Labai nedrąsiai, bet kryptingai vis daugiau mamų tampa pirmykščių papročių šalininkėmis. Geriausias tam pavyzdys sukurtas filmas "Lengvas raganavimas", atsirandantys klubai, kur kai kurios mamos dalyvauja pusiau paslapčia, nes dažnai visuomenė jų tiesiog nesupranta. Vienur, kitur racionalesnio proto mamos pasidalina, kad po tokių "ratų" lankymo jautėsi kaip sektoje, todėl numoja ranka ir nebelanko. Kitos lankosi, ir i neštumo pabaiga su jomis susikalbėti yra gana sudėtingai. Pasauli mato per burtų, papročių kratinio, lemties ir ritualų prizme. Dažnai perdėtai pasitiki "dvasiniais pribuvėjais", ir iki galo tiki, kad gimdymas namų sąlygomis bus saugesnis. Argumentai: pribuvėja nnn jau 900 kūdikių priėmė, ir labai sunkius gimdymus, moteris daugiau atsipalaiduoja savo namuose, nebūna daug plyšimu ir t.t. Iš karto skubu paneigti šiuos argumentus, nes moteris atsipalaiduoti gali bet kur, tam reikia jos pačios pastangų, mažiau plyšta ir mažiau komplikacijų, nes pas mus pribuvėjos vis dar labai atsargios, ir sudėtingų atvejų stengiasi neprisiimti, o ir tokių beatodairiškų įvykių nėra pas mus daug, mamos tradiciškai vis dar renkasi gimdymą ligoninėje, o todėl dar kol kas nekvepia skandalais. Nenoriu būti blogu pranašu, bet greitai vienas, kitas atsiras. Kodėl moterys pasinešą į tokias avantiūras? Atsakymas paprastas: ieško savęs 20-30 metų ir neatranda. Nori išskirtinumo, dėmesio, kurio greičiausiai negauna, arba gaudamos nori daugiau ir nevertina to, ką turi, nesuvokia atsakomybės, neįvertina galimos rizikos, nes neturėjo neigiamos patirties, pagaliau turi ribotą išsilavinimą, kurį maskuoja savęs apibrėžimais:meninė siela, dvasinga siela, ir t.t. Tą dvasingumą būtent taip ir suvokia ir realizuoja per fiziologinius veiksmus . Labai neigiamai ir griežtai čia rašau, nors esu gimdymo namuose šalininkė. Visomis prasmėmis, ir pilnai sutinku su visais tyrimais, kurie buvo atlikti užsienyje ir įrodė tokio gimdymo naudą. Bet pateisinu tokį gimdymo būdą tik tada, kai yra normaliai įteisintas, jam galioja visos prevencinės priemonės, profesinės rizikos draudimai, kai yra remiamas valstybės sveikatos apsaugos organų, ir jo saugumas bei higienos normos yra tinkamos ir prilygsta medicininėms įstaigoms.
Ar mes tai turime šiandien Lietuvoje? Ne. Neturime, bet turime auksiniu rankų žmogutį, p. Jurgą Švedienę, apie kuria girdėjau daug gerų žodžių. Ir tiek. Ką gali vienas žmogus, kuris atsistoja prie gyvybės ir mirties slenksčio (čia kalbu apie netikėtumus), kai gimdymas per gimdymo takus tampa neįmanomas, vaikelis dusta, nekvėpuoja ir .t.t. Irgi nieko. Tik paguosti ir iškviesti greitąją. Kiek tokių atvejų užfiksuota Lietuvoje, nežinau, gal Jus man papasakosite apie tai? Kas atsakys nelaimės atveju čia viskas aišku, busimi arba neįvykę tėveliai, ką Jus patys apie tai galvojate? O butu įdomu. Papasakokite savo požiūrį, gal žinote daugiau pavyzdžių, kas jau gimdė namuose? Kaip jautėsi? Kam galima, o kam negalima tai išbandyti? Kaip Jums atrodo, ar negimusio kūdikio motina yra kalta, kad kūdikis tokio gimdymo metu neišgyveno? Kaip manote, kokie jausmai užlieja žmonės, kurie prarado savo kūdikį taip beprasmiškai? Mamos, gal tarp Jūsų yra tokių, kurių kūdikiai sunkiai išgyveno, arba ne ligoninės sąlygomis, kaip jaučiatės, ir ka jaustumėte, jeigu būtumėte pasinešusios į visokias www.kolybelka.ru tipo organizacijas, kokios organizacijos vienija šiandien LT mamas, pasiryžusias gimdyti namuose? Labai įdomu būtų išgirsti nuomonę, gauti nuorodas ir drauge padaryti naudingas išvadas, o gal ir apsaugoti ką nors nuo neapgalvoto žingsnio
.Emilka
