QUOTE(Arya @ 2011 12 06, 23:50)
O tas, kurios retkarčiais užsuka į tokias temas ir svariai pasisako, kad namuose gimdyti bijotų - irgi pas psichoterapeutą? Be to, tai ką parašėte neatsako į klausimą kaip gimdymo eigą gali paveikti baimė
Smagaus skaitymo!
Žinai, teko žiūrėti tokį video apie komplikuotą gimdymą, kuris vyko ligoninėje, kuri neturėjo pakankamai geros aparatūros vaikelio gelbėjimui, Amerikoje tai vyko. Tėvai, augindami neįgalų dėl gimdymo komplikacijų ir nepakankamos aparatųros vaiką, sukūrė filmuką apie savo istoriją, kurios moralas - kitą kartą gimdysime tik toje ligoninėje, kuri turės visą naujausią aparatūrą... Kaži kodėl yra tokios ligoninės, turinčios ne visą naujausią moderniausią aparatūrą ir leidžiama priimti gimdymus paprastose ligoninėse, iš kurių komplikacijų atveju vežama kažkur kitur?
Būtinai!
Pas mus kazkaip baisiai skamba zodis psichoterapija, bet cia ne tas pats kas psichiatrija
O kaip gimdymo eiga gali paveikti baime, kaip as Jums galiu atsakyti, ar Jus pati galit atsakyti? Jus paveiks vienaip, mane kitaip, Jusu baime vienokia, mano kitokia. Jus gal akcentuosit gimdymo aplinka, man gal aplinka nerupes? Ar Jus galit kategoriskai teigti? As negaliu. Man nesuprantama kaip galima is anksto nusiteikti bus taip ir taip, o gal bus visai kitaip? Arba , kas gali pasakyti jei butu buve taip, tai butu buve?
Del aparaturos, tikriausiai sutiksite, kad zmogus ja sukure tam , kad galetu pagelbeti kitam? Ar izvelgsime begediska nora pakenkti? Net reples gimdymui priimti buvo sukurtos , nes buvo tikimasi, kad tai kazkam pades. Zinoma, kazkam padejo, o kazkam ir pakenke.
Papildyta:
QUOTE(Natuke @ 2011 12 07, 08:52)
ar skaitėt M Odent'o "Gimdymo atgimimas"
arba gal rusų k jo knygą "Cezario pjuvis"(išleista angliškai, bet rusišką vertimą galima parsisiųsti, o anglišką reikia pirkti
)
Tiesiog jis pirmas gerai aprašė, kad moters organizmas veikia taip, kad normalus natūralus gimdymas geriausiai įvyksta būtent kai mama jaučiasi saugi, neįsitempus. Gimdymo veiklą gali sutrikdyti ne tik šiaip ta patologinė baimė, kurią mamą jaučia, o tiesiog paprasta įtampą, kurią mes jaučiam kai atsidūreme tarp nepažįstamų žmonių, beveik be drabužių (visos mamos labiausiai įsimena nieko neuždengiančias naktinukus), su kūno skysčiais tekančiais per kojas, nepažįstamam kambary ant šaltų plitelių.. Atrodo lyg nieko tokio, pakentėsiu dėl vaikelio.. juk suprantama - ligoninė.. bet pasirodo tokia savijauta trikdo saremių kokybę ir lietina veiklą. Na o ta tikroji paniška baimė gali gimdymą ir sustabdyt
Ir jokia savitaiga, stengimasis pakentėti vardan leliuko nepakeičia moters prigimtės - mamai pačiai svarbu šitą dėsnį suprasti, suprasti kas su ja vyksta ir pasistengti iš aksto pasiruošti ir kuo įmanomai daugiau pakeisti aplinką, parinkti palaikymo komandą, netgi parinkti savo aprangą, kad kuo daugiau tą įtampą sumažinti..
Papildyta:
ir dėl skatinimo dar
prieš naudojant intervencijas, ar Lit ligoninėse yra bandomos natūralesnės priemonės, kurios taip pat gali padėti išvengti vaistų - kaip ir spenėlių masažavimas?
Ir jokia savitaiga, stengimasis pakentėti vardan leliuko nepakeičia moters prigimtės - mamai pačiai svarbu šitą dėsnį suprasti, suprasti kas su ja vyksta ir pasistengti iš aksto pasiruošti ir kuo įmanomai daugiau pakeisti aplinką, parinkti palaikymo komandą, netgi parinkti savo aprangą, kad kuo daugiau tą įtampą sumažinti..
Natuke, kaip suprasti jokia savitaiga nepakeicia moters prigimties? Juk nestumas , gimdymas ir yra prigimtiniai dalykai, kodel jauciame itampa? Gal del to, kad labai esame prigasdintos girdetu gimdymu istoriju ir pradedame abejoti savo prigimtimi? O jei mes zinotume tik teigiama gimdymu patirti? Tai kur ta pradzia, kada mes imame nepasitiketi savo kunu?