as niekur nerasiau, kad maitinu. as mazinu pieno kieki. jei pradeda verzti nusitraukiu, taciau vaikui to pieno neduodu.
manau metu arbata, ar lasiukai yra zymiai geriau, nei hormonines ar kaip jos ten tabletes, kurios is karto nutraukia piena.
QUOTE(premium @ 2009 12 28, 23:59)
Ir apskritai nesuprantu kam toki geri reikia naikinti 
Ateis laikas ir pats isnyks.
Papildyta:
kantrybes ir niekur neskubek, pamatysi, kaip viskas susitvarkys, ramiai tik
Jei siandien kelia isterijas del papulio, nebutinai jas kels ir po menesio. As irgi dar rodos taip neseniai maitinau ir galvojau dieve dieve, niekada ji nuo jo neatpras, ka reiks daryt 
Bet nieko nereikejo, su laiku viskas ir taip susitvarke. Vis mazink mazink...
Ateis laikas ir pats isnyks.Papildyta:
kantrybes ir niekur neskubek, pamatysi, kaip viskas susitvarkys, ramiai tik
Jei siandien kelia isterijas del papulio, nebutinai jas kels ir po menesio. As irgi dar rodos taip neseniai maitinau ir galvojau dieve dieve, niekada ji nuo jo neatpras, ka reiks daryt Bet nieko nereikejo, su laiku viskas ir taip susitvarke. Vis mazink mazink...Tau pasiseke, kad taip eme ir leidosi lengvai nujunkyti. Man nei pienas isnyko, nei dukriuke pasidare ramesne. Ji net praretinti maitinimu neleido. Pries 3 sav isvaziavau i kelione 4 dienom, ir palikau dukryte su teciu. Visas 4 paras ji kuo puikiausiai apsiejo be MP. Nei asareles neisspaude - ir miegojo, ir zaide, ir viskas buvo gerai. O kai grizau - pakele triuksma, kad pamaitinciau einant miegoti. Bet nedaviau. Issireke ir uzmigo man ant ranku. Ir nuo tos dienos "del visa ko" paklausia einant miegoti ar nera pupos, tada atsigula ir uzmiega
Kiekvienam vaikui kitaip. Tavo vaikas pats palengva nujunko, o mano maziukei prireike keleta dienu pabuti be mamos, kad suprastu, jog galima gyventi ir be MP
na nebuvo taip, kad pati atsisake. as kuri laika palengva mazinau, kol liko tik vakarinis maitinimas. taip savaime ir pienas mazejo. paskui, kai nusprendziau, kad jau gana, nebedaviau daugiau visai, nors tai buvo kaip ritualas pries miega. ir ka, 2 ar 3 vakarus dar prase, bet be isteriju, pazyzdavo ir tiek, o paskui ir praejo, man pienas dingo ir viskas, baigta. aisku, kad visi skirtingi vaikai, kaip ir mamos skirtingos. bet tai nera kazkas baisaus, juk tai naturalu, reikia isiklausyti i save. O nutraukti maitinima staiga yra sokas ir vaikui, ir mamai, ypac jei vaikutis dar metu neturi.
Mazam taip. Maniskei 3 ant nosies, o bandziau nujunkyti nuo metu Jau maniau, kad teks iki mokyklos maitinti, bet kelione isgelbejo 
Jau maniau, kad teks iki mokyklos maitinti, bet kelione isgelbejo
O mano planas suvelavo beveik 2 metais 
Sakykit, o kai nutruki maitinimą ir kad neveržtų krūtinės nusitrauki truputį pieno, tai kur dingsta likęs pienas? Išsivaikšto 
? O per kiek laiko taip po truputį nulašinant nustoja jis gamintis?
? O per kiek laiko taip po truputį nulašinant nustoja jis gamintis?QUOTE(janone @ 2010 01 03, 12:35)
Sakykit, o kai nutruki maitinimą ir kad neveržtų krūtinės nusitrauki truputį pieno, tai kur dingsta likęs pienas? Išsivaikšto ? O per kiek laiko taip po truputį nulašinant nustoja jis gamintis?
? O per kiek laiko taip po truputį nulašinant nustoja jis gamintis?Man vienai kruciai issivaiksciojo ir nebuvo jokiu bedu, taciau su kita teko pasikankinti apie 2-3savaites. Nusitraukdavau, kai jau verzdavo, taciau pradejo daryti guzai, tai masazavau ir padejo. Man be masazu butu buve blogai, nes tikrai jau buvo susidare daug smulkiu skaudanciu guziuku.
Pagaliau galiu sakyti, kad viskas susitvarke. O sunus nelabai ir prasesi kruties, gal kelias naktis.
Sekmes visoms
QUOTE(premium @ 2009 12 05, 17:30)
sveikos. maitinimas sutvertas pacios gamtos, pieno atsiradimas, gamyba ir maitinimo nutraukimas. Viskas, jei yra daroma laiku yra labai lengva, paprasta, greita ir neskausminga nei vienai pusei. Piena nutraukti patariama naturaliai sulaukus involiucijos, jos pozymius galite rasti internete, knygose... Involiucija gali prasideti ne anksciau kaip po 1.5-2 metu amziaus, pienas savo sudetimi pasidaro panasus i priespieni, jame tuo metu itin daug imunoglobinu, taigi vaikiukas pasistiprina dar keliems menesiams i prieki Mums metas nutraukti maitinima atejo, kai dukrytei buvo 2 metai ir 1 menesis, pasitelkusi zinias ir nuojauta nutraukiau maitinima labai lengvai, o dukryte po 2 dienu jau nebeprase pienuko visai, pienas nustojo gamintis naturaliai, jokio krutu tempimo, jokio nepatogumo nebuvo. Sekmes
Mums metas nutraukti maitinima atejo, kai dukrytei buvo 2 metai ir 1 menesis, pasitelkusi zinias ir nuojauta nutraukiau maitinima labai lengvai, o dukryte po 2 dienu jau nebeprase pienuko visai, pienas nustojo gamintis naturaliai, jokio krutu tempimo, jokio nepatogumo nebuvo. Sekmes Sveika,
kaip suprantu esi apsisvietusi siuo klausimu. Gal galima placiau? ar bent nuorodas i literatura.....
As suprantu kad reikia mazinti maitinimu skaiciu, bet KAIP ta daryti? Ka sakyti vaikui, kaip sakyti ir tt ir pan. mano vaikai kelia isterijas jei neduodu....o as jau tikrai pavargau maitinti kaip naujagimius, t.y. pagal poreiki, belenkiek kartu per para.....
AusraR, uzjauciu tave - man su viena panele buvo sunku, o tave dviese terorizuoja 
Man nepadedavo niekas, isskyrus nebuvima su vaiku - jau paaugusia dukra stengdavausi kuo daugiau palikineti su mociutem, broliais, kaimyne, teciu - su bet kuo, o pati keliaudavau i parduotuves ir kitokiais reikalais. Tai padejo mergaitei atprasti nuo pieno poreikio 50 kartu per diena. Bet irgi - tik tol, kol manes nera salia. Jei tik mes likdavome namie visai dienai, vel prasidedavo siurbciojimai kas 10min - reikia jai nors tu ka, eidavo iki isteriju, jei neduodavau. Bet juk zinojau, kad gali apsieiti be MP - patikrinome ta ne karta. Galiausiai pasitaike proga - isvaziavau is namu 4 dienoms, ir paaiskejo, kad ji kuo puikiausiai sugeba uzmigti kartu su teveliu (pietu ji ir anksciau uzmigdavo su teciu, jei manes nebudavo namie), ir visas 4 paras kuo puikiausiai be manes apsiejo. Todel grizau jau zinodama, kad daugiau nemaitinsiu - tai puiki proga nujunkyti, nes daugiau kelioniu gali nepasitaikyti ilgai, o mazoji nieko pries zisti ir iki mokyklos. Kaip jau pasakojau pries kelis psl, mergaite patriuksmavo tik pirma diena - grizau pries pietus, tai pareikalavo pupos einant miegoti pietu. Bet nedaviau, ir daugiau nebereikejo - tiek vakare, tiek kitomis dienomis tik paklausdavo ar nebus pupos ir eidavo miegoti. Dabar jau ir nebeklausia. Tik sunkokai uzsimigdo - ant ranku per pietu miega, ir malasi pirmyn atgal tarp mano lovos ir lovytes vakare. Prie lovytes irgi vis dar pratinames, nes joje miegoti pratinames nuo tada, kai nujunkiau, anksciau tik miegancia retkarciais ikeldavau. Stai taip po truputi ieiname i vezes.
Gal ir jums kaip nors panasiai iseitu? Reikia artimuju pagalbos, be jos vargiai kas nors gausis. Kiek skaiciau, klausinejau kitu mamu - praktiskai visoms padedavo vyrai, mociutes. Retai kuri nujunkydavo be pagalbos tokius paaugusius vaikus.
Man nepadedavo niekas, isskyrus nebuvima su vaiku - jau paaugusia dukra stengdavausi kuo daugiau palikineti su mociutem, broliais, kaimyne, teciu - su bet kuo, o pati keliaudavau i parduotuves ir kitokiais reikalais. Tai padejo mergaitei atprasti nuo pieno poreikio 50 kartu per diena. Bet irgi - tik tol, kol manes nera salia. Jei tik mes likdavome namie visai dienai, vel prasidedavo siurbciojimai kas 10min - reikia jai nors tu ka, eidavo iki isteriju, jei neduodavau. Bet juk zinojau, kad gali apsieiti be MP - patikrinome ta ne karta. Galiausiai pasitaike proga - isvaziavau is namu 4 dienoms, ir paaiskejo, kad ji kuo puikiausiai sugeba uzmigti kartu su teveliu (pietu ji ir anksciau uzmigdavo su teciu, jei manes nebudavo namie), ir visas 4 paras kuo puikiausiai be manes apsiejo. Todel grizau jau zinodama, kad daugiau nemaitinsiu - tai puiki proga nujunkyti, nes daugiau kelioniu gali nepasitaikyti ilgai, o mazoji nieko pries zisti ir iki mokyklos. Kaip jau pasakojau pries kelis psl, mergaite patriuksmavo tik pirma diena - grizau pries pietus, tai pareikalavo pupos einant miegoti pietu. Bet nedaviau, ir daugiau nebereikejo - tiek vakare, tiek kitomis dienomis tik paklausdavo ar nebus pupos ir eidavo miegoti. Dabar jau ir nebeklausia. Tik sunkokai uzsimigdo - ant ranku per pietu miega, ir malasi pirmyn atgal tarp mano lovos ir lovytes vakare. Prie lovytes irgi vis dar pratinames, nes joje miegoti pratinames nuo tada, kai nujunkiau, anksciau tik miegancia retkarciais ikeldavau. Stai taip po truputi ieiname i vezes. Gal ir jums kaip nors panasiai iseitu? Reikia artimuju pagalbos, be jos vargiai kas nors gausis. Kiek skaiciau, klausinejau kitu mamu - praktiskai visoms padedavo vyrai, mociutes. Retai kuri nujunkydavo be pagalbos tokius paaugusius vaikus.
