QUOTE(Agisana @ 2008 12 15, 13:36)
kurioms praeityje tos pirmosios dienos- pasakykite, kur ta riba tarp besaikio lepinimo-popinimo ir protingo auklėjimo? Negaliu nusisukti nuo ištiestų į mane rankyčių, negaliu barti už visų namuose esančių mygtukų spaudinėjimą ir t.t., aiškinu po n..kartų, kad kai migrobangė pasakys dzin..., va tada spausim tą mygtuką, kuris atidaro dureles, kad kai sudėsiu skalbinius, tada abi suksim va tą rankenėlę, spausim tą mygtuką ir t.t. Jaučiuosi kalta prieš vyrą, kad nemoku griežtai paskyti- čia negalima, ir čia negalima, ir čia neliesk. Gal iš tikro aš per daug 'cackinuosi'?
Sveika, na mūsų tėvystė dar labai trumpa, tik trečias mėnuo. Tai tas poreikis būti nešiojamai tebėra: reikia ir namie panešioti, ir lauke labai to norisi. Dabar palengvėjo, kad nešimui tinka ir tėtis, o pirmiau išskirtinai tik aš, daugiau niekas netinka. Jau būna ir noras keliauti pačiai, bėgti lauke

Ir paprašyti moka gražiai. Mūsų buvo viena iš bėdų, kad mergina ko nors prašydavo, na sakyčiau klykdama, vis garsyn. Taip buvo įpratusi gauti, ko reikia. Tai dabar lyg ir nebepamenu, kada prašė ko nors rėkdama.
Dėl tos ribos, nežinau, kaip reikia, galiu tik pasakyti, kaip darėm. Pirmas dienas mes stengėmės pažinti vaiką, o ne auklėti, bandėm susidraugauti. Tas negalima, tik tikrai, kas pavojinga, nesaugu ar sugadinama nepataisomai. Tik mūsų buvo daugmaž taip: negalima jungti viryklės (na, juk įjungus lemputė užsidega- gražu), bet galima atidaryti spintelę, pažiūrėti, kas yra, atitraukti rankšluosčių laikiklį ir pan. Ir mes kalbėjom, kodėl negalima, nemanau, kad jai tapo aiškiau, bet pats principas, kad su ja kalba, o ne reikalauja.
Dėl miego. Miegam šalia, lovytė prie pat manęs. Reikia ir kaklą apsikabinti, ir būtinai susakyti (jei pamirštu- primena): Emilytė- mamytės saulytė, uogytė, gėlytė ir t.t. Reikia ir rankos, ir galvytę paglostyti, kartais pilvuką, nugarytę.
Nežinau, iš to, ką aš perskaičiau, man nepanašu, kad apskritai cackinatės. Gaila, kad vyras neprisijungia, o dar ir Jūsų nepalaiko. Manau, jis gali turėti savo nuomonę apie vaiko auklėjimą, tik nereiktų, kad atrodytų, kaip kareivinėse (mano vyrui kartais taip išeina). Kas iš to, jei susakysit: to, to to negalima, tikimybė, kad iki kito karto pamirš, lieka.
Sėkmės