu naivi. Tiesiog jūs esate bailės (nenoriu nieko įžeisti, tiesiog nerandu, kaip kitaip išsireikšti). Taip sakau ne dėl to, kad bijotumėte ar nesugebėtumėte pačios pagimdyti, o dėl to, kad bijote, jog ne viskas, ką jūs girdėjote iš gydytojų, yra tiesa. Daugiau apie gimdymą namie papasakosiu tada, kai sėkmingai sūpuosiu sūnelį ant rankų. Nes panašu, kad nė su viena iš jūsų nėra įmanoma be puolimo ir smerkimo diskutuoti šia tema. Labai linkėčiau atmerkti akis ir sugebėti sau pripažinti, kad yra žmonių, kurie apie tai, ko neišmanote jūs, žino daugiau, nes nebijo sužinoti, kokiame mėšle iš tiesų gyvename. Tai tiek

atleiskit, bet kolkas matau tik tiek, kad manot, kad esat vienintelė teisi ir viską žinanti ir kitokios nuomonės net nebandot svarstyt... ir dar kaltinat kitus tai darant... tikėjaus tikrai radus su kuo padiskutuot nes turiu ir tokios ir tokios patirties, deja kaip matau jūs dar tam nepasiruošus diskusijai bet kuriuo atveju sėkmės

Šnekėdama apie kitus žmones turiu omenyje daugelį, o ne jus asmeniškai. Tiesiog tikrai tikėjausi, kad bus bent keletas mamų, kurios turės tokios patirties ir galės patarti ir papasakoti savo istoriją, bet viskas, ką čia perskaičiau tėra tik negatyvas, smerkimas ir žeminimas. Kad motina nenormali, naivi, kvaila, idiotė, kam nebėga pas medikus, kai nėra reikalo. Tai kur čia diskusija?

Ar tikrai viską perskaitėte Jei neklystu šioje temoje(jų iš tiesų yra buvusi ne viena) yra pasisakiusios moterys, kurios gimdė namuose. Bet panašu, jog jūs norite ne diskusijos, o pritarimo ir palaikymo, kitaip man tikrai nesuprantama jūsų gana agresyviai gynybiška reakcija ne tik į oponavimą, o į paprasčiausią patikslinantį klausimą

i tema uzklydau netycia. perskaiciau tik kelis paskutinius puslapius ir esu siek tiek sokiruota del nuomoniu kategoriskumo...

as trecia vaikeli gimdziau namuose, Norvegijoje. Pirmi du sekmingai nors ir su siokiom tokiom komplikacijom, gime LT ligonineje. mediku darbu LT buvau patenkinta, pogimdyvine prieziura - taip pat.

namuose gimdyti pasiryzau gana racionaliai, ivertinusi savo gyvenamos vietoves privalumus ir trukumus, visa situacija ir savo pacios nora. LT ko gero nesiryzciau gimdyt namuose, nes pribuveja ir akusere - ne visai tas pats... Norvegijoj gimdymas namuose yra viena is keliu alternatyvu, kuria moteris gali pasirinkti. tai siek tiek papildomai kainuoja, bet ne tiek daug, kad butume atsisake. su akusere susipazistama likus porai men iki gimdymo, kalbamasi apie viska - taip pat ir KODEL moteris (ar abu su vyru) nori gimdyt namuose. yra tam tikra sistema tu gimdymu priemimo, t.y. procedura - kaip tai daroma, kaip fiksuojama, kas daroma kritiniu atveju ir t.t. po gimdymo as gavau visa savo gimdymo eigos aprasa - fiksuotas laikas saremiu, atsidarymo, vandenu nubegimo, zodziu, visa eiga fiksuota, matuotas kraujavimas po to (yra tam tikri naminiai metodai), placentos ir kudikio svoriai, zodziu, viskas surasyta smulkiausiai.

nestumas buvo normalus, pirmi gimdymai irgi normalus, as ne tik nebijojau, bet tiesiog labiau norejau gimdyt namuose, nes buvo ziema, mane labiau baugino kelione i ligonine slidziais kalnu vingiuotais keliais...be to, nemegstu ligoniniu. O kadangi gyvenam nuosavam name, kur yra visos reikalingos salygos, man buvo paaiskinta smulkiai KAIP gimdymas vyksta namie, ir buvo atsakyta i pora bauginanciu mano klausimu, kurie nedave ramybes: kas daroma, jei apsisukusi virkstele, kaip teikiama pagalba, ir kas, jeigu gimdyve smarkiai kraujuoja.

akusere man atsake i abu klausimus ir likau rami. Norvegijoje namuose gimdyma gali priimti tik spec. pasiruosusi akusere. jos to mokosi papildomai prie visos bendros savo gydytojo praktikos, keleta metu. be to, po gimdymo namuose ji savaites begyje aplanko moteri su naujagimiu bent 3 kartus.

nenoriu per daug issiplesti, bet jei dar tektu gyvenime gimdyti, gimdyciau TIK namuose (jei nestumas butu sklandus). skirtumas tarp kudikio gimimo namuose ir ligonineje yra didziulis. turiu galvoje tai, kaip moteris isgyvena gimdyma kaip dvasini virsma. namu sienos padeda visom prasmem. ramybe ir komfortas nesulyginami su pacia geriausia ligonine... bet man maloniausia buvo, kad vaikeliui gimus tu tiesiog jau esi namuose, tau niekur nereik vaziuoti, tave supa mylintys artimieji, namiskiai, kurie labiausiai to stebuklo lauke. taip, jie aplanko ir ligoninej, daug kas gali teigti, jog tai tas pats. bet tos, kurios gimde namie ir ne namie, supras, apie ka kalbu. buvau rami tiek pries gimdyma, tiek gimdydama, tiek ir po jo. sitas gimdymas man buvo graziausias isgyvenimas is visu triju gimdymu

jeigu gimdyti namuose leidzia salygos, motinos ir kudikio sveikata , yra profesionalus mediku personalas - as tik UZ. taciau kazin ar rizikuociau su pribuveja, net ir labai daug gimdymu priemusia... tyrimai amerikoje rodo, kad tarp gimdyviu namuose yra zenkliai maziau tarpvietes plysimu ir nukraujavimu atveju. taciau apskritai tokiu tyrimu yra mazai ir tyrimo imtys nera dideles. be to, tai longitudiniai tyrimai, tesiami daug metu - stebimas naujagimiu, gimusiu namuose vystymasis ir t.t. pati dalyvauju tokiame tyrime taip pat.
as manau, kad mediciniskai yra saugiau gimdyti ligonineje. bet psichologiskai ir dvasiskai gimdyti namuose yra daug didesne svente ir komfortas. beto, man asmeniskai pasirode, kad mano viena akusere buvo atidesne uz visa mediku komanda, kai priimamas gimdymas ligoninej (daktaras, akusere, sesele). ji dare tokius dalykus, kas niekad nedaroma ligoninej, o tai labai padejo ir fiziskai. be to, laiku pasakydavo tinkamus zodzius, leido gimdyti mano pasirinktoj pozoj (patikekit, jau vien del to gimdymas yra kitoks)

beje, as visai nemanau, kad gimdymo vieta lemia motinystes dziaugsma nereikia buti kategorskoms - kiekviena renkames kas mums atrodo geriausia, saugiausia. tikrai neverta draskytis akiu uz ar pries ir uzgaulioti vienai kita ar medikus. LT medikai geri. ligonines irgi neblogos. nelaimes atveju pasitaiko visur. nevykeliu mediku - taip pat.
ar gimdyti namuose - kiekvienos moters asmeninis sprendimas. neverta nei agituoti uz, nei nuteikineti pries

puiku... parašiau, kad turiu tokios patirties, parašiau, kad gyvenu šalyje kur tai normalus ir suprantamas dalykas, taip pat perskaičiau temą ir negatyvo neradau daugiau nei kur kitur kur vyksta diskusijos tokiais jautriais klausimais, normalu, kad yra žmonių kurie yra tik už vieną pusę, normalu, kad yra tik už kitą, bet visada yra žmonių kurie yra per vidurį ir priima sprendimus atsižvelgdami į kitų patirtis, į galimas pasirinkimo galimybes ir sugeba savo sprendimus paremti faktais, o ne emocijom kad oi kaip čia mane puola, o aš tai už natūralizmą... 'tie sušikti gydytojai žudo mūsų vaikus'... jums buvo užduotas ne vienas labai protingas klausimas į kurį jūs turit sau atsakyti prieš rinkdamasi gimdymą namuose, bet šito jūsų atsakymuose aš nematau... nepuolu jūsų ir nekaltinu... bet iš širdies patariu labai gerai viską apsvarstyt ir labai atidžiai susidėliot pliusus minusus, galimybes ir riziką ir tik tada priimt sprendimus... nes viena menkutė klaida ar savęs pervertinimas kitaip sakant... jums gali kainuoti pačią didžiausią kainą...

Mano praeityje trys gimdymai (Lietuvoj).

Olandijoj vienas iš didžiausių Europoj naujagimių mirtingumas. Statistikas suvedinėja, tik turbūt jūs jų neskaitėt.

Kadangi dar negimdėt ir kaip suprantu realybėj nebuvote susidūrusi nei su gimdymų, nei su greitosiomis (Lietuvoj), tai jūs viską labai idealizuojate. Gydytojai to neskatina, nes žino kuom viskas gali baigtis ir kokio dydžio atsakomybė yra (kūdikio mirtis gydytojams gręsia mažų mažiausiai ilgu tyrimu ir tampymu).

Mary L. savo pasiryžimo gimdyti namuose nepatarčiau labai viešinti, o ypač - forumuose. Pagimdysit - tada pasipasakosit, jei norėsit.

Ir dar. nusiteikti, kad viskas bus gerai - puiku. Bet apsvarstykit, ką darysit (detaliai), jei medikų pagalbos visgi prireiktų.

Tiesiog man labai keista, kad nemačiau nė vieno pasisakymo, kuriame bent jau panašiai drąsiai būtų buvę pasakyta, jog labai dažnai perdedama ir kad tai nėra katastrofa. Galiu pateisinti baimę tų mamų, kurios gyvenime niekada tam nepasiryžtų, nes yra prisiskaičiusios daugiau negatyvios informacijos apie gimdymą namie arba tiesiog labai labai bijo. Galų gale dėl dar kokių nors priežasčių. Aš daugelį kartų iki nėštumo guliausi kryžiumi, kad nė už ką gyvenime pati negimdysiu. Ne tik kad pati, bet tik su planiniu cezariu ir ne kitaip. Per pastaruosius porą metų vyro dėka medicinos srity sužinojau begalę dalykų. Labai daug kuo domėjausi, skaičiau, žiūrėjau tokius dokumentinius filmus, kurių niekada jokia televizija neparodys, nes niekam nėra naudinga, kad žmonės žinotų tiesą. Nebandžiau savęs iškelti aukščiau kitų, tiesiog taip norisi dar kažkam papasakoti tą patį, bet baisu, kai žmonės agresyviai ginasi nuo informacijos, kurios nežino.
Neperskaičiau tikrai visų šitų temų, nes tik pastaruosius keletą mėnesių čia intensyviai ieškau informacijos ir domiuosi kitų patirtimi. Bet ir nepuoliau rašyti visiškai neskaičiusi, nes tai būtų tiesiog juokinga. Tenoriu rasti bent vieną, kuri nepanikuotų dėl visų įmanomų "gal", nes tai vadinama paranoja. O norint visu 100% pasiruošti gimdymui namie vistik norėtųsi su kažkuo apie tai pabendrauti. Su kažkuo, kas tai jau patyrė. Bet sulaukiau tik kritikos, kad neva nė nenumanau, į ką veliuosi. Čia mano pirmas vaikiukas. Nesiryžčiau tam jokiu būdu, jeigu būčiau visiškai žalia ir nebūčiau nieko apgalvojusi. Man tai ne žaidimas ir ne bandymas kažkam kažką įrodyti. Tiesiog matau, kad nėra diskusijos, tik nuomonės

Aš gimdžiau irgi tris. Visus Lietuvoj. Domėjausi gimdymais namuose. Trečias gimdymas irgi buvo gražiausias ir lengviausias. Beveik namuose Kadangi jūs gimdėt Norvegijoj, tai jūsų atveju sakyčiau rinkitės kur norit, namie ar gimdymo namuose.

Jeigu kalbant apie Lietuvą, tai nuomonė po visų straipsnių ir patirties liko vistik kategoriška.... Namuose Lietuvoj gimdyti nesaugu, tiksliau yra didelė rizika.

Pirmiausia nėra pagalbos sistemos gimdančioms namuose ir greitosios tikrai ne greitos.

Mano trečias gimdymas buvo lengvas. Namuose prabuvau beveik visus sąrėmius. Nuvažiavau į gimdymo namus jau esant pilnam atsidarymui. Vaikas pradėjo dusti gimdymo pabaigoje Jeigu tokia situacija būtų buvusi namuose su "dvasine pribuvėja", tai kaip būtų baigęsi galima tik spėlioti.... Pradėjus vaikui dusti gydytoja ir akušerė mano atveju elgėsi fantastiškai, visais būdais skatino mane stumti ir padėjo stumti. Taigi vaikutis gimė sveikas. Gražus.

Kadangi trečias gimdymas iš principo buvo lengvas, tai apie gimdymą nors ir GN pasakyčiau tą patį, ką pasakė zioglis2 apie gimdymą namuose, nuostabus virsmas, nuostabus jausmas. Tik mano nuomone gimdymo grožį ne namų sienos suteikia, o gamta. Tiesiog trečias gimdymas lengviausias, todėl visą tą nuostabumą gali protu suvokti ir pajausti. Esu nustebusi gimdymo namais gerąja prasme. Gimdymas buvo natūralus ir atsižvelgė į visus mano norus.


Pirmo gimdymo atveju vaikas buvo lengvutis, tačiau atrodė, kad ant manęs kažkas laaabai sunkaus, nesuvokiau praktiškai nieko (nes pirmas gimdymas buvo labai ilgas ir sunkus, nors ir visiškai natūralus ) , o trečias vaikutis buvo didelis ir sunkus, tačiau aš nejaučiau jokio sunkumo, nuostabus jausmas, žodžiais nenusakomas. Po antro gimdymo, nors ir gana lengvo vaikutis nekvėpavo ir neverkė... Buvo daugiau negu baisu, gerai kad viskas gerai baigėsi. Ką darytų pribuvėja tokiu atveju namie?


Aš už natūralumą visur kur tik įmanoma. Namuose gimdyti gražu ir saugu, jeigu tas gimdymas Skandinavijoj, Vokietijoj ir pan. O Lietuvoj, tai sakyčiau galima per sąrėmius būti namuose (jeigu gydytoja leidžia) ir jeigu tie sąrėmiai nesunkūs, ir jeigu gimdymas ne pirmas

gimdyti namuose saugu, jei yra visos reikalingos priemonės ne tik dvasinei gorovei, bet ir fiziniam saugumui užtikrinti.