Stiprybės
QUOTE(Melilja @ 2013 03 08, 14:58)
Na aišku gal ir nežinau visų situacijos plonybių, bet kiek įsivaizduoju bandyčiau daryti taip:
Pirmiausia atsipalaiduoti ir pamiršti visus nurodymus, kad būtina maudyti, kas dvi dienas ar panašiai, išmuiluoti, nuskalauti ir dar grūdinti... Kūdikiai jaučia tavo nuotaikas, juk tiek laiko pilvelyje buvo. Ir jei mato, kad mama jaudinasi, jiems irgi neramu. Manau dabar pagrindinis tikslas būtų prisijaukinti vandenį. Kokia savaite ar net kelias nemaudyčiau (nieko ten blogo nenutiks, juk yra servetėlių, o be to kai vaikai serga tai irgi išbūna nemaudyti po kelis mėnesius, ir dar nei vienas nenumirė dėl nemaudymo
). Gal šiek tiek pasimirštų tas siaubas. O tuo tarpu bandyčiau iš naujo prijaukinti vonią. Per tą laiką aprengtą vaikutį dažnai neščiau į vonią - iš pradžių tik trumpam ir bandyčiau sieti vonią su malonumu (rodyčiau veidrodį, ar tai dainuočiau, glostyčau ar ką kitą ką mėgsta vaikiukas). Nuo kelių sekundžių ilginčiau laiką iki keliolikos minučių. Vėliau gal net paleisčiau vandenuką, dar vėliau gal net kojytes po juo žaidžiant sušlapinčiau. Vėliau ateitų ir laikas maudyt. Man labai padėjo suvystyto vaiko maudymas, nes kūdikiai nelabai saugiai jaučiasi nuogi. Nuogą iki galvos tvirtai susuku į vystyklą (ne merliuką, bet audinį). Tada labai iš lėto leidžiu į vandenį. Taip vaikutis jaučiasi saugiau ir nesušąla. Tavo atveju būtų gerai pirmą kartą tik įlesti į vandenį ir truputį palaikyti (nemuiluoti) ir tuo pabaigti maudymą, nelaukti kol pradės verkti. Jei viskas būtų gerai - tada ilginti buvimo vandenyje laiką su kiekvienu maudymu, bet neskubėti muiluoti ir daryti visokių procedūrų svarbiausia, kad nebebijotų vandens. Kai norėsi numuiluoti, atidengti viena kūnelio pusę, nuprausti, vėl užkloti, tada kitą. Visa laiką reikėtų pilti švelniai vandenuką ant to audinio, kad jis neatvėstų. Ir laikyti tvirtai - kad nebūtų nesvarumo, nes bijo. Maudyčiau geros nuotaikos, išmiegojusį ir pavalgiusį (aš maudydavau ir iš karto pavalgiusią, nes kaip ten lauki valandą po valgio, ji pavargdavo ir būdavo pikta). Gal ir galvos iš pradžių neplaučiau nuvalyčiau drėgna kempinėle ir tiek. Ir neskubinti mažiuko...
Dar... O gal kai prisijaukinsite vonią jam patiktų maudytis kartu su tavimi duše, ant tavo rankų? O gal dar ir suvystytam? O gal jei turite galimybių prileisti vandens galima bandyti su tuo ratu ant kaklo? Bet jei bandysit su ratu tai irgi pratinti aprengtą, pažaisti. O kai leisit į vandenį duoti įsikibti į po ratu esančias rankenėles ir atsargiai įleidus prilaikyti, nes irgi nesvarumo būsena. Arba net leisti į vandenį suvystytą. .
Prirašiau daug gal kas nors tiks...
Bet kokiu atveju stiprybės
Pirmiausia atsipalaiduoti ir pamiršti visus nurodymus, kad būtina maudyti, kas dvi dienas ar panašiai, išmuiluoti, nuskalauti ir dar grūdinti... Kūdikiai jaučia tavo nuotaikas, juk tiek laiko pilvelyje buvo. Ir jei mato, kad mama jaudinasi, jiems irgi neramu. Manau dabar pagrindinis tikslas būtų prisijaukinti vandenį. Kokia savaite ar net kelias nemaudyčiau (nieko ten blogo nenutiks, juk yra servetėlių, o be to kai vaikai serga tai irgi išbūna nemaudyti po kelis mėnesius, ir dar nei vienas nenumirė dėl nemaudymo
). Gal šiek tiek pasimirštų tas siaubas. O tuo tarpu bandyčiau iš naujo prijaukinti vonią. Per tą laiką aprengtą vaikutį dažnai neščiau į vonią - iš pradžių tik trumpam ir bandyčiau sieti vonią su malonumu (rodyčiau veidrodį, ar tai dainuočiau, glostyčau ar ką kitą ką mėgsta vaikiukas). Nuo kelių sekundžių ilginčiau laiką iki keliolikos minučių. Vėliau gal net paleisčiau vandenuką, dar vėliau gal net kojytes po juo žaidžiant sušlapinčiau. Vėliau ateitų ir laikas maudyt. Man labai padėjo suvystyto vaiko maudymas, nes kūdikiai nelabai saugiai jaučiasi nuogi. Nuogą iki galvos tvirtai susuku į vystyklą (ne merliuką, bet audinį). Tada labai iš lėto leidžiu į vandenį. Taip vaikutis jaučiasi saugiau ir nesušąla. Tavo atveju būtų gerai pirmą kartą tik įlesti į vandenį ir truputį palaikyti (nemuiluoti) ir tuo pabaigti maudymą, nelaukti kol pradės verkti. Jei viskas būtų gerai - tada ilginti buvimo vandenyje laiką su kiekvienu maudymu, bet neskubėti muiluoti ir daryti visokių procedūrų svarbiausia, kad nebebijotų vandens. Kai norėsi numuiluoti, atidengti viena kūnelio pusę, nuprausti, vėl užkloti, tada kitą. Visa laiką reikėtų pilti švelniai vandenuką ant to audinio, kad jis neatvėstų. Ir laikyti tvirtai - kad nebūtų nesvarumo, nes bijo. Maudyčiau geros nuotaikos, išmiegojusį ir pavalgiusį (aš maudydavau ir iš karto pavalgiusią, nes kaip ten lauki valandą po valgio, ji pavargdavo ir būdavo pikta). Gal ir galvos iš pradžių neplaučiau nuvalyčiau drėgna kempinėle ir tiek. Ir neskubinti mažiuko... Dar... O gal kai prisijaukinsite vonią jam patiktų maudytis kartu su tavimi duše, ant tavo rankų? O gal dar ir suvystytam? O gal jei turite galimybių prileisti vandens galima bandyti su tuo ratu ant kaklo? Bet jei bandysit su ratu tai irgi pratinti aprengtą, pažaisti. O kai leisit į vandenį duoti įsikibti į po ratu esančias rankenėles ir atsargiai įleidus prilaikyti, nes irgi nesvarumo būsena. Arba net leisti į vandenį suvystytą. .
Prirašiau daug gal kas nors tiks...
Bet kokiu atveju stiprybės 
